Kodėl visi turime šlovinti Dievą?

ALELIUJA! Šis žodis gerai žinomas daugumai bažnyčią lankančių krikščionių. Kai kurie iš jų tą žodį garsiai taria per savo sekmadienines pamaldas. Tačiau kiek žmonių žino, ką tas žodis iš tikrųjų reiškia? Tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „Šlovinkite Jah!“ Tai džiaugsmingas, skambus sveikinimo šūksnis Kūrėjui, kurio vardas yra Jehova.a

Žodis „Aleliuja“ Biblijoje randamas dažnai. Kodėl? Todėl, kad yra tiek daug priežasčių šlovinti Dievą. Jah (Jehova) yra didžiulės visatos Kūrėjas ir Globėjas (Psalmių 146:4, 5; 148:3-6). Jis sukūrė ekologijos sistemas, kurių dėka žemėje įmanoma gyventi (Psalmių 146:8, 9; 148:7-10). Bet ypač jam rūpi žmonija. Jeigu vykdome jo valią, jis laimina bei palaiko mus šiame gyvenime ir duoda mums net geresnio gyvenimo ateityje viltį (Psalmių 148:11-14). Tai Jah (Jehovos) įkvėpti žodžiai: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius“ (Psalmių 36:29).

Taigi visi yra skatinami: „Aleliuja!“ „Šlovinkite Jah, žmonės!“ (Psalmių 104:35, NW; išnaša) Bet, deja, atsiliepia ne visi. Šiandien žmonės kenčia. Daugelis badauja, serga ar yra prislėgti. Nemažai žmonių patiria daug vargo, nes vartoja narkotikus ar alkoholį, kenčia dėl amoralaus gyvenimo ar maištavimo pasekmių. Ar tokiems žmonėms yra koks nors pagrindas šlovinti Dievą?

‛Tik Jehova galėjo suteikti man viltį’

Taip, yra. Jehova visus be išimties kviečia pažinti jį, mokytis vykdyti jo valią ir džiaugtis palaimomis, kurios žmones skatina šlovinti jį. Ir daugelis atsiliepia. Pavyzdžiui, Adriana iš Gvatemalos. Jos motina mirė, kai jai buvo septyneri. Netrukus po to jos tėvas paliko namus. Kad pragyventų, ji pradėjo dirbti būdama dešimties metų. Kadangi jos motina buvo liepusi jai tarnauti Dievui ir bažnyčiai, Adriana palaikė ryšį su įvairiomis katalikų grupėmis, bet būdama 12 metų nusivylė jomis ir susidėjo su gatvės gauja. Ji ėmė rūkyti, vartoti narkotikus ir vogti. Kodėl tokia jauna mergina kaip ši turėtų šlovinti Dievą?

Adrianos sesuo pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais, bet Adriana tik juokėsi iš jos. Po kurio laiko mirė jos teta. Per tetos laidotuves Adrianą apėmė neramios mintys. Kur nuėjo jos teta? Ar ji danguje? Gal pateko į ugnies pragarą? Tai Adrianą labai trikdė ir ji nuėjo į kapinių koplyčią melsti pagalbos; maldoje ji vartojo Dievo vardą Jehova, kaip ją buvo mokiusi jos sesuo.

Greit ji jau studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais ir lankė jų krikščioniškas sueigas. Tai visiškai pakeitė jos požiūrį į gyvenimą ir ji ryžtingai nutraukė ryšius su gatvės gaujomis. Dabar, būdama jau gerokai virš 20, Adriana sako: „Tik meilė Jehovai padėjo man palikti tokį blogą gyvenimo kelią. Tik Jehova, būdamas didžiai gailestingas, galėjo suteikti man amžinojo gyvenimo viltį.“ Nors ir sunki buvo Adrianos gyvenimo pradžia, ji turi puikių priežasčių šlovinti Dievą.

Iš Ukrainos pranešama apie dar beviltiškesnį atvejį. Vienas vyras sėdi kalėjime laukdamas mirties bausmės. Ar jis gailisi savęs? Ar yra prislėgtas? Ne, visiškai priešingai. Pabendravęs su Jehovos Liudytojais ir įgijęs kiek žinių apie Jehovą, jis paprašė juos aplankyti jo motiną. Dabar jis rašo jiems, nes sužinojo, kad jie įvykdė jo prašymą. Jis sako: „Ačiū, kad aplankėte mano mamą. Tai pati džiaugsmingiausia žinia, kurią gavau per pastaruosius metus.“

Apie save ir kameros draugus, kuriems liudijo, jis rašo: „Dabar mes tikime Dievą ir stengiamės elgtis pagal savo tikėjimą.“ Jis baigia savo laišką žodžiais: „Dėkoju, kad padėjote mums sužinoti, kas yra meilė, ir įgyti tikėjimą. Jei liksiu gyvas, aš irgi padėsiu jums. Ačiū Dievui, kad jūs esate ir kad padedate kitiems pamilti Dievą ir įtikėti jį.“ Tas vyras padavė apeliaciją dėl jam paskirto mirties nuosprendžio. Bet ar jam būtų įvykdyta mirties bausmė, ar tektų praleisti daug metų kalėjime, jis tikrai turi pagrindą šlovinti Dievą.

‛Nors esu akla, galiu matyti’

Dabar pagalvok apie guvią merginą, kuri staiga netenka regėjimo. Taip atsitiko Argentinoje gyvenančiai Glorijai. Glorija netikėtai apako būdama 19 metų ir regėjimo niekada nebeatgavo. Būdama 29-erių, ji pradėjo nesusituokusi gyventi su vienu vyru ir greit tapo nėščia. Dabar ji manė, kad jos gyvenimas prasmingas. Bet jos vaikui mirus jai kilo daug klausimų. Ji klausinėjo savęs: ‛Kodėl man taip yra? Ką aš padariau? Ar tikrai yra Dievas?’

Tuo metu prie jos durų atėjo dvi Jehovos Liudytojos. Ji pradėjo studijuoti Bibliją ir sužinojo apie joje esantį pažadą, kad naujajame pasaulyje aklasis vėl matys (Izaijo 35:5). Kokia nuostabi perspektyva Glorijai! Ji buvo labai laiminga, ypač kai jos vyras sutiko įteisinti jų santuoką. Po to jos vyras pateko į avariją ir tapo invalidu; jis galėjo judėti tik su vežimėliu. Kad galėtų pragyventi, ta akla moteris šiandien turi sunkiai dirbti. Be to, ji atlieka visus darbus namie, taip pat rūpinasi savo vyro poreikiais. Tačiau Glorija šlovina Jehovą! Padedama savo krikščionių brolių ir seserų, ji studijuoja Bibliją Brailio raštu ir yra labai sustiprinama krikščionių sueigose Karalystės salėje. Ji sako: „Tai sunku paaiškinti, tačiau nors esu akla, aš tarsi galiu matyti.“

Kartais žmonės būna persekiojami už tai, kad šlovina Dievą. Viena moteris Kroatijoje džiaugėsi sužinojusi apie Dievą, bet jos vyras buvo priešiškas jos naujai surastam tikėjimui ir išvarė ją pasilikdamas sau jų vienerių metų dukrelę. Atsidūrusi gatvėje, palikta vyro ir šeimos, netekusi namų, darbo ir net savo vaiko, ji iš pradžių jautėsi sugniuždyta. Bet jos meilė Dievui palaikė ją, nors ji turėjo tik ribotą ryšį su dukra, kol ši užaugo. Ta moteris atrado „brangų perlą“ ir nenorėjo jo netekti (Mato 13:45, 46). Kaip ji išliko džiaugsminga tuo sunkiu laikotarpiu? Ji sako: „Džiaugsmas yra dvasios vaisius. Jį galima ugdyti nepriklausomai nuo išorės sąlygų, taip kaip gali šiltnamyje augti augalai, nesvarbu koks būtų oras lauke.“

Suomijoje šešerių metų Markui buvo nustatyta nepagydoma raumenų liga. Greit jis nebegalėjo judėti be vežimėlio. Po kelerių metų jo motina nuvežė jį pas vieną penkiasdešimtininką, kuris buvo plačiai žinomas kaip galintis gydyti ligonius. Bet Markus stebuklingai nepagijo. Todėl jis nustojo domėtis Dievu ir pradėjo studijuoti mokslinius bei kitus pasaulietiškus dalykus. Tuomet, maždaug po penkerių metų, viena moteris, lydima jauno vyro, invalido vežimėlyje atvažiavo prie namo, kuriame gyveno Markus. Jie buvo Jehovos Liudytojai. Markus dabar buvo ateistas, bet jis sutiko kalbėtis apie religiją ir pakvietė juos į vidų.

Vėliau jį aplankė viena sutuoktinių pora ir buvo pradėtos Biblijos studijos. Galiausiai Biblijos tiesos galia pakeitė Markaus požiūrį ir jis suprato, kad nepaisant savo bejėgiškumo jis tikrai turi priežasčių šlovinti Dievą. Jis pasakė: „Aš labai laimingas, kad radau tiesą ir organizaciją, kuria naudojasi Jehova. Dabar mano gyvenimas turi kryptį ir prasmę. Dar viena pražuvusi avis buvo surasta ir nebenori palikti Jehovos kaimenės!“ (Palygink Mato 10:6.)

Visi ‛šlovinkime Jah’

Tai tik keletas iš daugelio atvejų, kuriuos galima papasakoti, ir jie rodo, kad, kokios bebūtų aplinkybės, šiandien žmonės turi pagrindą šlovinti Dievą. Apaštalas Paulius tai paaiškino taip: „Dievotumas viskam naudingas; jis turi esamojo ir būsimojo gyvenimo pažadą“ (1 Timotiejui 4:8, Brb red.). Jeigu vykdome Dievo valią, jis ištesės ‛esamojo gyvenimo pažadą’. Žinoma, vargšą turtingu ar sergantį sveiku jis padarys ne šioje daiktų sistemoje. Bet jis duoda savo dvasios tarnaujantiems jam, kad jie jaustų džiaugsmą ir pasitenkinimą bet kokiomis sąlygomis. Taip, net ‛esamajame gyvenime’ ligoniai, prislėgtieji ir vargšai gali rasti priežasčių šlovinti Dievą.

O ką galima pasakyti apie „būsimąjį“ gyvenimą? Na, vien mintis apie tai turėtų paskatinti mus šlovinti Dievą su didžiausiu entuziazmu! Mes jaudinamės mąstydami apie laiką, kai nebebus skurdo, kai „nė vienas iš gyventojų nesakys: ‛Aš sergu’“, kai Jehova Dievas „nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Izaijo 33:24, Brb red.; Apreiškimas 21:3, 4; Psalmių 71:16). Kaip tu žiūri į šiuos Dievo pažadus?

Vienas jaunuolis Salvadore gavo biblinį traktatą, kuriame buvo paaiškinti kai kurie šie dalykai. Jis pasakė davusiai jam traktatą Liudytojai: „Ponia, kas šiame traktate pasakyta, yra per daug gera, kad būtų tiesa.“ Daugelis reaguoja panašiai. Tačiau tai pažadai To, kuris sukūrė visatą, kuris davė pradžią gamtos ciklams mūsų žemėje ir kuris net vargšui ir ligoniui padeda būti džiaugsmingam. Mes galime tikėti jo žodžiais. Tas paminėtas jaunuolis studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais ir įsitikino, kad tai tiesa. Jeigu tu dar nestudijuoji, mes skatiname tave tai daryti. Tada tu galbūt būsi ten, kai dabartinė daiktų sistema bus praėjusi ir visa kūrinija vieningai giedos: „Aleliuja!“ „Šlovinkite Jah, žmonės!“ (Psalmių 112:1, NW; 135:1, NW)

[Išnaša]

[Iliustracija 5 puslapyje]

Tegu tu būsi ten, kai visa kūrinija vieningai giedos: „Aleliuja!“