Jehovos šeima džiaugiasi vertinga vienybe
„Štai kaip gera ir kaip malonu, kai broliai gyvena išvien“ (PSALMIŲ 132:1).
1. Kokia yra šiandien daugelio šeimų padėtis?
ŠEIMA šiandien patiria krizę. Daugelio šeimų santuokos ryšiai yra prie iširimo ribos. Skyrybos darosi vis įprastesnės ir daugelis išsiskyrusių porų vaikų patiria didelį nusiminimą. Milijonai šeimų yra nelaimingos ir susiskaldžiusios. Tačiau yra viena šeima, kuri žino, kas yra tikrasis džiaugsmas ir tikroji vienybė. Tai visuotinė Jehovos Dievo šeima. Miriadai nematomų angelų toje šeimoje vykdo savo užduotis pagal Dievo valią (Psalmių 102:20, 21). Bet ar žemėje yra šeima, kuri džiaugiasi tokia vienybe?
2, 3. a) Kas dabar priklauso Dievo visuotinei šeimai ir su kuo galėtume šiandien palyginti visus Jehovos Liudytojus? b) Kokius klausimus apsvarstysime?
2 Apaštalas Paulius rašė: „Aš klaupiuos prieš Tėvą, nuo kurio kiekviena šeima danguje ir žemėje gauna savo vardą“ (Efeziečiams 3:14, 15, ŠvR). Visos žmonių giminės žemėje dėkingos už savo vardą Dievui, nes jis yra Kūrėjas. Nors danguje nėra žmonių šeimų, Dievas, vaizdžiai kalbant, yra susituokęs su savo dangiškąja organizacija, o Jėzus turės dvasinę nuotaką, suvienytą su juo danguje (Izaijo 54:5, ŠvR; Luko 20:34, 35; 1 Korintiečiams 15:50; 2 Korintiečiams 11:2). Ištikimi pateptieji žemėje dabar priklauso visuotinei Dievo šeimai, o Jėzaus „kitos avys“, turinčios žemišką viltį, yra būsimieji tos šeimos nariai (Jono 10:16; Romiečiams 8:14-17; Sargybos bokštas, 1996 m. kovo 15 d., puslapis 31). Tačiau visi Jehovos Liudytojai šiandien gali būti palyginti su suvienyta pasauline šeima.
3 Ar tu priklausai nuostabiai tarptautinei Dievo tarnų šeimai? Jeigu taip, tu patirsi vieną iš didžiausių palaimų, kokią tik kas nors galėjo patirti. Milijonai patvirtins, kad globalinė Jehovos šeima — jo matomoji organizacija — yra lyg kokia taikos ir vienybės oazė pasaulinėje nesantaikos ir susiskaldymo dykumoje. Kaip galima apibūdinti Jehovos pasaulinės šeimos vienybę? Kokiais veiksniais remiasi ta vienybė?
Kaip gera ir kaip malonu!
4. Kaip savais žodžiais apibūdintum tai, kas 132-ojoje psalmėje sakoma apie brolišką vienybę?
4 Psalmininkas Dovydas labai vertino brolišką vienybę. Jis net buvo įkvėptas giedoti apie ją! Įsivaizduok jį grojantį su savo arfa ir giedantį: „Štai kaip gera ir kaip malonu, kai broliai gyvena išvien. Kaip geriausias aliejus ant galvos, kurs nuteka ant barzdos, ant Aarono barzdos, kurs nuteka ant jo drabužio siūlių [„apykaklės“, NW]; kaip Hermono rasa, kuri krinta ant Siono kalno, nes ten Viešpats gausingai teikia palaimą, gyvenimą per amžius“ (Psalmių 132:1-3).
5. Remiantis Psalmių 132:1, 2, kaip galima sugretinti izraelitus su dabartiniais Dievo tarnais?
5 Šiais žodžiais apibūdinama broliška vienybė, kuria džiaugėsi Dievo senovės tauta, izraelitai. Švęsdami Jeruzalėje tris savo kasmetines šventes, jie vieningai būdavo drauge. Nors buvo kilę iš skirtingų giminių, jie buvo viena šeima. Būti kartu jiems buvo naudinga; tai buvo tarsi atgaivinantis patepimas malonaus aromato aliejumi. Kai tokį aliejų išpildavo ant Aarono galvos, jis nutekėdavo ant jo barzdos, o po to ant jo rūbų apykaklės. Būdami kartu, izraelitai jautėsi gerai ir tai persiduodavo visiems susirinkusiems žmonėms. Nesusipratimai būdavo išsprendžiami ir vienybė išlikdavo. Tokia pat vienybė yra šiandien ir globalinėje Jehovos šeimoje. Nuolatinis bendravimas turi sveiką dvasinį poveikį visiems jos nariams. Bet kokie nesutarimai ar sunkumai šalinami pritaikant Dievo Žodžio patarimą (Mato 5:23, 24; 18:15-17). Jehovos tautos žmonės labai vertina tą savitarpio padrąsinimą, kuris yra jų broliškos vienybės rezultatas.
6, 7. Kaip Izraelio vienybė buvo tarsi Hermono kalno rasa ir kur galima patirti Dievo palaimą šiandien?
6 Kaip Izraelio gyvenimas kartu vienybėje taip pat buvo lyg Hermono kalno rasa? Na, kadangi šio kalno viršūnė siekia daugiau kaip 2800 m virš jūros lygio, ji yra beveik visus metus padengta sniego. Snieguota Hermono viršūnė sukelia nakties rūko kondensavimąsi ir taip susidaro gausybė rasos, kuri saugo augmeniją ilgu sausmečio laikotarpiu. Šalto oro srovės nuo Hermono kalnų grandinės gali nunešti tokį rūką į pietus iki pat Jeruzalės srities, kur jis kondensuojasi į rasą. Tad psalmininkas teisingai kalbėjo apie ‛rasą, krintančią ant Siono kalno’. Koks puikus priminimas apie atgaivinantį poveikį, palaikantį Jehovos garbintojų šeimos vienybę!
7 Kol dar nebuvo įkurtas krikščionių susirinkimas, Sionas, arba Jeruzalė, buvo teisingo garbinimo centras. Taigi Dievas buvo nurodęs, kad būtent čia bus teikiamos palaimos. Kadangi visų palaimų Šaltinis simboliškai gyveno Jeruzalės šventykloje, palaimos turėjo sklisti iš čia. Kadangi tikrasis garbinimas daugiau nebėra susijęs su kokia nors atskira vieta, Dievo tarnų palaimą, meilę ir vienybę galima šiandien matyti visoje žemėje (Jono 13:34, 35). Kokie yra kai kurie tą vienybę nulemiantys veiksniai?
Vienybę nulemiantys veiksniai
8. Ką sužinome apie vienybę Jono 17:20, 21?
8 Jehovos garbintojų vienybė yra pagrįsta paklusnumu teisingai suprastam Dievo Žodžiui, taip pat ir Jėzaus Kristaus mokymams. Atsiųsdamas savo Sūnų į pasaulį liudyti tiesą ir mirti pasiaukojama mirtimi, Jehova atvėrė kelią suvienyto krikščionių susirinkimo įkūrimui (Jono 3:16; 18:37). Kad tarp susirinkimo narių turėjo būti tikra vienybė, Jėzus aiškiai parodė savo maldoje: „Ne tik už juos aš meldžiu, bet ir už tuos, kurie per jų žodį mane įtikės: tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jono 17:20, 21). Tarp Jėzaus pasekėjų buvo tokia vienybė, kokia buvo tarp Dievo ir jo Sūnaus. Tai dėl to, kad jie laikėsi Dievo Žodžio ir Jėzaus mokymų. Toks požiūris šiandien yra pagrindinis Jehovos pasaulinės šeimos vienybės veiksnys.
9. Koks yra šventosios dvasios vaidmuo vienijant Jehovos tautą?
9 Kitas Jehovos tautą vienijantis veiksnys tas, kad mes turime Dievo šventąją dvasią, arba veikliąją jėgą. Ji įgalina mus suprasti atskleistą Jehovos Žodžio tiesą ir taip suvienytai jam tarnauti (Jono 16:12, 13). Dvasia padeda mums vengti tokių susiskaldymą sukeliančių kūniškų dalykų kaip nesantaika, pavydas, pykčio priepuoliai ir barniai. Dievo dvasia kaip tik padeda mums ugdyti vienijančius vaisius — meilę, džiaugsmą, taiką, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę [„tikėjimą“, NW], romumą ir susivaldymą (Galatams 5:19-23).
10. a) Kaip galima sugretinti meilę, egzistuojančią vieningoje žmonių šeimoje, su meile, kuri matoma tarp pasiaukojusiųjų Jehovai? b) Ką apie savo jausmus bendraujant su dvasiniais broliais pasakė vienas Vadovaujančiosios korporacijos narys?
10 Vieningos šeimos nariai myli vienas kitą ir yra laimingi būdami kartu. Panašiai ir priklausantieji suvienytai Jehovos garbintojų šeimai myli jį, jo Sūnų ir savo bendratikius (Morkaus 12:30; Jono 21:15-17; 1 Jono 4:21). Kaip mylinčios kokios nors šeimos nariai džiaugiasi valgydami kartu, taip ir atsidavusieji Dievui džiaugiasi galėdami dalyvauti krikščionių sueigose, asamblėjose ir kongresuose, kuriuose jiems teikia naudą malonus bendravimas ir puikus dvasinis maistas (Mato 24:45-47; Žydams 10:24, 25). Vienas Jehovos Liudytojų Vadovaujančiosios korporacijos narys kartą apie tai pasakė: „Man susieiti su broliais yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų ir padrąsinimo šaltinis. Aš mėgstu atvykti į Karalystės salę vienas iš pirmųjų ir jei įmanoma išeinu su paskutiniaisiais. Aš jaučiu vidinį džiaugsmą kalbėtis su Dievo tautos žmonėmis. Kai esu tarp jų, jaučiuosi laisvai kaip su savo šeima.“ Ar tu jauti tą patį? (Psalmių 26:4)
11. Kokį darbą atlikdami Jehovos Liudytojai yra ypač laimingi ir koks būna rezultatas, kai Dievo tarnybą laikome svarbiausia savo gyvenime?
11 Vieninga šeima yra laiminga ką nors veikdama kartu. Panašiai ir Jehovos garbintojų šeimos nariai džiaugiasi vieningai atlikdami Karalystės skelbimo bei mokinių ruošimo darbą (Mato 24:14; 28:19, 20). Reguliarus dalyvavimas tame darbe suartina mus su kitais Jehovos Liudytojais. Kai Dievo tarnybą laikome svarbiausia savo gyvenime ir remiame visą jo tautos veiklą, tai taip pat palaiko tarp mūsų šeimos dvasią.
Būtina teokratinė tvarka
12. Kokie yra laimingos ir vieningos šeimos bruožai ir kokia priemonė užtikrino vienybę pirmojo amžiaus krikščionių susirinkimuose?
12 Šeima, kurioje yra tvirtas, bet meilingas vadovavimas ir tvarka, tikriausiai bus vieninga ir laiminga (Efeziečiams 5:22, 33; 6:1). Jehova yra taikingos tvarkos Dievas ir visi jo šeimoje laiko jį „Aukščiausiuoju“ (Danieliaus 7:18, 22, 25, 27; 1 Korintiečiams 14:33). Jie taip pat pripažįsta, kad jis paskyrė savo Sūnų, Jėzų Kristų, visų dalykų paveldėtoju ir pavedė jam visą valdžią danguje ir žemėje (Mato 28:18; Žydams 1:1, 2). Vadovaujamas Kristaus kaip Galvos, krikščionių susirinkimas yra tvarkinga, vieninga organizacija (Efeziečiams 5:23). Pirmojo amžiaus susirinkimų veiklai prižiūrėti buvo įkurta vadovaujančioji korporacija, sudaryta iš apaštalų ir kitų dvasiškai subrendusių „vyresnių vyrų“. Atskiri susirinkimai turėjo paskirtus prižiūrėtojus, arba vyresniuosius, ir tarnybinius padėjėjus (Apaštalų darbai 15:6, NW; Filipiečiams 1:1, NTP). Paklusti vadovaujantiesiems reiškė išsaugoti vienybę (Žydams 13:17).
13. Kaip Jehova patraukia žmones ir koks būna rezultatas?
13 Bet ar tokia tvarka reiškia, kad Jehovos garbintojų vienybė įmanoma tik griežto, bejausmio vadovavimo dėka? Žinoma, ne! Dievas ir jo organizacija nieko nedaro be meilės. Jehova patraukia žmones parodydamas meilę ir kasmet šimtai tūkstančių savanoriškai ir džiaugsmingai prisideda prie Jehovos organizacijos, krikštu simbolizuodami savo nuoširdų atsidavimą Dievui. Jų dvasinis požiūris yra toks kaip Jozuės, kuris ragino brolius izraelitus: „Apsispręskite šiandien, kam jūs norite tarnauti... O aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui [„Jehovai“, NW]“ (Jozuės 24:15, ŠvR).
14. Kodėl galime pasakyti, kad Jehovos organizacija yra teokratiška?
14 Būdami Jehovos šeimos dalimi, mes esame ne tik džiaugsmingi, bet ir saugūs. Taip yra dėl to, kad jo organizacija yra teokratiška. Dievo Karalystė yra teokratija (nuo graikiškų žodžių the·osʹ, dievas, ir kraʹtos, valdžia). Tai Dievo valdžia, jo nustatyta ir įkurta. Jehovos patepta „šventoji tauta“ paklūsta jo valdymui ir todėl taip pat yra teokratiška (1 Petro 2:9). Didžiajam Teokratui, Jehovai, esant mūsų Teisėju, Įstatymų Davėju ir Karaliumi, mes turime visas priežastis jaustis saugūs (Izaijo 33:22). Tačiau kaip tada, jeigu kyla koks nors ginčas ir dėl to ima grėsti pavojus mūsų džiaugsmui, saugumui ir vienybei?
Vadovaujančioji korporacija imasi priemonių
15, 16. Koks ginčas kilo pirmajame šimtmetyje ir kodėl?
15 Kad būtų išsaugota šeimos vienybė, kartais gali reikėti spręsti ginčą. Sakykim, kad pirmajame m. e. amžiuje norint išsaugoti Dievo garbintojų šeimos vienybę, turėjo būti sprendžiama dvasinė problema. Ką reikėjo daryti? Vadovaujančioji korporacija ėmėsi priemonių spręsti tuos dvasinius klausimus. Tai aprašyta Šventajame Rašte.
16 Apie 49 m. e. m. vadovaujančiosios korporacijos nariai susirinko Jeruzalėje spręsti rimtą problemą, kad būtų išsaugota „Dievo namiškių“ vienybė (Efeziečiams 2:19). Maždaug prieš 13 metų iki to apaštalas Petras skelbė Kornelijui ir pirmieji nežydai, arba žmonės iš tautų, tapo krikštytais tikinčiaisiais (Apaštalų darbų 10 skyrius). Pirmosios Pauliaus misionieriškos kelionės metu daug nežydų priėmė krikščionybę (Apaštalų darbai 13:1—14:28). Iš tiesų krikščionių nežydų susirinkimas buvo įkurtas Sirijos Antiochijoje. Kai kurie krikščionys žydai manė, kad atsivertusieji nežydai turi duotis apipjaustomi ir laikytis Mozės įstatymo; tačiau kiti su tuo nesutiko (Apaštalų darbai 15:1-5). Tas ginčas galėjo sukelti visišką nesantaiką — netgi atskirų žydų ir nežydų susirinkimų susidarymą. Todėl krikščionių vienybei išlaikyti vadovaujančioji korporacija ėmėsi skubių priemonių.
17. Kokie nuoseklūs teokratiniai veiksmai aprašyti Apaštalų darbų 15 skyriuje?
17 Pagal Apaštalų darbų 15:6-22, „apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti“. Dalyvavo ir kiti, taip pat delegacija iš Antiochijos. Petras pirmasis paaiškino, kad ‛pagonys iš jo lūpų išgirdo Evangeliją ir įtikėjo’. Po to „visa daugybė“ (NTP) klausėsi, kai Barnabas ir Paulius pasakojo apie tai, „kokių didžių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė pagonijoje“, arba tarp nežydų. Tada Jokūbas pasiūlė, kaip išspręsti klausimą. Apie tai, kas buvo toliau, kai vadovaujančioji korporacija padarė sprendimą, mes skaitome: „Apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia [„susirinkimu“, NW] nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu“. Tie „išrinkti vyrai“ — Judas ir Silas — nunešė bendratikiams padrąsinantį laišką.
18. Kokį sprendimą padarė vadovaujančioji korporacija dėl Mozės įstatymo ir kaip tai paveikė krikščionis žydus ir nežydus?
18 Tas laiškas, pranešantis apie vadovaujančiosios korporacijos sprendimą, prasidėjo tokiais žodžiais: „Apaštalai ir vyresnieji broliai siunčia sveikinimą Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje gyvenantiems broliams, kilusiems iš pagonių.“ Tame istoriniame susirinkime dalyvavo ir kiti broliai, bet vadovaujančiąją korporaciją, matyt, sudarė „apaštalai ir vyresnieji“. Jiems vadovavo šventoji dvasia, nes laiške pasakyta: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina: susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo“ (Apaštalų darbai 15:23-29). Iš krikščionių nebebuvo reikalaujama apsipjaustyti ir laikytis Mozės įstatymo. Tas sprendimas padėjo krikščionims žydams ir nežydams veikti ir kalbėti vieningai. Susirinkimai džiaugėsi ir vertinga vienybė išliko; lygiai taip pat šiandien džiaugiasi ramybe visoje žemėje pasklidusi Dievo šeima, dvasiškai vadovaujama Jehovos Liudytojų Vadovaujančiosios korporacijos (Apaštalų darbai 15:30-35).
Tarnauti teokratiškoje vienybėje
19. Kodėl vienybė klesti Jehovos garbintojų šeimoje?
19 Vienybė klesti, kai šeimos nariai bendradarbiauja vienas su kitu. Tai pasitvirtina ir Jehovos garbintojų šeimoje. Būdami teokratiški, vyresnieji ir kiti pirmojo šimtmečio susirinkimo nariai tarnavo Dievui glaudžiai bendradarbiaudami su vadovaujančiąja korporacija ir priėmė jos sprendimus. Vadovaujančiosios korporacijos padedami, vyresnieji ‛skelbė žodį’ ir susirinkimų nariai iš esmės ‛vienaip kalbėjo’ (2 Timotiejui 4:1, 2; 1 Korintiečiams 1:10, NTP). Taigi tos pačios Rašto tiesos būdavo pateikiamos ir tarnyboje, ir per krikščionių sueigas, ar būtų Jeruzalėje, Antiochijoje, Romoje, Korinte, ar kur nors kitur. Tokia teokratiška vienybė egzistuoja ir šiandien.
20. Ką turime daryti, kad išsaugotume mūsų krikščionišką vienybę?
20 Norėdami išlaikyti vienybę, visi, kurie esame globalinės Jehovos šeimos nariai, turime stengtis atspindėti teokratišką meilę (1 Jono 4:16). Mums reikia paklusti Dievo valiai ir parodyti didelę pagarbą ‛ištikimajam vergui’ bei Vadovaujančiajai korporacijai. Kaip mūsų pasiaukojimas, taip ir mūsų paklusnumas, žinoma, yra savanoriškas ir džiaugsmingas (1 Jono 5:3). Kaip tinkamai psalmininkas susiejo džiaugsmą su paklusnumu! Jis giedojo: „Aleliuja [„Šlovinkite Jah, žmonės!“, NW]. Palaimintas žmogus, kurs bijo Viešpaties, kurs labai mėgsta jo įsakymus“ (Psalmių 111:1).
21. Kaip galime pasirodyti esą teokratiški?
21 Jėzus, susirinkimo Galva, yra visiškai teokratiškas ir visada vykdo savo Tėvo valią (Jono 5:30). Tad sekime mūsų Pavyzdžiu ir teokratiškai bei vieningai vykdykime Jehovos valią glaudžiai bendradarbiaudami su jo organizacija. Tada su širdingu džiaugsmu ir dėkingumu mes galėsime pritarti psalmininko giesmei: „Štai kaip gera ir kaip malonu, kai broliai gyvena išvien.“
Kaip tu atsakytum?
◻ Kaip mūsų krikščioniška vienybė gali būti apibūdinta remiantis 132-ąja psalme?
◻ Kokie yra kai kurie vienybę nulemiantys veiksniai?
◻ Kodėl Dievo tautos vienybei palaikyti būtina teokratinė tvarka?
◻ Kaip veikė pirmojo šimtmečio vadovaujančioji korporacija palaikydama vienybę?
◻ Ką tau reiškia tarnauti teokratiškoje vienybėje?
[Iliustracija 13 puslapyje]
Vadovaujančioji korporacija ėmėsi priemonių vienybei išsaugoti