Karalystės skelbėjai praneša

Jis rado „brangų perlą“

„SU DANGAUS karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gražių perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.“ Šiais žodžiais Jėzus parodė nepaprastą Dievo Karalystės vertę (Mato 13:45, 46). Pripažįstantieji Karalystės vertę dažnai daug ką paaukoja, kad galėtų laikytis jos. Tai rodo atsitikimas Taivane, Pingdungo grafystėje.

1991 metais ponas ir ponia Linai pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais. Sužinojęs tai vietinis dvasininkas bandė priversti juos tapti jo bažnyčios nariais. Kadangi Linai vertėsi pardavinėdami turguje kiaulių ir ančių kraują, jie nusprendė paklausti dvasininko nuomonės apie tai. „Viskas, ką Dievas sukūrė, gali būti žmogaus maistas“, — atsakė jis. O Liudytojai paragino juos apsvarstyti, ką sako Dievo Žodis. Jie sužinojo, kad Jehovos Dievo požiūriu kraujas yra šventas, nes „kūno gyvybė yra kraujuje“ (Kunigų 17:10, 11). Todėl tikrieji krikščionys turi ‛susilaikyti nuo kraujo’ (Apaštalų darbai 15:20). Ištyrinėję Raštą šia tema, Linai nusprendė nebepardavinėti kraujo, nors tai buvo pagrindinis jų pajamų šaltinis. Bet netrukus jie susidūrė su dar didesniu išbandymu.

Prieš sužinodami tiesą Linai savo ūkyje pasodino 1300 areka palmių, iš kurių gaunami betelio riešutai. Kad medžiai neštų vaisių ir duotų pelną, turi praeiti penkeri metai, tačiau tada Linai galėjo tikėtis per metus uždirbti 77000 dolerių. Artėjant pirmojo derliaus metui, Linams reikėjo priimti svarbų sprendimą. Studijuodami Bibliją jie sužinojo, kad krikščionys turi apsivalyti „nuo visų kūno ir dvasios dėmių“, tai yra vengti ir nepalaikyti tokių netyrų įpročių kaip tabako rūkymas, piktnaudžiavimas narkotikais ir betelio riešuto kramtymas (2 Korintiečiams 7:1). Ką jie turėtų daryti?

Slegiamas neramios sąžinės, ponas Linas nusprendė nebestudijuoti Biblijos. Tuo tarpu ponia Lin pardavė nuo senesnių palmių nuskintus betelio riešutus ir gavo per 3000 dolerių pelno. Tai buvo tik nedidelė dalis to, ką jie netrukus turėjo gauti iš savo medžių. Tačiau poną Liną graužė sąžinė.

Jis svarstė tą klausimą ir pagaliau vieną dieną kreipėsi į vietinius Liudytojus, kad šie nukirstų jo palmes. Liudytojai paaiškino, kad tai jo paties sprendimas; todėl jis turi ‛nešioti savo naštą’ ir pats nukirsti medžius (Galatams 6:4, 5). Jie paskatino jį prisiminti pažadą iš 1 Korintiečiams 10:13, kur sakoma: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.“ Liudytojai taip pat samprotavo su juo: „Jei mes nukirsime jūsų medžius, jūs galbūt apgailestausite ir imsite kaltinti mus dėl nuostolių.“ Po kurio laiko vieną rytą ponią Lin pažadino dirbančio pjūklo garsas. Jos vyras ir vaikai pjovė areka palmes!

Ponas Linas suprato, kad Jehova ištesi savo pažadus. Jis gavo darbą, kurį dirbdamas galėjo turėti švarią sąžinę ir tapti Jehovos garbintoju. 1996 metų balandį Jehovos Liudytojų rajono asamblėjoje jis buvo pakrikštytas.

Taip, ponas Linas iš tikrųjų ‛pardavė visa, ką turėjo’, ir nusipirko „brangų perlą“. Dabar jis turi neįkainojamą privilegiją džiaugtis artimais santykiais su Jehova Dievu ir tarnauti Jo Karalystės interesams.