Kaip lavinti savo sąžinę

„ŠVARI sąžinė leidžia ramiai miegoti.“ Šiuo senu posakiu pabrėžiamas vienas svarbus faktas: jei klausome savo sąžinės, džiaugiamės vidine ramybe bei harmonija.

Tačiau ne visi nusprendžia taip elgtis. Adolfas Hitleris skelbėsi esąs pašauktas išvaduoti žmogų nuo žeminančios chimeros, arba iliuzijos, vadinamos sąžine. Jo teroristinis valdymas šiurpiai parodė, kokie žiaurūs gali būti žmonės, pamynę savo sąžinę. Tačiau tokie pat negailestingi yra ir šių dienų kriminaliniai nusikaltėliai, be jokio sąžinės graužimo prievartaujantys ir žudantys. Vis daugiau tokių nusikaltėlių yra jauno amžiaus. Todėl vienos knygos, kurioje nagrinėjamas tas reiškinys, paantraštė pavadinta „Vaikai be sąžinės“.

Daugumai žmonių niekada net į galvą neateitų padaryti smurtinį nusikaltimą, tačiau daugelis elgiasi amoraliai, meluoja arba apgaudinėja be jokio sąžinės graužimo. Moralė smunka visame pasaulyje. Kalbėdamas apie didelį atkritimą nuo teisingo garbinimo, apaštalas Paulius rašė, kad kai kurie krikščionys pasiduos pasaulio įtakai ir dėl to taps tokiais, kurie ‛turi sąžinėje įdegintą nusikaltimo ženklą’ (1 Timotiejui 4:2). Sugedimo grėsmė dar didesnė šiomis „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1). Todėl krikščionys turi dėti pastangas saugoti savo sąžinę. Mes galime tai daryti lavindami ir ugdydami ją.

Protas, širdis ir tavo sąžinė

Apaštalas Paulius pasakė: „Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, — tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje“ (Romiečiams 9:1). Taigi sąžinė gali būti liudytoja. Ji gali tyrinėti elgesį ir teisinti jį arba smerkti. Sugebėjimą suvokti, kas gera ir kas bloga, mums yra įdiegęs mūsų Kūrėjas. Bet vis tiek mūsų sąžinė gali būti formuojama ir lavinama. Kaip? Tiksliu Dievo Žodžio pažinimu. „Pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, — kas gera, tinkama ir tobula“, — sako apaštalas Paulius (Romiečiams 12:2). Kai Dievo mintis ir valią diegi į savo protą, tavo sąžinė darosi dievobaimingesnė.

Jehovos Liudytojai milijonams pasaulio žmonių padėjo ‛pažinti Dievą ir Jėzų — Mesiją’ (Jono 17:3). Vesdami nemokamas namų Biblijos studijas, jie moko nuoširdžius žmones Jehovos Dievo nurodymų dėl sekso, alkoholinių gėrimų, santuokos, verslo reikalų ir daugelio kitų dalykųa (Patarlių 11:1; Morkaus 10:6-12; 1 Korintiečiams 6:9, 10; Efeziečiams 5:28-33). „[„Tikslus“, NW] pažinimas“ yra svarbus žingsnis ugdant dievobaimingą sąžinę (Filipiečiams 1:9). Žinoma, net ir įgijęs gerą Biblijos supratimą, krikščionis turi toliau reguliariai maitinti savo protą Dievo Žodžiu, kad jo sąžinė veiktų tinkamai (Psalmių 1:1-3).

Biblija taip pat susieja sąžinę su simboline širdimi, kurioje slypi mūsų jausmai ir emocijos (Romiečiams 2:15). Kad sąžinė reaguotų tinkamai, protas ir širdis turi dirbti vieningai. Tai reiškia, kad nepakanka tik priimti informaciją į savo protą. Tu turi formuoti ir savo širdį — savo vidinius jausmus bei troškimus. Todėl Patarlių knygoje vartojami tokie posakiai: „Palenk savo širdį“, „vesk savo širdį“ ir „stebėk“ (Patarlių 2:2; 23:19, Brb red.; 27:23). Vienas būdas tai daryti yra Šventojo Rašto apmąstymas ir apsvarstymas. „Aš apmąstau visus tavo darbus, ir apsvarstau tavo veiksmus“, — sakoma Psalmių 76:13. Apmąstymas padeda mums suvokti savo giliausius jausmus bei motyvus.

Sakykime, kad tu turi žalingą įprotį vartoti tabaką. Kaip ir dauguma žmonių, tu, be abejo, gerai žinai apie jo pavojingumą sveikatai. Bet nors esi draugų ir šeimos raginamas, tau sunku nustoti rūkyti. Kaip Biblijos žinios apmąstymas galėtų šiuo atžvilgiu sustiprinti tavo sąžinę?

Pavyzdžiui, pamėgink apmąstyti apaštalo Pauliaus žodžius iš 2 Korintiečiams 7:1 (Brb red.): „Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, tobulindami šventumą Dievo baimėje.“ Suvok šių žodžių prasmę. Paklausk savęs: ‛Kas gi yra „tokie pažadai“, apie kuriuos kalbėjo Paulius?’ Skaitydamas kontekstą atkreipk dėmesį, kad ankstesnėse eilutėse sakoma: „‛Išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Viešpats, — ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite man sūnūs ir dukterys’, — taip sako visagalis Viešpats“ (2 Korintiečiams 6:17, 18).

Pauliaus įsakymas ‛apsivalyti nuo visos nešvaros’ dabar skamba dar garsiau! Dievas duoda didelę paskatą taip elgtis — žada ‛priimti mus’, tai yra mus globoti. Tu galėtum paklausti savęs: ‛Ar man patiktų turėti artimus santykius su juo — kaip sūnui ar dukrai su tėvu?’ Argi nesinori būti ‛priimtam’, arba mylimam, išmintingo ir meilingo Dievo? Jei tokia mintis tau svetima, stebėk, kaip mylintys tėvai parodo meilę ir prisirišimą savo vaikams. Tada įsivaizduok tokį ryšį tarp savęs ir Jehovos! Kuo daugiau apie tai mąstysi, tuo labiau trokši tokių santykių.

Bet įsidėmėk: artimumas su Dievu įmanomas tik jeigu tu ‛nelieti netyrų daiktų’. Paklausk savęs: ‛Argi įprotis vartoti tabaką nėra tarp „netyrų daiktų“, kuriuos Dievas smerkia? Argi rūkymas nėra „kūno... nešvara“, kenkianti mano sveikatai? Kadangi Jehova yra tyras, arba „šventas“, Dievas, ar jis gali pritarti man, jei aš sąmoningai taip teršiu save?’ (1 Petro 1:15, 16) Atkreipk dėmesį, kad Paulius perspėja vengti ir ‛dvasios nešvaros’, arba proto užteršimo. Paklausk savęs: ‛Ar tas įprotis veikia mano mąstyseną? Ar aš stengiuosi žūtbūt patenkinti savo troškimą, galbūt kenkdamas sveikatai, savo šeimai ar net statydamas pavojun savo reputaciją Dievo akyse? Kiek aš leidau rūkymo įpročiui žaloti savo gyvenimą?’ Atvirai atsakydamas į šiuos opius klausimus, tu gali tvirtai pasiryžti mesti rūkyti!

Žinoma, kad atsikratytum rūkymo įpročio, tau gali prireikti kitų pagalbos bei paramos. Bet apmąstydamas Biblijos mintis, tu gali lavinti ir stiprinti savo sąžinę, kad jį įveiktum.

Kai padarome bloga

Nors labai stengiamės daryti, kas teisinga, kartais mūsų netobulumas įveikia mus ir mes suklystame. Tuomet sąžinė priekaištauja mums, bet mes galbūt esame gundomi nepaisyti jos. O gal mes taip nusiviliame, kad nebenorime stengtis tarnauti Dievui. Tačiau prisiminkime karaliaus Dovydo atvejį. Po svetimavimo su Betsabėja jį graužė sąžinė. Savo kančią jis aprašė taip: „Dieną ir naktį sunkiai slėgė mane Tavo ranka. Mano jėgos seko, lyg vasaros kaitros džiovinamos“ (Psalmių 32:4, Brb red.). Skausminga? Žinoma! Tačiau toks dievobaimingas liūdesys paskatino Dovydą atgailauti ir susitaikyti su Dievu. (Palygink 2 Korintiečiams 7:10.) Kenčiančio Dovydo maldavimas atleisti buvo pakankamas jo nuoširdžios atgailos įrodymas. Kadangi Dovydas pakluso sąžinės balsui, jam buvo padėta pasikeisti ir galiausiai atgauti džiaugsmą (Psalmių 50).

Taip gali atsitikti ir šiandien. Kai kurie praeityje studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais, bet sužinoję, kad jų gyvenimas neatitinka aukštų Dievo normų, nustojo studijuoti. Galbūt jie nesusituokę gyveno su priešingos lyties asmeniu arba vergavo netyriems įpročiams. Jų sąžinė ėmė graužti juos!

Jei taip yra ir tau, apsvarstyk apaštalo Petro žodžius, pasakytus per Sekmines. Kai jis atskleidė savo tautiečių žydų nuodėmes, jo kalba „verte vėrė jiems širdį“. Bet jie nepasidavė, o atkreipė dėmesį į Petro patarimą atgailauti ir gavo Dievo malonę (Apaštalų darbai 2:37-41). Ir tu gali taip pasielgti! Užuot palikęs tiesą dėl sąžinės graužimo, leisk savo sąžinei skatinti tave ‛atgailauti ir atsiversti’ (Apaštalų darbai 3:19). Pasiryžęs ir dėdamas pastangas tu gali pasikeisti, kad įgytum Dievo palankumą.

‛Turėkite gryną sąžinę’

Nesvarbu, ar tu tik pradedi mokytis apie Jehovą, ar jau daugelį metų esi subrendęs krikščionis, tau tinka Petro paraginimas: ‛Turėkite gryną sąžinę’ (1 Petro 3:16). Tai vertybė, o ne našta. Lavink ją maitindamas savo protą ir širdį išmintimi, esančia Dievo Žodyje, Biblijoje. Klausyk savo sąžinės, kai ji perspėja tave. Džiaukis vidine dvasios ramybe, kuri ateina paklūstant sąžinės balsui.

Žinoma, lavinti ir formuoti savo sąžinę — nelengva užduotis. Tačiau tu gali melsti Jehovos Dievo pagalbos. Dievo padedamas tu galėsi tarnauti jam iš „geros sąžinės bei neveidmainiško tikėjimo“ (1 Timotiejui 1:5, NTP).

[Išnaša]

[Iliustracija 6 puslapyje]

Skaitydami bei apmąstydami Dievo Žodį, laviname savo sąžinę