Pensinis amžius — atvertos durys teokratinei veiklai?
IŠĖJUS į pensiją daugeliui pasibaigia ilgas įtampos bei sunkumų laikotarpis. Daugelis žmonių, kurie buvo suvaržyti varginančios bei įtemptos rutinos, tikisi, kad pensinis amžius jiems atvers duris poilsio metams ir asmeninei laisvei. Tačiau labai dažnai durys atveriamos nuoboduliui ir apatijai. Laisvalaikis ir pomėgiai visiškai nesukelia to savigarbos jausmo, kurį teikia darbas.
Jehovos Liudytojams išėjus į pensiją gali atsiverti „plačios durys darbui“ (1 Korintiečiams 16:9). Nors senėjimas sukelia savų problemų ir apribojimų, kai kurie senesnio amžiaus žmonės suprato, jog Jehovai padedant jie gali išplėsti savo tarnybą jam. Atkreipkime dėmesį į kai kurių senesnių Olandijos krikščionių patirties atvejus. 1995 tarnybiniais metais iš daugiau kaip 1223 pionierių (visalaikių Karalystės skelbėjų) 269 asmenys buvo 50 metų ir vyresni. Iš jų 81 buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus.
Kai kurie gali būti pionieriais tiesiog laikydamiesi to paties užimtumo grafiko, kurį buvo nustatę, kai dirbo pasaulietišką darbą. (Palygink Filipiečiams 3:16.) Vienas krikščionis pensininkas, vardu Karelas, pasakoja: „Kai dirbau savo pasaulietiškame darbe, jį pradėdavau 7.30 val. Išėjęs į pensiją, nusprendžiau laikytis tos pačios tvarkos. Kasryt aš pradėdavau dieną septintą valandą liudydamas su žurnalais gatvėje priešais geležinkelio stotį.“
Kruopštus planavimas taip pat yra sėkmės raktas (Patarlių 21:5, ŠvR). Pavyzdžiui, kai kurie pajėgė sutaupyti lėšų, kad išlaikytų save tarnyboje. Kiti nusprendė sumažinti asmenines išlaidas ir įsidarbinti ne visai dienai. Atkreipkime dėmesį į Teodoro ir Anos atvejį. Jie pradėjo savo vedybinį gyvenimą pionieriais ir tęsė pionierišką veiklą tol, kol paliko ją dėl šeimyninių įsipareigojimų. Bet jų pionieriška dvasia neužgeso! Kai dukros augo, jos nuolat buvo skatinamos tarnauti pionierėmis. Dar svarbiau tai, kad Teodoras ir Ana duodavo gerą pavyzdį patys dažnai tarnaudami pagalbiniais pionieriais. Mergaitėms užaugus Teodoras ir Ana ėmė mažiau skirti laiko pasaulietiškam darbui, kad daugiau jo liktų lauko tarnybai.
Po to, kai jų dukros pradėjo visalaikę tarnybą ir paliko namus, Ana tapo pioniere. Kartą ji paskatino Teodorą atsisakyti savo darbo. „Mes abu galime būti pionieriais“, — pasiūlė ji. Teodoras pranešė darbdaviui apie savo ketinimus. Jo nuostabai, šeimininkas pasisiūlė padėti duodamas darbą ne visai dienai; jis pasakė: „Aš manau, kad tu nori dirbti visą laiką savo šeimininkui [danguje].“ Dabar Teodoras ir Ana džiaugiasi drauge būdami pionieriais.
Kai kurių pionieriškos veiklos pradžia — tai reakcija į aplinkybes, kurios susiklostė jų gyvenime. Dėl tragiškos dukters ir dukraitės mirties viena pagyvenusi pora rimtai susimąstė, kaip ji panaudoja savo likusius metus (Ekleziasto 7:2). Užuot skendėję liūdesyje, jie ėmėsi visalaikės tarnybos, kuria džiaugiasi jau daugiau kaip aštuoneri metai!
Žinoma, reikia tikro ryžto, kad galima būtų likti visalaikėje tarnyboje. Pavyzdžiui, Ernstas ir jo žmona Rik pradėjo pionierišką veiklą tuoj pat, kai tik jų vaikai paliko namus. Netrukus po to buvęs verslo draugas pasiūlė Ernstui pelningą darbą. Ernstas atsakė: „Mes turime patį geriausią darbdavį iš visų kada nors buvusių ir nenorime nustoti jam tarnauti!“ Kadangi Ernstas ir jo žmona liko Jehovos „tarnyboje“, jiems atsivėrė kitos tarnybinės privilegijos. Jie dirbo rajono tarnyboje daugiau kaip 20 metų ir iki šiol triūsia pionieriais. Ar jie apgailestauja, kad pasirinko pasiaukojimo kelią? Prieš kurį laiką ta pora parašė: „Jei bus Jehovos valia, po trijų mėnesių tikimės švęsti mūsų vedybų 50 metų sukaktį, vadinamą auksinį jubiliejų. Bet su visišku įsitikinimu sakome, kad mūsų tikrieji aukso metai prasidėjo tada, kai ėmėmės pionieriškos veiklos.“
Daugelis pamatė, kad durys, atsiveriančios didesnei veiklai, taip pat atsiveria didesniam džiaugsmui! Vienas brolis, pradėjęs pionierišką darbą už dviejų savaičių po to, kai jam sukako 65 metai, sako: „Turiu pasakyti, kad niekada mano gyvenime nebuvo laikotarpio, tokio turtingo palaimomis, kaip pastarieji dešimt pionieriškos veiklos metų.“ Vieni sutuoktiniai, daugiau kaip septynerius metus tarnaujantys pionieriais, sako: „Ką dar turėtų daryti pora, esanti tokio pat amžiaus ir tokioje kaip mes padėtyje? Teritorijoje dažnai matome tokius kaip mes žmones — patogiai sėdinčius namuose, tik storėjančius, senstančius ir nepaslankius. Tarnyba palaiko mus sveikus dvasiškai ir fiziškai. Mudu visada drauge. Mes daug juokiamės ir džiaugiamės gyvenimu.“
Žinoma, ne visi senesnio amžiaus žmonės turi sąlygas, leidžiančias jiems būti pionieriais. Tokie krikščionys gali būti tikri, kad Jehova vertina ir tai, ką jie sugeba daryti jo tarnyboje. (Palygink Morkaus 12:41-44.) Pavyzdžiui, viena invalidė sesuo yra globos namuose. Tačiau jai vis dar atviros durys veiklai! Gydytojas paklausė jos, ką ji veikia turėdama tiek laiko. Ji sako: „Aš pasakiau jam, kad man visada trūksta laiko. Jis negalėjo to suprasti. Paaiškinau jam, kad taip yra todėl, jog mano dienos užimtos pasitenkinimą teikiančia veikla. Aš neliūdžiu, bet ieškau tų, kurie yra nuliūdę ir stengiuosi jiems papasakoti, ką Dievas turi prirengęs žmonijai.“ Visa tai ji apibendrina taip: „Iš tokio žmogaus, kuriam yra beveik 80 metų, niekas negali tikėtis labai daug. Pasimelskite už mane, kad aš dar galėčiau daugelį atvesti prie Jehovos.“
Ar tu esi pensinio amžiaus? Gali būti didelė pagunda sumažinti veiklą, bet tai neatvertų durų dvasinėms palaimoms. Apgalvok su malda savo padėtį. Galbūt ir tu gali įeiti pro duris, kurios atvertos didesnei veiklai Jehovos tarnyboje.
[Iliustracijos 25 puslapyje]
Išėjus į pensiją galima išplėsti tarnybinę veiklą