Ar Dievui patinka visos religijos? — Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA

Ar Dievui patinka visos religijos?

Ar tu manai, kad Dievui patinka visos religijos? Galbūt kiekviena iš tau žinomų garbinimo formų daugiau ar mažiau skatina gerai elgtis. Bet ar to pakanka patikti Dievui?

KAI kurie sako: ‛Tik nuoširdžiai laikykis savo garbinimo ir Dievas bus patenkintas. Visose religijose yra gero.’ Pavyzdžiui, bahaizmo tikėjime besilaikant tokio požiūrio įsitikinimai buvo perimti iš devynių pagrindinių pasaulio religijų. Jos visos, tos religinės grupės nuomone, yra dieviškosios kilmės ir sudaro vieną tiesą. Ar taip galėtų būti?

Be to, tu turi pagrindą apsvarstyti, ar Dievui galėtų patikti religija, jei ji įsako savo nariams paleisti viešose vietose nervus paralyžiuojančias dujas, galinčias nužudyti daug žmonių. Toks kaltinimas buvo iškeltas vienai Japonijos religinei grupei. O ar Dievui patinka religija, kuri verčia savo narius įvykdyti savižudybę? Prieš kurį laiką taip padarė religinio vadovo Džimo Džonso pasekėjai.

Pažvelgę į praeities laikus, mes galime iškelti tinkamą klausimą: ar gali Dievui patikti religijos, kurstančios karus, tokius kaip Trisdešimties metų karas, vykęs nuo 1618-ųjų iki 1648-ųjų metų? Pagal knygą „Visuotinė pasaulio istorija“ (anglų k.), tas religinis konfliktas tarp katalikų ir protestantų buvo „vienas iš baisiausių karų Europos istorijoje“.

Per religinius kryžiaus karus nuo 11-ojo iki 13-ojo šimtmečio taip pat buvo siaubingai liejamas kraujas. Pavyzdžiui, pirmajame kryžiaus kare vadinamieji krikščionys kryžiuočiai žiauriai žudė Jeruzalės gyventojus musulmonus ir žydus.

Taip pat apsvarstyk, kas vyko inkvizicijos laikais, kurie prasidėjo 13-ame amžiuje ir tęsėsi maždaug 600 metų. Tūkstančiai žmonių buvo kankinami ir gyvi sudeginti religinių vadovų įsakymu. Piteris de Rosa savo knygoje „Kristaus vietininkai. Tamsioji popiežystės pusė“ (anglų k.) tvirtina: „Gavę iš popiežiaus įgaliojimus, [inkvizitoriai] buvo atsakingi už žiauriausią bei ilgiausiai trukusią ataką prieš žmogiškojo elgesio normas [žmonijos] istorijoje.“ Apie Torkvemadą, Ispanijos dominikonų inkvizitorių, de Rosa sako: „Paskirtas 1483-aisiais, jis tironiškai valdė penkiolika metų. Jo aukų skaičius viršijo 114000 žmonių, iš kurių 10220 buvo sudeginti gyvi.“

Žinoma, ne tik krikščioniškojo pasaulio religijos kaltos dėl kraujo praliejimo. Prancūzų filosofas Blezas Paskalis savo veikale „Mintys“ pažymėjo: „Žmonės niekada nedaro blogio taip stropiai ir su tokiu malonumu kaip vedami religinių įsitikinimų.“

Atpažįstami iš savo vaisių

Dievo požiūriu, religijos priimtinumo nelemia tik vienintelis veiksnys. Kad religija būtų jam priimtina, jos mokymai ir veikla turi derintis su jo parašytu tiesos Žodžiu — Biblija (Psalmių 118:160; Jono 17:17). Garbinimo, kuriam Dievas pritaria, vaisiai turi atitikti Jehovos Dievo normas.

Jėzus Kristus savo Kalno pamoksle nurodė, kad bus pranašų, melagingai besiskelbiančių, jog atstovauja Dievui. Jėzus pasakė: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai. Jūs pažinsite juos iš vaisių. Argi kas gali pasiskinti vynuogių nuo erškėčių ar figų nuo usnių?! Juk geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis — blogus. Geras medis negali duoti blogų vaisių, o netikęs gerų. Kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, bus iškirstas ir įmestas į ugnį. Taigi jūs pažinsite juos iš vaisių“ (Mato 7:15-20). Šie žodžiai parodo, kad mes turime būti dvasiškai budrūs. Mes galbūt manome, kad koks nors religinis vadovas ar grupė yra priimtini Dievui ir Kristui, tačiau galime apsirikti.

Būtinas atsargumas

Jei kuri nors religija tvirtina turinti Dievo pritarimą ir jos tarnai skaito Biblijos ištraukas, dar nereiškia, kad ji yra Dievui patinkanti garbinimo forma. Jos vadovai net gali daryti įspūdingus dalykus, dėl kurių atrodo, tarsi Dievas būtų veikęs per juos. Tačiau ta religija vis tiek gali būti klaidinga, neduodanti Dievui priimtinų vaisių. Mozės dienomis kerais užsiiminėję Egipto šventikai galėjo daryti įspūdingus dalykus, bet Dievas jiems tikrai nepritarė (Išėjimo 7:8-22).

Šiandieną kaip ir praeityje daugelis religijų skleidžia žmonių idėjas ir filosofijas, užuot tiksliai laikęsi to, ką Dievas skelbia esant tiesą. Todėl ypač tinka Biblijos perspėjimas: „Žiūrėkite, kad kas jūsų nepavergtų tuščia ir apgaulinga filosofija, žmonių padavimu bei pasaulio pradmenimis, o ne Kristumi“ (Kolosiečiams 2:8).

Pasakęs apie gerus ir blogus vaisius, Jėzus tarė: „Ne kiekvienas, kuris man šaukia: ‛Viešpatie, Viešpatie!’, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią. Daugelis man sakys, anai dienai atėjus: ‛Viešpatie, Viešpatie, argi mes nepranašavome tavo vardu, argi neišvarinėjome demonų tavo vardu, argi nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’ Tuomet jiems pareikšiu: ‘Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, jūs nedorėliai!’“ (Mato 7:21-23)

Ištirk vaisius

Todėl aišku, kad prieš nusprendžiant, ar kuri nors religija priimtina Dievui, itin svarbu yra pažiūrėti į jos vaisius. Pavyzdžiui, ar ta religija kišasi į politiką? Tada įsidėmėk žodžius, užrašytus Jokūbo 4:4: „Kas nori būti pasaulio bičiulis, tas tampa Dievo priešininku.“ Be to, Jėzus pasakė apie savo tikruosius pasekėjus: „Jie nėra iš pasaulio, kaip ir aš ne iš pasaulio“ (Jono 17:16). Religija, kuri yra gera Dievo akyse, nesikiša į pasaulio, „pavergto piktojo“ — nematomo dvasinio kūrinio, Šėtono Velnio, politiką (1 Jono 5:19). Priešingai — ta religija, kuri patinka Dievui, ištikimai palaiko jo Karalystę, valdomą Jėzaus Kristaus, ir skelbia gerąją naujieną apie jo dangiškąją vyriausybę (Morkaus 13:10).

Ar religija priimtina Dievui, jei ji palaiko pilietinį nepaklusnumą? Atsakymas aiškus, jei atkreipiame dėmesį į apaštalo Pauliaus patarimą: „Primink jiems, kad lenktųsi ir būtų klusnūs viršininkams ir vyresnybei, kad būtų pasiryžę kiekvienam geram darbui“ (Titui 3:1). Žinoma, Jėzus nurodė, kad jo pasekėjai turi ‛kas ciesoriaus, atiduoti ciesoriui, o kas Dievo — Dievui’ (Morkaus 12:17).

Tarkim, religija skatina dalyvauti tautų karuose. Pirmame Petro 3:11 esame raginami ‛daryti gera’ ir ‛ieškoti ramybės bei vytis ją’. Kaip gali religija patikti Dievui, jei jos nariai yra pasiruošę žudyti kare savo bendratikius iš kitos šalies? Religijos, kuriai pritaria Dievas, nariai parodo jo pagrindinę savybę — meilę. Ir Jėzus yra pasakęs: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Tokia meilė neturi nieko bendro su įnirtinga neapykanta, skatinama tautų karuose.

Tikroji religija pakeičia karingus žmones į taikos mylėtojus. Tai buvo išpranašauta tokiais žodžiais: „Jie nusikals iš savo kalavijų žagrių ir iš savo iečių pjautuvų. Nė viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, ir jie nebesimokys daugiau kovoti“ (Izaijo 2:4). Teisingo garbinimo besilaikantys žmonės, užuot svaidę neapykantos žodžius, vykdo įsakymą: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39).

Tie, kurie laikosi teisingos religijos, stengiasi gyventi pagal aukštas Jehovos Dievo normas atsisakydami amoralaus gyvenimo būdo. Dievo Žodis sako: „Argi nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės. Kai kurie buvote tokie, bet dabar esate nuplauti, pašventinti, išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir mūsų Dievo Dvasia“ (1 Korintiečiams 6:9-11).

Metas ryžtingai veikti

Itin svarbu įžvelgti skirtumą tarp klaidingo garbinimo ir teisingos religijos. Biblijos Apreiškimo knygoje pasaulinė klaidingos religijos imperija pavadinta „didžiąja Bãbele“, simboline ištvirkėle; „su ja ištvirkavo žemės karaliai“. Ji kalta dėl pralieto kraujo ir laiko aukso taurę, „pilną ištvirkimo šlykštybių ir nešvarumų“ (Apreiškimas 17:1-6). Ji niekuo nepriimtina Dievui.

Dabar metas ryžtingai veikti. Nuoširdiems žmonėms, kurie dar tebėra didžiojoje Bãbelėje, mūsų mylintis Kūrėjas siunčia šį kvietimą: „Išeikite iš jos, mano žmonės, kad nedalyvautute jos nuodėmėse ir kad nepatirtute jos slogų“ (Apreiškimas 18:4, NTP).

Jei nori laikytis religijos, kuri patinka Dievui, kodėl tau nesusipažinus su Jehovos Liudytojais? Čia pridėta lentelė, kurioje surašyti kai kurie jų įsitikinimai kartu su juos paremiančiomis Rašto nuorodomis. Patikrink savo Biblijoje, kad pamatytumei, jog Liudytojų įsitikinimai derinasi su Dievo Žodžiu. Ištirk, kad nustatytumei, ar jų religija neša tokius vaisius, kokių reikėtų tikėtis iš teisingo garbinimo. Jei tu įsitikinsi, jog neša, būsi atradęs religiją, kuri patinka Dievui.

[Rėmelis 5 puslapyje]

KĄ TIKI JEHOVOS LIUDYTOJAI

ĮSITIKINIMAS BIBLINIS PAGRINDAS

Dievo vardas yra Jehova (Jahvė) Išėjimo 5:3, Biblija,

parengė K. Burbulys, redaguota;

Psalmių 68:20, NTP

Biblija yra Dievo Žodis Jono 17:17; 2 Timotiejui 3:16, 17

Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus Mato 3:16, 17; Jono 14:28

Žmogus ne evoliucionavo, Pradžios 1:27; 2:7

bet buvo sukurtas

Žmonės miršta dėl pirmojo Romiečiams 5:12

žmogaus nuodėmės