Skaitytojų klausimai

Ar hebrajiškame Mato evangelijos tekste, nukopijuotame 14 amžiaus žydų gydytojo Šem-Tobo ben Isako Ibn Šapruto, yra randama Tetragrama (keturios hebrajų kalbos raidės, reiškiančios Dievo vardą)?

Ne. Tačiau kaip nurodyta 1996 m. rugpjūčio 15 d. Sargybos bokšto 13 puslapyje, šiame Mato evangelijos tekste 19 kartų vartojamas žodis haš·Šem’ (visas arba jo santrumpa).

Hebrajų kalba haš·Šem’ reiškia „Vardas“, — o tai tikrai nurodo Dievo vardą. Pavyzdžiui, Šem-Tobo tekste sutrumpinta haš·Šem’ forma pasirodo Mato 3:3 — ištraukoje, kur Matas citavo Izaijo 40:3. Protinga manyti, kad Matas, cituodamas iš Hebrajiškųjų Raštų eilutę su Tetragrama, įtraukė Dievo vardą į savo evangeliją. Nors hebrajiškajame tekste, kurį pateikė Šem-Tobas, ir nėra Tetragramos, jame pavartotas „Vardas“, kaip antai Mato 3:3, pagrindžia „Jehova“ vartojimą Krikščionių Graikiškuosiuose Raštuose.

Hebrajiškąjį Mato evangelijos tekstą Šem-Tobas pateikė poleminiame veikale ʼEʹven boʹčan. Tačiau iš kur tas hebrajiškas tekstas? Profesorius Džordžas Hovardas, nuodugniai tyrinėjantis šią medžiagą, daro prielaidą, kad „Šem-Tobo hebrajiškoji Mato evangelija yra iš kažkurio pirmųjų keturių krikščioniškosios eros amžių tarpsnio“.a Kiti galbūt dėl to paprieštarautų.

Hovardas pažymi: „Tame tekste įterpta hebrajiškoji Mato evangelija turi tokią ypatybę: ji daug kuo skiriasi nuo kanoninės graikiškosios Mato evangelijos.“ Pavyzdžiui, pagal Šem-Tobo tekstą, Jėzus pasakė apie Joną: „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją.“ Tačiau jame nėra šių Jėzaus žodžių: „Bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“ (Mato 11:11). Yra daugybė panašaus pobūdžio skirtumų tarp išlikusių Hebrajiškųjų Raštų tekstų hebrajų kalba ir atitinkamų tekstų formulavimo graikiškojoje Septuagintoje. Nors mes ir pripažįstame juose esančius skirtumus, tokie senoviniai tekstai užima tam tikrą vietą, atliekant palyginamąjį tyrinėjimą.

Kaip paminėta, Mato evangelijos Šem-Tobo tekste „Vardas“ įrašytas tose vietose, kuriose, labai tikėtina, Matas iš tikrųjų vartojo Tetragramą. Taigi nuo 1950 metų Šem-Tobo tekstas imamas pagrįsti Dievo vardo vartojimą Krikščionių Graikiškuosiuose Raštuose, ir juo iki šiol remiamasi „Šventojo Rašto Naujojo Pasaulio vertime su nuorodomis“ (anglų k.).b

[Išnašos]