Ar tu bijai pasitikėti kitais?

‛NĖRA nė vieno, su kuo galėčiau pasikalbėti. Žmonės nesupras. Jie per daug užsiėmę savo pačių problemomis. Jie neturi laiko manosioms.’ Taip mano daugelis, todėl neišsako savo minčių. Kai kiti klausia jų, kaip jiems sekasi, jie dažnai norėtų pasakyti, bet nepasako. Jie tiesiog negali atverti širdies.

Tiesa, yra žmonių, kurie nenori kitų pagalbos. Tačiau daugelis trokšta pagalbos, bet nesiryžta atskleisti savo slapčiausių minčių, jausmų ir išgyvenimų. Ar tu taip pat? Ar tikrai nėra nė vieno, kuo galėtum pasitikėti?

Suvokti baimės priežastis

Šiuolaikiniame pasaulyje vyrauja nepasitikėjimo atmosfera. Jaunuoliai nesikalba su savo tėvais. Tėvai negali kalbėtis vienas su kitu. Nedaug kas ryžtasi kalbėtis su valdžios pareigūnais. Negalėdami pasitikėti kitais ir norėdami pabėgti nuo savo problemų, kai kurie griebiasi alkoholio, narkotikų ar pradeda palaidai gyventi (Patarlių 23:29-35, Brb red.; Izaijo 56:12).

Pasitikėjimas įtakingais asmenimis, tokiais kaip dvasininkai, gydytojai, terapijos specialistai ir mokytojai, susvyravo, kai buvo atskleista begalybė apgaulės bei amoralumo atvejų. Pavyzdžiui, paskaičiuota, kad daugiau kaip 10 procentų dvasininkų kaltinami seksualiniu palaidumu. Vieno autoriaus žodžiais, tie „pasitikėjimo griovėjai žmonių santykiuose padaro prarajas ir plyšius“. Kaip tai veikia jų susirinkimus? Tai griauna pasitikėjimą.

Plačiai paplitęs moralės normų nepaisymas sukėlė tokią šeimos krizę, kad nelaimingos šeimos tapo beveik norma, o ne išimtis. Namai kažkada buvo ugdanti aplinka. Šiandien jie dažnai tėra kaip degalų prisipylimo stotelė valgio metu. Jei vaikas auga šeimoje, kurioje nėra „natūralaus prisirišimo“, suaugęs jis greičiausiai nesugebės pasitikėti kitais (2 Timotiejui 3:3, NW).

Be to, blogėjant pasaulio sąlygoms, mes esame vis mažiau tikri, kad nepatirsime traumų. Panašiomis aplinkybėmis gyvenęs pranašas Michėjas rašė: „Netikėkite artimu, nepasitikėkite draugu!“ (Michėjo 7:5, Brb red.) Tu gali galvoti panašiai, kai patiri nedidelį nusivylimą, kai išduodamas tavo pasitikėjimas ar įvyksta didesnis gyvenimo sukrėtimas. Tau vėl sunku pasitikėti kitais, esi emociškai sustingęs ir kasdien gyveni tarsi už jausmų sienos. (Palygink Psalmių 101:2-8.) Tiesa, toks požiūris gali padėti tau egzistuoti, bet „sielos liūdesys“ visiškai atima iš tavęs tikrą gyvenimo džiaugsmą (Patarlių 15:13). Tiesą sakant, kad būtum dvasiškai, emociškai, protiškai ir fiziškai sveikas, ta siena turi griūti ir tu turi išmokti pasitikėti žmonėmis. Ar tai įmanoma? Taip.

Kodėl siena turi griūti?

Išsipasakojimas kitiems sumažina širdies nerimą. Tai patyrė Ona. Jos santuoka buvo laiminga, ji turėjo saugius namus, bet buvo labai prislėgta. Nors ir turėjo „apkartusią širdį“, ji pasielgė išmintingai — karštai „meldėsi į Viešpatį“, kad net jos tylinčios lūpos krutėjo. Taip, ji išsipasakojo Jehovai. Po to ji atvėrė savo širdį Dievo atstovui Heliui. Koks buvo rezultatas? „[Ona] nuėjo savo keliu ir valgė, o jos veidas daugiau nebesikeitė“ (1 Samuelio 1:1-18).

Dauguma pripažįsta tokio atviro pokalbio naudą. Pavyzdžiui, gali pasirodyti naudinga dalytis mintimis ir išgyvenimais su tais, kurie patyrė kažką panašaus. Tyrinėtojai teigia: „Užsidarymas savyje sukelia ligą; tad jei norime išlikti psichiškai sveiki, turime išsisakyti.“ Vis daugiau mokslinių tyrinėjimų patvirtina teisingumą šios įkvėptos patarlės: „Tas, kuris skiriasi, vadovaujasi savo užgaidomis, prieštaraudamas tam, kas gera yra“ (Patarlių 18:1, ŠvR).

Jei tu nesi atviras kitiems, kaip jie galės tau padėti? Jehova Dievas yra širdžių skaitytojas, tačiau tavo šeima ir draugai nežinos tavo slapčiausių minčių ir jausmų, jei tu jų neatversi (1 Kronikų 28:9). Kuomet problema susijusi su Dievo įstatymo pažeidimu, vengdamas prisipažinti apie tai, tu tik pabloginsi padėtį (Patarlių 28:13).

Be abejo, nauda to, kad papasakosi apie savo širdgėlą kitiems, daug didesnė už tikimybę būti įžeistam. Žinoma, tai nereiškia, kad turime atskleisti visas smulkmenas. (Palygink Teisėjų 16:18; Jeremijo 9:4; Luko 21:16.) „Yra draugų, kurie pasiruošę vienas kitą sudraskyti“, — perspėjama Patarlių 18:24 (NW), tačiau priduriama: „Būna, kad draugas artimesnis už brolį.“ Kur tu gali rasti tokį draugą?

Pasitikėk savo šeima

Jeigu turi problemą, ar mėginai apie ją pasikalbėti su savo sutuoktiniu ar su savo tėvais? „Daugeliui problemų išspręsti tereikia jas kam nors atvirai išpasakoti“, — pripažįsta vienas patyręs patarėjas (Patarlių 27:9). Krikščionys vyrai, kurie ‛myli savo žmonas kaip save pačius’, žmonos, kurios yra „klusnios savo vyrams“, ir tėvai, kurie rimtai žiūri į Dievo jiems duotą pareigą ‛auklėti savo vaikus mokant juos Viešpaties vardu’, labai stengiasi būti įsijaučiantys klausytojai bei naudingi patarėjai (Efeziečiams 5:22, 33; 6:4). Nors tiesiogine prasme Jėzus neturėjo nei žmonos, nei vaikų, kokį puikų pavyzdį jis parodė tuo atžvilgiu! (Morkaus 10:13-16; Efeziečiams 5:25-27)

O jeigu šeimos nariai negali padėti išspręsti problemos? Krikščionių susirinkime mes niekada nesame vieni. „Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu?“ — sakė apaštalas Paulius (2 Korintiečiams 11:29). Jis priminė: „Nešiokite vieni kitų naštas“ (Galatams 6:2; Romiečiams 15:1). Tarp savo dvasinių brolių ir seserų mes, be abejo, galime rasti ne vieną, kuris „suspaudime pasirodo brolis“ (Patarlių 17:17).

Pasitikėk susirinkimu

Daugiau kaip 80000 Jehovos Liudytojų susirinkimų visoje žemėje yra nuolankių vyrų, kurie tarnauja „džiaugsmo talkininkais“ (2 Korintiečiams 1:24). Tai vyresnieji. „Kiekvienas iš jų, — sako Izaijas, — bus kaip prieglauda nuo vėjo ar apsauga audroje: kaip vandens upeliai dykumoje ir kaip didelės uolos šešėlis tyruose.“ Vyresnieji ir stengiasi būti tokie (Izaijo 32:2, Brb red.; 50:4, NW; 1 Tesalonikiečiams 5:14).

Prieš ‛paskiriami Šventosios Dvasios’, vyresnieji turi atitikti Rašto reikalavimus. Tai žinodamas, tu labiau pasitikėsi jais (Apaštalų darbai 20:28; 1 Timotiejui 3:2-7; Titui 1:5-9). Tavo pokalbis su vyresniuoju liks griežtoje paslaptyje. Patikimumas — viena iš būtinų jo savybių. (Palygink Išėjimo 18:21, Brb red.; Nehemijo 7:2.)

Susirinkimo vyresnieji „budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas“ (Žydams 13:17). Ar tai neskatina tavęs pasitikėti šiais vyrais? Žinoma, ne visi vyresnieji pasižymi tomis pačiomis savybėmis. Kai kurie gali atrodyti labiau prieinami, mielesni ar supratingesni negu kiti (2 Korintiečiams 12:15; 1 Tesalonikiečiams 2:7b, 8, 11, 12a). Kodėl neišsipasakoti vienam iš vyresniųjų, su kuriuo tu jautiesi laisviau?

Tie vyrai tarnauja ne už atlyginimą. Tiksliau sakant, jie yra „žmonės dovanos“, Jehovos duotos padėti tau (Efeziečiams 4:8, NW; 4:11-13; Galatams 6:1). Kaip? Sumaniai naudodamiesi Biblija, jie pritaikys jos gydančią galią tavo situacijai (Psalmių 106:20; Patarlių 12:18, Brb red.; Žydams 4:12, 13). Jie melsis su tavimi ir už tave (Filipiečiams 1:9; Jokūbo 5:13-18). Tokie mylintys patarėjai gali labai padėti pagydyti prislėgtą dvasią ir sugrąžinti dvasios ramybę.

Kaip ugdyti tarpusavio pasitikėjimą

Prašymas pagalbos, patarimo ar vien, kad tave išklausytų, nėra silpnumo ar nesėkmės požymis. Tai tik realistiškas pripažinimas, kad esame netobuli ir kad niekas nežino visų atsakymų. Žinoma, didžiausias mūsų patarėjas yra dangiškasis Tėvas, Jehova Dievas ir juo mes labiausiai pasitikime. Mes pritariame psalmininko žodžiams: „Viešpats, mano stiprybė ir mano skydas! Juo pasitikėjo mano širdis, ir man buvo padėta“ (Psalmių 27:6b, 7). Maldoje galime jam atvirai ‛išlieti savo širdis’ bet kuriuo metu ir pasitikėti, kad jis girdi ir rūpinasi mumis (Psalmių 61:8, 9; 1 Petro 5:7).

Tačiau kaip tu gali išmokti pasitikėti vyresniaisiais ir kitais susirinkimo nariais? Pirmiausia patyrinėk save. Ar tikrai tavo abejonės pagrįstos? Gal tu įtariai žiūri į kitų motyvus? (1 Korintiečiams 13:4, 7) Ar kaip nors galima sumažinti riziką įsižeisti? Taip. Kaip? Stenkis dvasinėje aplinkoje geriau susipažinti su kitais, kuriais norėtum pasitikėti. Kalbėkis su jais per susirinkimo sueigas. Eik kartu į tarnybą po namus. Pasitikėjimą, kaip ir pagarbą, reikia užsitarnauti. Taigi būk kantrus. Pavyzdžiui, kai pažinsi kurį nors dvasinį ganytoją, tavo pasitikėjimas juo padidės. Atskleisk savo rūpesčius palaipsniui. Jeigu jis reaguoja tinkamai, užjaučiamai ir protingai, tada tu gali būti su juo dar atviresnis.

Jehovos bendragarbintojai, ypač krikščionys vyresnieji, bendraudami tarpusavyje uoliai stengiasi imituoti puikias Dievo savybes (Mato 5:48). Tai padeda sukurti susirinkime pasitikėjimo atmosferą. Vienas jau seniai tarnaujantis vyresnysis sako: „Broliai turi prisiminti viena: ką asmuo bepadarytų, vyresnysis kaip krikščionis nenustoja jo mylėjęs. Jam gali nepatikti tai, ką jis padarė, bet jis vis tiek myli savo brolį ir nori jam padėti.“

Tad nereikia manyti, kad esi vienas su savo problema. Pasikalbėk su kuo nors iš „dvasios žmonių“, kurie gali padėti tau nešti tavo naštą (Galatams 6:1). Prisimink, kad „liūdesys žmogaus širdyje slegia jį“, bet „malonūs žodžiai yra kaip medus — saldūs sielai ir sveiki kūnui“ (Patarlių 12:25, Brb red.; 16:24, Brb red.).

[Rėmelis 26 puslapyje]

Prašydamas padėti išspręsti asmeninę problemą, į bet kurį krikščionį gali kreiptis giminaitis, draugas ar dvasinis brolis. Ar žinai, kaip padėti?

Geras patarėjas

yra prieinamas: Mato 11:28, 29; 1 Petro 1:22; 5:2, 3

pasirenka tinkamą aplinką: Morkaus 9:33-37

stengiasi suprasti problemą: Luko 8:18; Jokūbo 1:19

reaguoja santūriai: Kolosiečiams 3:12-14

padeda įveikti slegiančius jausmus: 1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb red.; 1 Petro 3:8

pripažįsta savo paties trūkumus: Galatams 6:3; 1 Petro 5:5

duoda konkretų patarimą: Psalmių 18:8-10; Patarlių 24:26

išsaugo paslaptį: Patarlių 10:19; 25:9