Tikroji taika — iš kur?
„[Jehova] sustabdo karus ligi pat žemės krašto“ (PSALMIŲ 46:9, Brb red.).
1. Kokį nuostabų taikos pažadą randame Izaijo pranašystėje?
„TEISUMO darbas bus taika, jo pasekmė — ramybė ir pasitikėjimas. Mano žmonės gyvens ramiose vietose, saugiuose namuose, nė vieno netrukdomi“ (Izaijo 32:17, Brb red.; 32:18, ŠvR). Koks puikus pažadas! Tai pažadas tikrosios taikos, įgyvendintos Dievo.
2, 3. Apibūdink tikrąją taiką.
2 Tačiau kas yra tikroji taika? Ar tai tik būvis be karo? O gal tik laikotarpis, kada tautos ruošiasi kitam karui? Ar tikroji taika yra vien tik svajonė? Tai klausimai, į kuriuos mums reikia patikimo atsakymo. Pirma, tikroji taika anaiptol ne vien tik svajonė. Dievo pažadėtoji taika pranoksta visa, ką gali įsivaizduoti šis pasaulis (Izaijo 64:4). Tai nėra kelerių metų ar keleto dešimtmečių taika. Ji tęsiasi amžinai! Ir tai nėra taika tik keletui privilegijuotųjų — ji apima dangų ir žemę, angelus ir žmones. Ji pasiekiama visų tautų, etninių grupių, kalbų ir spalvų žmonėms. Jai nėra nei sienų, nei užtvarų, nei nesėkmių (Psalmių 71:7, 8; Izaijo 48:18).
3 Tikroji taika yra kasdieninė taika. Tai reiškia, kad tu kas rytą pabundi be minties apie karą, be rūpesčių dėl savo ateities, savo vaikų ateities ir net savo vaikaičių ateities. Tai yra visiška dvasios ramybė (Kolosiečiams 3:15). Tai reiškia, kad nebėra nusikaltimų, nebėra daugiau smurto, nebėra suskaldytų šeimų, nebėra benamių žmonių, nebėra badaujančių ar mirtinai šąlančių žmonių, nebėra daugiau širdgėlos ir nevilties. Dar daugiau — Dievo taika reiškia pasaulį be ligų, skausmo, sielvarto ir mirties (Apreiškimas 21:4). Kokią nuostabią viltį mes turime — džiaugtis tikrąja taika amžinai! Ar ne tokios taikos ir laimės mes visi trokštame? Ar ne tokios taikos mes turime melsti ir siekti?
Nesėkmingos žmonių pastangos
4. Kokias pastangas deda tautos siekdamos taikos ir kokie rezultatai?
4 Šimtmečiais žmonės ir tautos kalbėjo apie taiką, diskutavo apie ją, pasirašė šimtus taikos sutarčių. O koks rezultatas? Per pastaruosius 80 metų faktiškai nebuvo tokio laikotarpio, kad kokia nors tauta ar grupė nekariautų. Akivaizdu, jog taika apleido žmoniją. Todėl kyla klausimas, kodėl žmonijos pastangos įgyvendinti tarptautinę taiką yra nesėkmingos ir kodėl žmogus nepajėgus pasiekti tikrąją taiką, kuri nenutrūktų?
5. Kodėl žmonijos taikos pastangos visada nesėkmingos?
5 Atsakymas aiškus — žmonija nesikreipė į tikrosios taikos šaltinį. Dėl Šėtono įtakos žmonės įkūrė organizacijas, kurios tapo savo pačių silpnybių ir ydų — godumo bei ambicijų, valdžios bei aukštos padėties troškimo — aukomis. Jie kreipėsi į aukštojo mokslo įstaigas, įkūrė aukų fondus bei mokslinių tyrimų institutus, kurie sugalvojo vien daugiau engimo bei griovimo priemonių. Kur žmonės buvo nukreipti? Kuo jie pasitikėjo?
6, 7. a) Kokį prisiminimą apie save paliko Tautų Lyga? b) Kaip atsiliepiama apie Jungtinių Tautų Organizaciją?
6 Dar 1919 metais tautos vylėsi, kad Tautų Lyga įgyvendins ilgalaikę taiką. Ta viltis žlugo, kai 1935 metais Musolinis įsiveržė į Etiopiją, o 1936 metais Ispanijoje kilo pilietinis karas. Lyga nustojo veikti 1939 metais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Vadinamoji taika netruko nė 20 metų.
7 O kaip yra su Jungtinių Tautų Organizacija? Ar ji teikė tikrą taikos viltį žmonijai? Vargu. Nuo jos įkūrimo 1945 metais pradžios kilo daugiau kaip 150 karų ir ginkluotų konfliktų! Nenuostabu, kad karą ir jo priežastis tyrinėjantis Kanados mokslininkas Gvinas Dajeris Jungtines Tautas apibūdino kaip „brakonierių asociaciją, tapusią gyvūnijos saugotoja, o ne šventųjų susirinkimu“, ir „visiškai bejėge plepių įstaiga“. (Palygink Jeremijo 6:14; 8:15.)
8. Ką tautos daro, nors ir kalba apie taiką? (Izaijo 59:8)
8 Nors tautos kalba apie taiką, bet toliau kuria ir gamina ginklus. Būtent tos šalys, kurios finansuoja taikos konferencijas, dažnai pirmauja pagal ginklų gamybą. Šiose šalyse dėl didelio pelno troškimo remiama mirtį nešančių ginklų gamyba, įskaitant velniškas žemėje slepiamas minas, kurios kasmet pražudo arba sužaloja maždaug 26000 civilių suaugusiųjų arba vaikų. Godumas ir korupcija yra varomosios jėgos. Kyšiai bei papirkinėjimas yra neatsiejami nuo tarptautinės ginklų prekybos. Kai kurie politikai iš to turtėja.
9, 10. Kokios yra pasauliečių žinovų pastabos apie karus ir žmonių pastangas?
9 1995 metų gruodį lenkų fizikas ir Nobelio taikos premijos laureatas Juzefas Rotblatas kreipėsi į tautas kviesdamas baigti ginklavimosi varžybas. Jis pasakė: „Vienintelis būdas užkirsti kelią [naujoms ginklavimosi varžyboms] yra visiškai atsisakyti karo.“ Ar tu manai, kad tai gali įvykti? Nuo 1928 metų 62 tautos buvo ratifikavusios Kelogo ir Briano paktą atsisakydamos karo kaip priemonės tarpusavio ginčams spręsti. Antrasis pasaulinis karas akivaizdžiai parodė, kad tas paktas buvo bevertis.
10 Neabejotina, kad žmonijos istorijos kelyje karas buvo nuolatinis suklupimo akmuo. Gvinas Dajeris rašė, jog „karas yra svarbiausia žmonių civilizacijos institucija ir jis toks pat senas kaip žmonija“. Taip, faktiškai kiekviena civilizacija ir imperija turėjo savo išgarbintus karo didvyrius, veikiančiąsias armijas, garsius mūšius, pašventintas karo akademijas bei ginklų atsargas. Tačiau mūsų šimtmetis labiau negu bet kuris kitas buvo paženklintas karais, pasižymėjusiais tiek griaunamąja jėga, tiek žmonių aukomis.
11. Kokio esminio veiksnio nepaiso pasaulio vadovai siekdami taikos?
11 Aišku, kad pasaulio vadovai ignoravo tikrai išmintingus žodžius, užrašytus Jeremijo 10:23 (Brb red.): „Viešpatie, aš žinau, kad ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori.“ Ignoruojant Dievą negali būti tikros taikos. Tad ar visa tai reiškia, jog karas yra neišvengiamas civilizuotoje visuomenėje? Ar tai reiškia, kad taika — tikroji taika — neįgyvendinama svajonė?
Kur šaknys
12, 13. a) Kas sakoma Biblijoje apie pagrindinę nematomą karo priežastį? b) Kaip Šėtonas nukreipia žmonių dėmesį nuo tikrojo pasaulio problemų sprendimo?
12 Kad atsakytume į šiuos klausimus, turime žinoti karo priežastis. Biblijoje aiškiai sakoma, kad maištingasis angelas Šėtonas yra pirmasis „galvažudys“ bei „melagis“ ir kad „visas pasaulis yra piktojo pavergtas“ (Jono 8:44; 1 Jono 5:19). Ką jis daro savo planams įgyvendinti? Mes skaitome 2 Korintiečiams 4:3, 4 (Brb red.): „O jeigu Evangelija yra paslėpta, tai ji paslėpta žūstantiems, kuriems šio amžiaus dievas apakino protus; netikintiems, kad jiems nesušvistų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovės Evangelijos šviesa.“ Šėtonas daro viską, kas įmanoma, kad nukreiptų žmonijos dėmesį nuo Dievo Karalystės, kuri yra priemonė išspręsti pasaulio problemas. Jis apakina ir patraukia žmones skaldančiais socialiniais, politiniais bei religiniais dalykais ir jie atrodo svarbesni negu Dievo valdymas. Dabartinis pavyzdys yra pasaulinio masto nacionalizmas.
13 Šėtonas Velnias remia nacionalizmą ir genčių nesantaiką, tikėjimą, kad viena tauta, rasė ar gentis yra pranašesnė už kitą. Įsišaknijusi neapykanta, slopinta šimtmečiais, vėl atgyja ir sukelia daugiau karų bei konfliktų. JUNESKO generalinis direktorius Federikas Majoras perspėjo apie šią tendenciją: „Netgi ten, kur vyravo pakantumas, vyksta pokytis — akivaizdžiai didėja užsieniečių baimė ir vis dažniau girdimi šovinistiniai arba rasistiniai pasisakymai, kurie atrodė esą praeities dalykai.“ Kokios pasekmės? Baisios žudynės buvusioje Jugoslavijoje ir genčių kraujo praliejimas Ruandoje yra tik du pavyzdžiai, apie kuriuos praneša pasaulio naujienų agentūros.
14. Kaip Apreiškimo 6:4 pavaizduotas karas ir jo poveikis mūsų laikais?
14 Biblijoje išpranašauta, kad baigiantis šiai sistemai ugniaspalvis žirgas, kuris simbolizuoja karą, šuoliuos per žemę. Apreiškimo 6:4 mes skaitome: „Pasirodė kitas žirgas, ugniaspalvis, ir jo raiteliui buvo leista atimti iš žemės taiką, kad žmonės vieni kitus žudytų; jam buvo duotas didelis kalavijas.“ Nuo 1914 metų mes matome šį simbolinį raitelį ‛atimantį taiką’ ir tautos toliau pešasi bei kariauja.
15, 16. a) Koks buvo religijos vaidmuo karuose ir žudynėse? b) Koks yra Jehovos požiūris į tai, ką daro religijos?
15 Reikia atsižvelgti, koks yra religijos vaidmuo tuose karuose ir žudynėse. Svarbi kruvinos žmonijos istorijos priežastis — klaidinanti neteisingos religijos įtaka. Katalikų teologas Hansas Kiungas rašė: „Neginčijama, kad [religijos] turėjo ir tebeturi didžiulę griaunamą įtaką. Jos yra atsakingos už daugelį kivirčų, kruvinų konfliktų, grynai ‛religinių karų’; ... taip pat ir už du pasaulinius karus.“
16 Koks yra Jehovos Dievo požiūris į klaidingos religijos vaidmenį žudynėse ir karuose? Dievo kaltinimas klaidingai religijai užrašytas Apreiškimo 18:5: „Jos nuodėmės pasiekė dangų ir Dievas prisiminė jos piktenybes.“ Klaidingos religijos bendrininkavimas su politiniais pasaulio valdovais privedė prie tokio kraujo praliejimo, tokios daugybės nuodėmių, kad Dievas jokiu būdu nebegali to ignoruoti. Jis netrukus visiškai sunaikins tą suklupimo akmenį kelyje į tikrąją taiką (Apreiškimas 18:21).
Kelias į taiką
17, 18. a) Kodėl tikėti, jog amžina taika įmanoma, nėra vien tik nereali svajonė? b) Ką Jehova jau padarė laiduodamas, kad įsigalės tikroji taika?
17 Jei žmonės per tokias priemones kaip Jungtinės Tautos negali įgyvendinti tikros ir tvirtos taikos, iš kokio šaltinio įsigalės tikroji taika ir kaip? Ar tikėti, kad amžina taika įmanoma, yra vien nereali svajonė? Ne, jei mes kreipiamės į tikrąjį taikos šaltinį. O kas jis? Psalmių 46:9 (Brb red.) atsako mums, kad Jehova „sustabdo karus ligi pat žemės krašto, sulaužo lankus, sutrupina ietis ir sudegina ugnimi karo vežimus“. Ir Jehova jau ėmėsi veiksmų karams sustabdyti ir tikrajai taikai įgyvendinti. Kaip? Pasodindamas Kristų Jėzų į jo teisėtą Karalystės sostą 1914 metais ir rengdamas didžiausią žmonijos istorijoje taikos mokymo kampaniją. Izaijo knygos 54:13 dar kartą laiduojama: „Visi tavo sūnūs bus Viešpaties pamokyti ir gausinga ramybė bus tavo vaikams.“
18 Ši pranašystė nurodo priežasties ir pasekmės principą — tai yra, kad kiekviena pasekmė turi priežastį. Šiuo atveju Jehovos mokymas — priežastis — karingus žmones padaro taiką mylinčiais žmonėmis, esančiais taikoje su Dievu. Pasekmė yra širdies pokytis, padarantis žmones taikos mylėtojais. Šis mokymas, pakeičiantis žmonių širdis ir protus, jau dabar skleidžiamas visame pasaulyje, kai milijonai žmonių seka „Taikos Kunigaikščio“, Jėzaus Kristaus, pavyzdžiu (Izaijo 9:6).
19. Ko Jėzus mokė apie tikrąją taiką?
19 O ko Jėzus mokė apie tikrąją taiką? Jis kalbėjo ne tik apie taiką tarp tautų, bet apie taiką tarp žmonių jų tarpusavio santykiuose bei apie vidinę ramybę, kuri būna turint gryną sąžinę. Jono 14:27 mes skaitome Jėzaus žodžius savo pasekėjams: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ Kuo Jėzaus ramybė skyrėsi nuo pasaulio ramybės?
20. Kokiomis priemonėmis Jėzus įgyvendins tikrąją taiką?
20 Pirma, Jėzaus ramybė buvo glaudžiai susijusi su jo Karalystės žinia. Jis žinojo, kad teisinga dangiška vyriausybė, sudaryta iš Jėzaus ir 144000 bendravaldžių, padarys galą karui ir karo kurstytojams (Apreiškimas 14:1, 3). Jis žinojo, kad ji atkurs taikingas rojaus sąlygas; tai jis ir pažadėjo nusikaltėliui, kuris mirė šalia jo. Jėzus nesiūlė jam vietos dangaus Karalystėje, bet pasakė: „Iš tiesų sakau tau šiandien: tu būsi su manimi Rojuje“ (Luko 23:43, NW).
21, 22. a) Kokią nuostabiai sustiprinančią viltį teikia tikroji taika? b) Ką mes turime daryti, kad pamatytume tą palaimą?
21 Taip pat Jėzus žinojo, kad jo Karalystė suteiks paguodą visiems liūdintiems žmonėms, kurie parodo tikėjimą juo. Jo ramybė — tai ir nuostabiai sustiprinanti prikėlimo viltis. Prisimink jo padrąsinančius žodžius iš Jono 5:28, 29: „Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.“
22 Ar tu lauki to laiko? Gal mirtis nusinešė tavo mylimus žmones? Ar trokšti pamatyti juos vėl? Tuomet tau turi būti miela ramybė, kurią siūlo Jėzus. Turėk tokį tikėjimą, kokį turėjo Lozoriaus sesuo Morta, pasakiusi Jėzui: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.“ Bet atkreipk dėmesį į padrąsinantį Jėzaus atsakymą Mortai: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, — nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?“ (Jono 11:24-26)
23. Kodėl itin svarbu tiksliai pažinti Dievo Žodį, kad turėtume tikrąją taiką?
23 Tu taip pat gali tikėti tuo pažadu ir turėti palaimų iš jo. Kaip? Tiksliai pažindamas Dievo Žodį. Atkreipk dėmesį, kaip apaštalas Paulius pabrėžė tikslaus pažinimo svarbą: „Mes... nesiliaujame už jus meldę ir prašę, kad būtumėte pilni [„tikslaus“, NW] Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu, kad elgtumėtės, kaip verta Viešpaties, ir jam tobulai patiktumėte, nešdami visokių gerų darbų vaisių ir augdami [„tiksliu“, NW] Dievo pažinimu“ (Kolosiečiams 1:9, 10). Įgijęs tą tikslų pažinimą, patikėsi, kad Jehova Dievas yra tikrosios taikos šaltinis. Jis taip pat pasakys, ką tu turi daryti, kad galėtumei pritarti psalmininko žodžiams: „Ramybėje, kai tik esu atsigulęs, aš užmiegu, nes tu vienas, Viešpatie, suteiki man saugumą“ (Psalmių 4:9).
Ar tu gali paaiškinti?
◻ Kodėl žmonių taikos pastangos visada nesėkmingos?
◻ Kokia yra pagrindinė karo priežastis?
◻ Kodėl amžina taika nėra nereali svajonė?
◻ Koks yra tikrosios taikos šaltinis?
[Iliustracija 8 puslapyje]
Tikroji taika nėra vien svajonė. Tai Dievo pažadas
[Iliustracija 10 puslapyje]
Nuo 1914 metų simbolinis ugniaspalvio žirgo raitelis atima iš žemės taiką
[Iliustracija 11 puslapyje]
Ar religija ir JT gali atnešti taiką?
[Šaltinio nuoroda]
UN photo