Karalystės skelbėjai praneša

Biblijos tiesos toliau skelbiamos Airijoje

NESENIAI graži Airijos šalis buvo didelės sumaišties arena. O tuo tarpu airiai palankiai atsiliepė į biblinę vilties žinią, kurią jiems neša Jehovos Liudytojai. Keli atsitikimai Airijoje tai patvirtina.

■ Dubline vienas Jehovos Liudytojas ir jo mažametė dukra skelbė po namus. Jie sutiko vieną moterį, vardu Keti, labai užsiėmusią su pulkeliu savo vaikų. Liudytojas jos paklausė, ar jo dukra, kuri mokėsi skelbti, negalėtų su ja pasidalinti trumpa žinute. Keti sutiko, ir maža mergaitė pasakė aiškią, gerai apgalvotą įžangą. Keti nustebino akivaizdus mergaitės nuoširdumas bei pagarbumas, ir ji priėmė pasiūlytą biblinį traktatą.

Vėliau Keti mąstė apie savo jaunos lankytojos gerą pasiruošimą ir elgesį. „Mane nustebino tai, kad maža mergaitė galėjo pasidalinti tokia įdomia žinia neatkreipdama dėmesio į save, — pasakė ji. — Nusprendžiau Jehovos Liudytojams atėjus kitą kartą išklausyti juos.“

Tuo metu Keti persikėlė į mažą miestelį pietvakarinėje Airijos dalyje, netoli Korko ir Kerio apygardų ribos. Kiek vėliau į jos namus atėjo Jehovos Liudytojai, ir ji pakvietė juos į vidų. Ji sutiko reguliariai studijuoti Bibliją ir dabar lankosi susirinkimo sueigose su keliais savo vaikais. Keti yra dėkinga už nuoširdų mergaitės troškimą pasidalinti su ja gerąja naujiena.

■ Talamoro apylinkėse viena Liudytoja septynerius metus vedė pokalbius su moterimi, vardu Džin. Kartais ji parodydavo domėjimąsi ir priimdavo literatūrą, tačiau kartais jos susidomėjimas išblėsdavo. Kartą, kai Liudytoja, vardu Frances, ir jos draugė apsilankė pas Džin, jos pamatė, kad ji yra labai blogos nuotaikos. „Ką jai besakėme, — pasakoja Liudytoja, — ji dar labiau susierzino. Galiausiai ji mums liepė dingti ir užtrenkė duris.“

Frances svarstė, ar kiti apsilankymai nesukels panašaus atsako. Ji galvojo: ‛Galbūt nebeverta lankytis pas ją, jeigu ji iš tikrųjų nesidomi žinia’. Tačiau ji aptarė šį klausimą su savo vyru Tomu, o šis buvo optimistiškesnis. Kai jie kitą kartą buvo toje vietovėje, dar kartą apsilankė pas Džin. Ji buvo draugiška ir priėmė Sargybos bokšto bei Atsibuskite! žurnalų egzempliorius. Vėlesni apsilankymai buvo tokie pat malonūs, tad Tomas ir Frances pradėjo reguliariai studijuoti su ja Bibliją namuose.

Kodėl viskas taip pasikeitė? Džin aiškina, kad tada, kai ji buvo tokia nemandagi su Liudytojomis, ji buvo ką tik pagimdžiusi ir tik sugrįžusi iš ligoninės. Kadangi krūtimi maitino savo naujagimį ir šaukšteliu maitino savo vyresnį vaikutį, ji naktimis miegodavo tik pusantros valandos. „Ko aš mažiausiai norėjau, — sako Džin, — tai kalbėtis apie religiją.“

Po dviejų mėnesių Džin jau lankė visas susirinkimo sueigas, o po keturių mėnesių ji dalyvavo lauko tarnyboje. Praėjus dešimčiai mėnesių nuo to laiko, kai ji pradėjo studijuoti Bibliją, ji buvo pakrikštyta. Dabar pačios Džin patirtis padeda jai tarnyboje. Ji pasakoja: „Jeigu aš sutinku labai grubų asmenį, stengiuosi būti supratinga. Aš visada tai pasižymiu. Galbūt iki to laiko, kai sugrįšiu, padėtis pasikeis; galbūt asmuo jausis geriau ir bus labiau linkęs klausytis.“