Ar tu imituoji mūsų bešališkąjį Dievą?

BEŠALIŠKUMAS — kur jį rasti? Yra vienas Asmuo, kuris visiškai bešališkas, be jokio išankstinio nusistatymo, nėra be pagrindo palankus kam nors ir nieko nediskriminuoja. Tai Jehova Dievas, žmonijos Kūrėjas. Bet jei kalbėsime apie žmonių požiūrį tuo atžvilgiu, tai 19-ojo amžiaus anglų rašytojas Čarlsas Lamas atvirai rašė: „Aš, tiesą sakant, esu prietarų ryšulys — pilnas simpatijų ir antipatijų.“

Žmonių santykiams labai trūksta bešališkumo. Išmintingasis Izraelio karalius Saliamonas prieš daug šimtmečių pastebėjo, kad „žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“ (Ekleziasto 8:9). Rasinė neapykanta, tautiniai konfliktai bei šeimų nesantaika plinta ir toliau. Tad ar realu tikėti, kad žmonės patys vieni gali sukurti bešališką visuomenę?

Kad galėtume kontroliuoti savo pažiūras ir atsisakytume bet kokio giliai įsišaknijusio išankstinio nusistatymo, turime dėti nuoširdžias pastangas (Efeziečiams 4:22-24). To net nesuvokdami galime būti linkę laikytis pažiūrų, kurios susiformavo mūsų socialinėje bei auklėjimo aplinkoje ir kurios nuo seno būdingos mūsų šeimai, rasei bei tautai. Tokie, atrodo, nežymūs polinkiai dažnai būna giliai įsišakniję ir gimdo pažiūras, darančias mus šališkus. Škotų teisininkas ir redaktorius lordas Frensis Džefris net pripažino: „Nėra kito dalyko, kurio žmogus taip ilgai negali suvokti, kaip tai, koks tvirtas ir neįveikiamas yra jo išankstinis nusistatymas.“

Lenaa yra viena iš tų asmenų, kurie sutinka, jog norint nugalėti šališkumo polinkį, reikia ryžtingų pastangų. Ji sako, kad norint savyje nuslopinti išankstinio nusistatymo jausmus, „reikia ypač stengtis, nes auklėjimo įtaka būna labai stipri“. Lena taip pat pripažįsta, kad reikia nuolatinio priminimo.

Jehovos bešališkumo įrodymai

Jehova parodo puikų bešališkumo pavyzdį. Nuo pat pirmųjų Biblijos puslapių skaitome, kaip jis parodė savo bešališkumą žmonių atžvilgiu. Iš šių puikių pavyzdžių ir priminimų mes galime daug ko pasimokyti.

Jehova parodė bešališkumą pakreipdamas įvykius taip, kad 36 m. e. m. žydų apaštalas Petras paskelbtų gerąją naujieną Kornelijui ir kitiems nežydams. Tada Petras pasakė: „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbai 10:34, 35).

Visuose savo santykiuose su žmonija Jehova nuolat parodydavo bešališkumą. Kristus Jėzus pasakė apie savo Tėvą: „Jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mato 5:45). Aukštindamas Jehovą kaip bešališką Dievą, Petras toliau paliudijo: „[Jis] kantriai elgiasi su jumis nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų“ (2 Petro 3:9).

Nojaus dienomis, kai „žmonių nedorybės žemėje buvo didelės ir jų širdies siekiai buvo vien tik pikti“, Jehova paskelbė apie to žmonių pasaulio sunaikinimą (Pradžios 6:5, Brb red.; 6:6, 7, 11, 12). Tačiau Dievo nurodymu ir akivaizdžiai matant amžininkams, Nojus statė laivą. Statydamas su savo sūnumis laivą, Nojus kartu buvo ir „tiesos šauklys“ (2 Petro 2:5). Nors Jehova žinojo piktus tos kartos žmonių širdžių polinkius, jis bešališkai siuntė jiems aiškią žinią. Jis stengėsi sužadinti jų protus ir širdis per Nojų, kuris statė ir skelbė. Jie turėjo visas galimybes atsiliepti, bet „nesusivokė, kol užėjo tvanas ir visus nunešė“ (Mato 24:39, NTP).

Koks puikus Jehovos bešališkumo pavyzdys! Tai skatina Dievo tarnus šiomis kritiškomis paskutinėmis dienomis lygiai taip pat bešališkai skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. Be to, jie nevengia skelbti ir apie Jehovos keršto dieną. Visų akivaizdoje jie bešališkai praneša Jehovos žinią, kad ją išgirstų visi (Izaijo 61:1, 2).

Jehovos pažadai patriarchams Abraomui, Izaokui ir Jokūbui parodė, kad jis yra bešališkas Dievas. Tiksliai iš jų šeimos linijos turėjo ateiti Tas paskirtasis, per kurį ‛turėjo būti palaimintos visos žemės tautos’ (Pradžios 22:18; 26:4; 28:14). Tas paskirtasis buvo Kristus Jėzus. Leisdamas Jėzui mirti ir prikeldamas jį, Jehova pateikė išgelbėjimo priemonę visai paklusniai žmonijai. Taip, Kristaus išperkamosios aukos nauda yra bešališkai prieinama visiems.

Mozės dienomis Jehovos bešališkumas labai įspūdingai pasireiškė Selofehado dukterų atžvilgiu. Tos penkios moterys susidūrė su problema dėl savo tėvo palikimo Pažadėtojoje žemėje. Taip atsitiko dėl Izraelyje vyravusio papročio, kad žemė pagal paveldėjimo teisę šeimoje atitenka sūnums. O Selofehadas mirė nepalikęs sūnaus, kuriam atitektų palikimas. Taigi tos penkios Selofehado dukterys prašė Mozės bešališkai spręsti jų klausimą sakydamos: „Kodėl [mūsų tėvo] vardas turėtų išnykti iš jo šeimos? Ar dėl to, kad jis neturėjo sūnaus? Duokite mums paveldėjimą tarp mūsų tėvo brolių.“ Jehova išklausė jų prašymą ir nurodė Mozei: „Jei kas miršta nepalikdamas sūnaus, jo nuosavybę tepaveldi jo duktė“ (Skaičių 27:1-11, Brb red.).

Koks meilingas bešališkumo pavyzdys! Kad dukterims ištekant vienos giminės palikimas neatitektų kitai giminei, iš jų buvo reikalaujama tekėti tik „už savo giminės vyrų“ (Skaičių 36:5-12).

Toliau Jehovos bešališkumas matomas teisėjo ir pranašo Samuelio dienomis. Jehova įgaliojo jį patepti naują karalių iš Judo giminės, iš Betliejuje gyvenusio Jesės šeimos. Bet Jesė turėjo aštuonis sūnus. Kurį reikėtų patepti karaliumi? Samueliui padarė įspūdį Eliabo ūgis. Tačiau Jehovai išorinė išvaizda nėra svarbi. Jis pasakė Samueliui: „Nežiūrėk į jo išvaizdą nė į jo ūgį... Viešpats mato ne taip, kaip žmogus. Žmogus žiūri į išorę, bet Viešpats žiūri į širdį.“ Buvo išrinktas jauniausias Jesės sūnus Dovydas (1 Samuelio 16:1, 6-13, Brb red.).

Mokytis iš Jehovos bešališkumo

Krikščionių vyresnieji gerai daro imituodami Jehovą ir kreipdami dėmesį į bendratikių dvasines savybes. Nesunku vertinti asmenį pagal savo normas ir leisti savo pačių jausmams daryti įtaką mūsų vertinimui. „Aš stengiuosi su kitais elgtis taip, kaip patinka Jehovai, ir nesiremti savo paties išankstine nuomone“, — pasakė vienas vyresnysis. Kaip naudinga visiems Jehovos tarnams naudotis jo Žodžiu kaip savo norma!

Paminėti bibliniai pavyzdžiai padeda mums priešintis ilgai išliekantiems rasinio ar nacionalinio nusistatymo jausmams. Imituodami Jehovos bešališkumą, saugome krikščionių susirinkimą nuo išankstinio nusistatymo, diskriminacijos ir išskirtinio palankumo tam tikriems asmenims.

Apaštalas Petras sužinojo, kad „Dievas nėra šališkas“ (Apaštalų darbai 10:34). Rodyti palankumą tam tikriems asmenims reiškia būti bešališkumo priešu ir pažeisti meilės bei vienybės principus. Jėzus kreipdavosi į tuos, kurie buvo vargšai, silpni, paprasti, ir palengvindavo jų naštą (Mato 11:28-30). Jis labai skyrėsi nuo žydų religinių vadų, kurie despotiškai elgėsi su žmonėmis, apkraudami juos sunkiomis taisyklių naštomis (Luko 11:45, 46). Toks elgesys ir pataikavimas turtingiesiems bei įžymiems asmenims, žinoma, nesiderino su Kristaus mokymais (Jokūbo 2:1-4, 9).

Šiandien krikščionių vyresnieji paklūsta Kristaus vadovavimui ir yra bešališki visiems Jehovai pasiaukojusiems žmonėms. ‛Ganydami jiems patikėtą Dievo kaimenę’, jie vengia būti šališki — ar dėl ekonominės padėties, asmenybės skirtumų, ar šeimos ryšių (1 Petro 5:2). Imituodami bešališkąjį Dievą ir atkreipdami dėmesį į jo perspėjimą dėl pataikavimo asmenims, krikščionių vyresnieji palaiko susirinkime bešališką dvasią.

Krikščioniškųjų Jehovos Liudytojų susirinkimas yra tarptautinė brolija. Tai tikras įrodymas, kad vadovaujant Jėzui Kristui gali egzistuoti bešališka ir be išankstinio nusistatymo visuomenė. Liudytojai ‛apsivilko nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume’ (Efeziečiams 4:24). Taip, jie mokosi iš puikaus bešališkojo Dievo, Jehovos, pavyzdžio ir turi perspektyvą amžinai gyventi naujajame pasaulyje, kuriame nebus jokio šališkumo (2 Petro 3:13).

[Išnaša]

[Iliustracija 26 puslapyje]

Apaštalas Petras sužinojo, kad Dievas nėra šališkas