Karalystės skelbėjai praneša
Karalystės sėkla sėjama kiekviena proga
DIEVO Žodis, Biblija, iškelia darbštumą. Karalius Saliamonas sakė: „Sėk savo sėklą nuo pat ryto ir nė vakare neduok poilsio savo rankai. Nes tu nežinai, šita ar ana geriau pasiseks ar gal bus lygiai gera viena ir kita“ (Ekleziasto 11:6).
Kiekviena proga Jehovos Liudytojai sėja „sėklą“ skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Daugiau kaip 230-yje šalių ir salynų jie nesiliauja „mokyti... ir skelbti gerąją naujieną apie Jėzų — Mesiją“ (Apaštalų darbai 5:42). Toliau aprašytieji atvejai rodo, kaip Jehovos Liudytojai ‛neduoda poilsio savo rankai’ skelbimo darbe.
◻ Kartą Žaliojo Kyšulio Respublikoje viena Jehovos Liudytoja dirbdama skelbimo darbą ėjo pro kalėjimą. Kalėjimo kieme į medį buvo įlipę keletas kalinių. Apačioje išvydę Liudytoją, jie garsiai paprašė žurnalų. Liudytoja pririšo pluoštelį Sargybos bokšto bei Atsibuskite! žurnalų prie akmens ir permetė per kalėjimo tvorą. Pradinis susidomėjimas privedė prie to, kad buvo pradėta 12 Biblijos studijų. Trys kaliniai paskyrė savo gyvenimą Dievui ir buvo pakrikštyti vandenyje. Vienas iš tų kalinių jau daugiau nei metai tarnauja visalaikiu evangelistu, arba pionieriumi. Tačiau kaip jie dirba skelbimo darbą kalėjime? Visų pirma kalėjimas padalijamas teritorijomis. Tada teritorijos paskirstomos trims Liudytojams ir jie darbuojasi po kameras. Tie Karalystės skelbėjai susidomėjimą palaiko labai panašiai kaip Jehovos Liudytojai visame pasaulyje — lankydamiesi pakartotinai. Tačiau Biblijos studijos vedamos kitokiu dažnumu. Užuot studijavę Bibliją tik kartą ar du kartus per savaitę maždaug po valandą, kai kurie kaliniai studijuoja kasdien! Be to, kalėjimo viršininkas Jehovos Liudytojams leido rengti visas susirinkimo sueigas pačiame kalėjime.
◻ Portugalijoje viena moteris po senelės mirties paveldėjo nemažai Sargybos bokšto bendrijos leidinių. Ji nebuvo Jehovos Liudytoja, tad neturėjo noro tų knygų laikyti. Tačiau nenorėjo jų sunaikinti. Kartą apie tą biblioteką ji pasakė vienai Jehovos Liudytojai, kuri aplankė ją besidarbuodama po namus. Liudytoja paklausė, ar ji žinanti tikrąją bibliotekos vertę. Moteris atsakė: „Iš tiesų aš nežinau jos tikrosios vertės, bet kaip galėčiau sužinoti?“ Moteris sutiko studijuoti Bibliją ir netrukus ėmė vertinti senelės biblioteką. Dabar ji irgi yra krikštyta Jehovos Liudytoja. Be to, Bibliją studijuoja ir jos dukra bei artima šeimos draugė. Koks vertingas palikimas pasirodė esąs šis knygų rinkinys!