Dievas, valstybė ir tu

„Airijos bažnyčia ir valstybė — konfrontuojančios pusės referendume dėl skyrybų“

ŠI ANTRAŠTĖ laikraštyje New York Times rodo, kaip žmonėms šiandien gali tekti rinktis: ar paklusti valstybės norams, ar klausyti to, ko moko jų bažnyčia.

Straipsnyje buvo pareikšta: „Likus mažiau negu mėnesiui iki referendumo dėl konstitucinio skyrybų draudimo panaikinimo, katalikiškoji Airija tampa liudininke ypatingo konflikto tarp jos vyriausybės lyderių ir bažnyčios vadų.“ Valstybė pasiūlė panaikinti skyrybų draudimą, o Katalikų Bažnyčia griežtai prieštarauja skyryboms ir pakartotinėms vedyboms. Airių katalikams reikėjo rinktis: ar palaikyti bažnyčią, ar valstybę. Kaip pasirodė, nedidele persvara laimėjo valstybė.

Daugelį metų Šiaurės Airijoje žmonės patyrė dar dramatiškesnį susidūrimą — žiaurų konfliktą dėl nacionalinio suvereniteto. Daugelis buvo nužudyti. Romos katalikų ir protestantų nuomonės skyrėsi dėl to, kuriai valstybei paklusti: Britanijos valdžiai, išlikusiai Šiaurės Airijoje, ar centralizuotai vyriausybei, valdančiai visą Airiją.

Panašiai ir buvusioje Jugoslavijoje viešpataujančios valdžios reikalavo iš skirtingo tikėjimo žmonių, įskaitant katalikus ir stačiatikius, kovoti ir žudyti mūšyje dėl teritorijos. O kokia buvo eilinių piliečių svarbiausia moralinė pareiga? Ar jie turėjo sekti tais, kurie tvirtino atstovaujantys valstybei, ar paklusti Dievui, kuris sako: „Nežudyk... Mylėk savo artimą kaip save patį“? (Romiečiams 13:9).

Tu galbūt galvoji, kad niekada neatsidursi panašioje padėtyje. Bet taip gali atsitikti. Faktiškai tokioje padėtyje tu galbūt esi jau dabar. Knygoje „Valstybė Naujajame Testamente“ (anglų k.) teologas Oskaras Kulmanas kalba apie „lemiamus sprendimus, kuriuos turi ar galbūt yra verčiami padaryti šių dienų krikščionys kraštutinėse situacijose, kai jiems grasina totalitarinės vyriausybės“. Tačiau jis kalba ir apie „tokią pat tikrą ir svarbią kiekvieno krikščionio atsakomybę — taip pat krikščionio, gyvenančio vadinamomis ‛normaliomis’, ‛kasdienėmis’ sąlygomis — sutikti ir ištverti didelius sunkumus, ištinkančius jį vien todėl, kad jis yra krikščionis“.

Tad ar santykiai tarp religijos ir valstybės turėtų šiandien dominti krikščionis? Be abejonės. Nuo seniausių laikų krikščionys stengėsi ugdyti nuosaikų požiūrį į pasaulio valdžias. Jų Vadovas Jėzus Kristus buvo nuteistas, pasmerktas ir nužudytas Romos valstybės valdžios. Jo mokiniai savo krikščioniškus įsipareigojimus turėjo derinti su savo pareigomis Romos imperijai. Tad jų santykių su valdžiomis apžvalga parodys, kuo turi vadovautis šių dienų krikščionys.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Tom Haley/Sipa Press