Tėvas ir vyresnysis — kaip atlikti šias pareigas

„Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis vadovaus Dievo Bažnyčiai [„susirinkimui“, NW]?!“ (1 TIMOTIEJUI 3:5)

1, 2. a) Kaip pirmajame šimtmetyje nevedę ir vedę, bet be vaikų, prižiūrėtojai galėjo tarnauti savo broliams? b) Kuo Akvilas ir Priskilė yra pavyzdys daugeliui susituokusių porų šiandien?

PIRMŲJŲ krikščionių susirinkimo prižiūrėtojai galėjo būti nevedę ar susituokę ir neturintys vaikų vyrai, arba vedę vyrai, turintys vaikų. Be abejonių, kai kurie iš tų krikščionių galėjo laikytis apaštalo Pauliaus patarimo, duoto jo pirmojo laiško korintiečiams 7 skyriuje, ir likti nevedę. Jėzus pasakė: „Yra eunuchų, kurie patys save tokius padarė dėl dangaus karalystės“ (Mato 19:12). Tokie nevedę vyrai kaip Paulius ir galbūt kai kurie jo kelionių draugai galėjo be kliūčių keliauti ir padėti savo broliams.

² Biblijoje nesakoma, ar Barnabas, Morkus, Silas, Lukas, Timotiejus ir Titas buvo nevedę. Jeigu buvo vedę, jie, matyt, nebuvo pernelyg apsunkinti šeimos pareigų, nes galėjo keliauti toli su įvairiomis užduotimis (Apaštalų darbai 13:2; 15:39-41; 2 Korintiečiams 8:16, 17; 2 Timotiejui 4:9-11; Titui 1:5). Jų žmonos galbūt lydėjo juos kaip Petrą ir „kitus apaštalus“, kurie, matyt, keliaudami iš vienos vietos į kitą, pasiimdavo savo žmonas kartu (1 Korintiečiams 9:5). Akvilas ir Priskilė yra pavyzdys sutuoktinių poros, kuri buvo pasiruošusi vykti su Pauliumi iš Korinto į Efezą, po to į Romą ir vėl atgal į Efezą. Biblijoje nesakoma, ar jie turėjo vaikų. Dėl pasiaukojamo tarnavimo broliams jie nusipelnė „visų pagonių bažnyčių [„susirinkimų“, NW]“ dėkingumo (Romiečiams 16:3-5; Apaštalų darbai 18:2, 18; 2 Timotiejui 4:19). Šiandien, be abejo, yra daug sutuoktinių porų, kurios kaip Akvilas ir Priskilė gali tarnauti kituose susirinkimuose — galbūt persikelti ten, kur didesnis poreikis.

Tėvas ir vyresnysis

3. Kas rodo, kad daugelis pirmojo amžiaus vyresniųjų buvo vedę vyrai su šeimomis?

³ Atrodo, kad pirmajame m. e. amžiuje dauguma krikščionių vyresniųjų buvo vedę vyrai, turintys vaikų. Nurodydamas ypatybes, būtinas vyrui, „siekiančiam prižiūrėtojo pareigų“, Paulius pasakė, kad toks krikščionis turi būti „geras savo namų šeimininkas, turintis klusnius ir tikrai dorus vaikus“ (1 Timotiejui 3:1, NW; 3:4).

4. Ko buvo reikalaujama iš susituokusių ir vaikų turinčių vyresniųjų?

⁴ Kaip jau matėme, prižiūrėtojas nebuvo įpareigotas turėti vaikų ar net būti vedęs. Bet jei krikščionis buvo vedęs, kad būtų tinkamas būti vyresniuoju ar tarnybiniu padėjėju, jis turėjo tinkamai ir meilingai vadovauti savo žmonai ir pasirodyti gebąs išlaikyti savo vaikus deramai paklusnius (1 Korintiečiams 11:3; 1 Timotiejui 3:12, 13, Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota). Jeigu jis tikrai nesugebėtų vadovauti savo šeimynai, jis nebūtų tinkamas gauti ypatingų privilegijų susirinkime. Kodėl? Paulius paaiškina: „Jei kas nesugeba šeimininkauti savo namuose, kaipgi jis vadovaus Dievo Bažnyčiai [„susirinkimui“, NW]?!“ (1 Timotiejui 3:5) Jeigu jo paties šeimos nariai nelinkę paklusti jo priežiūrai, kaip į tai reaguotų kiti?

„Turįs tikinčius vaikus“

5, 6. a) Kokį reikalavimą vaikams Paulius paminėjo Titui? b) Ko laukiama iš vyresniųjų, kurie turi vaikų?

⁵ Nurodydamas Titui paskirti prižiūrėtojus Kretos susirinkime, Paulius iškėlė sąlygas: „Jei kas yra be priekaištų, vieną kartą vedęs [„vienos žmonos vyras“, Brb red.], turįs tikinčius vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu. Juk vyskupas [„prižiūrėtojas“, NW], kaip Dievo reikalų prievaizdas, turi būti nepeiktinas.“ Tačiau kaip suprasti reikalavimą ‛turėti tikinčius vaikus’? (Titui 1:6, 7)

⁶ Sąvoka „tikintys vaikai“ nurodo jaunesnius vaikus, kurie jau paaukojo savo gyvenimą Jehovai ir pasikrikštijo, arba vaikus, kurie daro pažangą siekdami pasiaukoti ir krikštytis. Susirinkimo nariai tikisi, kad vyresniojo vaikai gerai elgsis ir bus paklusnūs. Turi būti akivaizdu, kad vyresnysis visomis jėgomis stengiasi ugdyti savo vaikų tikėjimą. Karalius Saliamonas rašė: „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“ (Patarlių 22:6, Brb red.). Bet kaip, jeigu taip išmokytas vaikas atsisako tarnauti Jehovai ar net padaro didelę nuodėmę?

7. a) Kodėl akivaizdu, kad Patarlių 22:6 neišreiškia griežtos taisyklės? b) Jeigu vyresniojo vaikas nusprendžia netarnauti Jehovai, kodėl iš vyresniojo tučtuojau neatimamos jo privilegijos?

⁷ Aišku, kad anksčiau pacituota patarlė neišreiškia griežtos taisyklės. Ji nepanaikina laisvos valios principo (Pakartoto Įstatymo 30:15, 16, 19). Jeigu sūnus ar duktė jau yra tokio amžiaus, kad gali imtis atsakomybės, jis ar ji turi asmeniškai apsispręsti dėl pasiaukojimo ir krikšto. Jeigu vyresnysis tikrai suteikė savo vaikui būtiną dvasinę pagalbą, vadovavo ir drausmino, tačiau jaunuolis neapsisprendė tarnauti Jehovai, tėvas nebūna tučtuojau nušalinamas nuo prižiūrėtojo pareigų. Kita vertus, jeigu vyresnysis turi keletą mažesnių, namuose gyvenančių vaikų, kurie vienas po kito pasidaro dvasiškai silpni ir patenka į bėdą, jis gali daugiau nebebūti laikomas „geru savo namų šeimininku“ (1 Timotiejui 3:4). Esmė ta, jog turi būti matoma, kad prižiūrėtojas iš visų jėgų stengiasi ‛turėti tikinčius vaikus, kurie nekaltinami palaidu gyvenimu ar neklusnumu’.a

Vedęs „netikinčią žmoną“

8. Kaip vyresnysis turi elgtis su savo netikinčia žmona?

⁸ Apie krikščionis vyrus, turinčius netikinčią sutuoktinę, Paulius rašė: „Jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. ... Mat... netikinti žmona pašventinama tikinčiu vyru. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. Iš kur žinai..., vyre, jog išgelbėsi žmoną?“ (1 Korintiečiams 7:12-14, 16) Žodžiu „netikinti“ čia nenurodoma žmona, kuri nėra religinga, bet kuri nėra pasiaukojusi Jehovai. Tai galėjo būti žydė ar moteris, garbinanti pagoniškus dievus. Šiandien vyresnysis gali būti vedęs moterį, kuri išpažįsta kitokią religiją, yra agnostikė ar net ateistė. Jeigu ji sutinka pasilikti su juo, jis neturi jos palikti vien todėl, kad jos kiti įsitikinimai. Jis turi toliau ‛gyventi su ja supratingai, gerbti ją kaip silpnesnį indą’, tikėdamasis išgelbėti ją (1 Petro 3:7, NW; Kolosiečiams 3:19).

9. Kaip turi elgtis vyresnysis gyvendamas šalyje, kurios įstatymas suteikia teisę ir vyrui, ir žmonai mokyti savo vaikus atitinkamų religinių įsitikinimų, ir kaip tai atsilieps jo privilegijoms?

⁹ Jeigu prižiūrėtojas turi vaikų, kaip sutuoktinis ir tėvas jis tinkamai vadovaus ir auklės juos „drausmindamas ir mokydamas Viešpaties vardu“ (Efeziečiams 6:4). Daugelyje šalių įstatymas suteikia teisę abiems sutuoktiniams mokyti religijos savo vaikus. Tokiu atveju žmona gali pareikšti savo teisę mokyti vaikus jos religinių įsitikinimų ir įpročių, o tai gali reikšti, kad ji ves juos į bažnyčią.b Žinoma, vaikai turi apsispręsti pagal Biblija apmokytą savo pačių sąžinę ir nedalyvauti klaidingose religinėse apeigose. Būdamas šeimos galva, tėvas pareikš savo teisę studijuoti su savo vaikais ir vestis juos, kai galima, į sueigas Karalystės salėje. Sulaukę tokio amžiaus, kai galės daryti savo sprendimus, vaikai patys nuspręs, kokiu keliu eiti (Jozuės 24:15). Jei kiti vyresnieji ir susirinkimo nariai gali pastebėti, kad vyresnysis daro viską, ką ciesoriaus įstatymas leidžia jam daryti, kad tinkamai išmokytų savo vaikus tiesos kelio, jam nebus atimta teisė būti prižiūrėtoju.

„Geras savo namų šeimininkas“

10. Jeigu turintis šeimą vyras yra vyresnysis, kokia yra jo pirmutinė pareiga?

¹⁰ Netgi vyresniajam, kuris yra tėvas ir kurio žmona yra krikščionė sesuo, suspėti atitinkamai skirti laiko ir dėmesio savo žmonai, vaikams ir susirinkimo reikalams nėra lengva užduotis. Rašte gana aiškiai pasakyta, kad krikščionio tėvo pareiga yra rūpintis savo žmona ir vaikais. Paulius rašė: „Jeigu kas nesirūpina savaisiais, ypač namiškiais, tas yra užsigynęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį!“ (1 Timotiejui 5:8) Tame pačiame laiške Paulius nurodė, kad tarnauti prižiūrėtojais turi būti rekomenduojami tik tie vedę vyrai, kurie jau pasirodė esą geri sutuoktiniai ir tėvai (1 Timotiejui 3:1-5).

11. a) Kaip turėtų vyresnysis ‛rūpintis savaisiais’? b) Kaip tai gali padėti vyresniajam vykdyti savo įsipareigojimus susirinkime?

¹¹ Vyresnysis turi ‛rūpintis’ savaisiais ne vien materialiai, bet ir dvasiniu bei emociniu atžvilgiu. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė: „Atlik lauke savo darbą ir rūpestingai įgyvenk savo dirvą; paskui galėsi statyti [„turi taip pat ugdyti“, NW] savo namus“ (Patarlių 24:27). Taigi rūpindamasis savo žmonos ir vaikų materialiniais, emociniais bei pramogų poreikiais, prižiūrėtojas taip pat turi ugdyti juos dvasiškai. Tam reikia laiko — laiko, kurio jis nebegalės skirti susirinkimo reikalams. Bet už tą skirtą laiką vėliau bus gausiai atlyginta šeimos laime ir dvasingumu. Kai jo šeima galiausiai pasidarys dvasiškai tvirta, vyresniajam galbūt nebereikės skirti tiek daug laiko šeimos problemoms. Tada jis turės daugiau galimybių rūpintis susirinkimo reikalais. Jo, kaip gero vyro ir gero tėvo, pavyzdys teiks dvasinę naudą susirinkimui (1 Petro 5:1-3).

12. Rūpindamiesi kokia šeimos priemone vyresniaisiais esantys tėvai turi parodyti gerą pavyzdį?

¹² Būti geru namų šeimininku taip pat reiškia nustatyti laiką šeimos studijoms. Ypač svarbu, kad vyresnieji parodytų gerą pavyzdį tuo atžvilgiu, nes kai stiprios šeimos, stiprūs ir susirinkimai. Prižiūrėtojas neturi būti nuolat užsiėmęs kitais tarnybos reikalais taip, kad nebeturėtų laiko studijuoti su savo žmona ir vaikais. Jeigu taip atsitiktų, jis turi peržiūrėti savo tvarkaraštį. Jam gali reikėti atlikti kitus dalykus skirtingu laiku ar skirti jiems mažiau laiko, galbūt net kartais atsisakyti kai kurių tarnybos privilegijų.

Nuosaiki priežiūra

13, 14. Kokį patarimą „ištikimas bei protingas vergas“ davė vyresniesiems, turintiems šeimą?

¹³ Patarimas nustatyti pusiausvyrą tarp šeimos ir susirinkimo pareigų pateikiamas ne pirmą kartą. „Ištikimas bei protingas vergas“ jau seniai tuo klausimu duoda patarimų vyresniesiems (Mato 24:45, NW). Daugiau kaip prieš 37 metus Sargybos bokšte (1959 m. rugsėjo 15 d. numeris, 553 ir 554 puslapiai) buvo patariama: „Iš tiesų ar ne mažiau svarbu suderinti visus tuos reikalavimus mūsų laikais? Norėdami išlaikyti pusiausvyrą, skirkite tinkamą dėmesį savo pačių šeimos interesams. Žinoma, Jehova Dievas nenorėtų, kad vyras visą savo laiką skirtų susirinkimo veiklai padėdamas išsigelbėti savo broliams ir kitiems, o nesirūpintų savo paties šeimos išgelbėjimu. Rūpintis žmona ir vaikais yra vyro pirmutinė pareiga.“

¹⁴ Sargybos bokšto 1986 m. lapkričio 1 d. numerio 22 puslapyje patariama: „Būdami su visa šeima lauko tarnyboje, jūs suartėsite, tačiau dėl ypatingų vaikų poreikių turite atiduoti jiems dalį savo asmeniško laiko ir emocinės energijos. Taigi reikia nuosaikiai apsvarstyti, kiek laiko galite skirti pareigoms susirinkime, nes kartu turite dvasiškai, emociškai ir materialiai rūpintis „savaisiais“. [Krikščionis] turi ‛pirmiausia išmokti būti atsidavęs Dievui [savo paties] namuose’ (1 Timotiejui 5:4, NW; 5:8).“

15. Kodėl vyresniajam, turinčiam žmoną ir vaikų, reikia išminties ir įžvalgumo?

¹⁵ Rašto patarlė sako: „Namai statomi išmintimi ir įtvirtinami supratimu“ (Patarlių 24:3, Brb red.). Taigi, kad prižiūrėtojas atliktų savo teokratines užduotis ir kartu ugdytų savo šeimą, jam labiausiai reikia išminties ir įžvalgumo. Pagal Raštą, jam patikėta daugiau negu viena priežiūros sritis. Čia įeina jo šeima ir jo pareigos susirinkime. Jam reikia įžvalgumo išlaikyti pusiausvyrą tarp tų sričių (Filipiečiams 1:9, 10). Jam reikia išminties nustatyti, kas svarbiausia (Patarlių 2:10, 11). Kad ir kaip jis jaučia atsakomybę rūpintis savo privilegijomis susirinkime, jis turi suprasti, jog pagrindinė jo, kaip vyro ir tėvo, pareiga yra globoti ir išgelbėti savo šeimą.

Geri tėvai ir geri vyresnieji

16. Kokį pranašumą turi vyresnysis, jeigu jis yra ir tėvas?

¹⁶ Vyresnysis, kuris turi gerai išauklėtus vaikus, gali būti tikra palaima. Jeigu jis išmoko gerai rūpintis savo šeima, jis sugeba padėti ir kitoms susirinkimo šeimoms. Jis geriau supranta jų problemas ir gali duoti patarimą iš savo patirties. Džiugu, kad tūkstančiai vyresniųjų visame pasaulyje gerai atlieka savo pareigas būdami sutuoktiniai, tėvai ir prižiūrėtojai.

17. a) Ko neturi niekada pamiršti vyras, jeigu jis yra ir tėvas, ir vyresnysis? b) Kaip kiti susirinkimo nariai turi parodyti supratingumą?

¹⁷ Kad turintis šeimą vyras būtų vyresniuoju, jis turi būti subrendęs krikščionis, kuris, rūpindamasis savo žmona ir vaikais, gali tvarkyti savo reikalus taip, kad galėtų skirti laiko ir dėmesio kitiems susirinkimo nariams. Jis niekada neturi pamiršti, kad jo ganytojiškas darbas prasideda namuose. Žinodami, kad vyresniesiems, turintiems žmoną ir vaikų, tenka atsakomybė rūpintis ir savo šeima, ir savo susirinkimu, susirinkimo nariai nebandys užimti be reikalo jų laiko. Pavyzdžiui, vyresnysis, turintis vaikų, kuriems kitą rytą reikia eiti į mokyklą, galbūt ne visada galės pasilikti kuriam laikui po vakarinių sueigų. Kiti susirinkimo nariai turi tai suprasti ir įsijausti į jo padėtį (Filipiečiams 4:5, NW).

Savo vyresniuosius turime branginti

18, 19. a) Ką padėjo mums suprasti 1 Korintiečiams 7 skyriaus nagrinėjimas? b) Kaip turime žiūrėti į tokius krikščionis vyrus?

¹⁸ Pauliaus pirmojo laiško korintiečiams 7 skyriaus nagrinėjimas įgalino mus suprasti, kad laikydamiesi Pauliaus patarimo, daugelis vyrų yra nevedę ir naudojasi savo laisve tarnauti Karalystės interesams. Taip pat yra tūkstančiai susituokusių brolių be vaikų, kurie, parodydami atitinkamą dėmesį savo žmonoms, tarnauja puikiais sričių, rajonų, susirinkimų ir Sargybos bokšto filialų prižiūrėtojais, pagirtinai padedami savo žmonų. Galiausiai beveik 80000 Jehovos tautos susirinkimų yra daug tėvų, kurie ne tik meilingai rūpinasi savo žmonomis ir vaikais, bet ir kaip rūpestingi ganytojai skiria laiko tarnauti savo broliams (Apaštalų darbai 20:28).

¹⁹ Apaštalas Paulius rašė: „Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia skelbdami žodį ir mokydami“ (1 Timotiejui 5:17). Taip, vyresnieji, puikiai vadovaujantys savo šeimoms ir susirinkimams, nusipelno mūsų meilės ir pagarbos. Mes tikrai turime „branginti tokius žmones“ (Filipiečiams 2:29, NW).

[Išnašos]

Pakartojimui

◻ Iš kur žinome, kad daug pirmojo m. e. amžiaus vyresniųjų turėjo šeimas?

◻ Ko reikalaujama iš vedusio krikščionio, turinčio vaikų, ir kodėl?

◻ Ką reiškia turėti „tikinčius vaikus“, bet kaip tada, jei vyresniojo vaikas nusprendžia netarnauti Jehovai?

◻ Kokiais atžvilgiais vyresnysis turi ‛rūpintis savaisiais’?

[Iliustracija 23 puslapyje]

Kai tvirtos šeimos, tvirti ir susirinkimai