Ar visoks nusiskundimas blogas?

Ar yra skaudesnių nemalonumų už tuos, dėl kurių negalime pasiskųsti? (Markizas de Kiustinas, 1790—1857)

DVEJUS metus vienas bendradarbis persekiojo ją seksualiniais tikslais. Jos protestai baigdavosi įžeidinėjimais bei tyčiniu ignoravimu. Vidinė įtampa griovė jos sveikatą, tačiau ką ji galėjo padaryti? Panašiai buvo vienam studentui, klasės pirmūnui: jis buvo pašalintas už tai, kad sąžinė neleido jam dalyvauti studentams privalomose savigynos menų pratybose. Abu šie žmonės jautėsi nuskriausti, tačiau ar turėjo skųstis? O jeigu būtų skundęsi, ar galėjo tikėtis pagerinti padėtį, ar vien tik ją pabloginti?

Panašūs ir kitokie nusiskundimai šiandien įprasti, nes gyvename tarp netobulų žmonių toli gražu ne idealiame pasaulyje. Skundas gali prasidėti pasyviu nepasitenkinimu, liūdesiu, širdgėla ar apmaudu dėl tam tikrų aplinkybių, ir baigtis tiesioginiu pranešimu apie tai kokiam nors asmeniui. Dauguma žmonių geriau vengia skundo ir akistatos; tačiau ar asmuo visada turi tylėti? Koks yra Biblijos požiūris?

Blogos pasekmės sau pačiam ir kitiems

Nėra abejonių, kad polinkis nuolat skųstis žalingas ir Biblijoje smerkiamas. Tas, kuris skundžiasi, kenkia fiziškai ir dvasiškai pats sau bei erzina tuos, kuriais skundžiasi. Apie nepatenkintą žmoną Biblijos patarlė sako: „Varvantis stogas lietingą dieną ir vaidinga moteris yra panašūs“ (Patarlių 27:15, Brb red.). Murmėjimas prieš Jehovą ar kurią nors jo priemonę yra ypač smerktinas. Kai Izraelio tauta murmėjo dėl stebuklingos manos, kritusios per 40 kelionės dykuma metų, ir vadino ją „nekenčiama duona“, Jehova baudė nepagarbius murmėtojus siųsdamas nuodingas gyvates, todėl daugelis mirė (Skaičių 21:5, 6, NW).

Be to, Jėzus patarė savo pasekėjams nesiskųsti dėl „krislo“ trūkumų, matomų kituose žmonėse, bet gerai žinoti, kad mūsų pačių trūkumai yra didesnis „rąstas“ (Mato 7:1-5). Paulius taip pat smerkė kitų teisimą (tam tikra skundimosi forma) kaip ‛nepateisinamą..., nes ir patys tai darome, už ką teisiame’. Tie perspėjimai nesiskųsti turėtų paskatinti mus vengti bereikalingos kritikos bei murmėjimo dvasios (Romiečiams 2:1).

Ar visoks nusiskundimas smerktinas?

Tad ar turėtume galvoti, kad bet koks skundas smerktinas? Ne. Biblijoje sakoma, kad šiandieniniame ydingame pasaulyje yra daug neteisybės, kurią tikrai reikia taisyti. Viename palyginime Jėzus užsiminė apie nedorą teisėją, kuris nenoromis apgynė skriaudžiamą našlę, kad, „ko gero, ji [jo] neapkultų“ (Luko 18:1-8). Kai kada mums irgi gali tekti atkakliai skųstis, kol skriaudos bus atitaisytos.

Skatindamas prašyti, kad ateitų Dievo Karalystė, ar Jėzus neragino mūsų pripažinti dabartinio pasaulio trūkumų ir ‛šauktis’ Dievo gelbėjimo? (Mato 6:10) Kai „[„skundo“, NW] šauksmas“ dėl senovės Sodomos ir Gomoros nedorybių pasiekė jo ausis, Jehova siuntė savo pasiuntinius ‛pažiūrėti, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą’, ir imtis priemonių (Pradžios 18:20, 21, Brb red.). Paguodai tų, kurie skundėsi, Jehova vėliau ištaisė padėtį sunaikindamas tuodu miestus bei ištvirkusius jų gyventojus.

Krikščionių susirinkimas

Ar krikščionių susirinkime tarp brolių turėtų būti kitaip? Nors krikščionys yra netobuli vyrai bei moterys, jie nuoširdžiai stengiasi tarnauti Dievui taikoje ir vienybėje. Tačiau dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių jie gali turėti pagrindo skųstis, ir tada reikia imtis priemonių. Tokia problema pateptųjų susirinkime atsirado pirmajame šimtmetyje tuoj po Sekminių. Daugelis neseniai tapusių krikščionimis pasiliko Jeruzalėje, kad būtų dar pamokyti bei padrąsinti. Buvo dalijamasi turimomis maisto atsargomis. Tačiau „tarp graikiškai kalbančiųjų kilo nepasitenkinimas vietiniais žydais, esą kasdieniniame aprūpinime būdavo aplenkiamos jų našlės“. Užuot apkaltinę nepatenkintuosius ramybės drumstimu, apaštalai ėmėsi taisyti padėtį. Taip, pagrįstus, pagarbiai ir tinkamai išsakytus nusiskundimus susirinkimo prižiūrėtojai nuolankiai išklausys ir atitinkamai veiks (Apaštalų darbai 6:1-6; 1 Petro 5:3).

Skųstis atitinkamai valdžiai

Ar iš pateiktų pavyzdžių pastebėjai, kad skundai turi būti išsakyti deramu tonu ir atitinkamai valdžiai? Pavyzdžiui, nebūtų prasmės, jeigu dėl didelių mokesčių asmuo skųstųsi policijai ar dėl savo fizinių negalių kreiptųsi į teisėją. Taigi dėl tam tikros padėties nederėtų skųstis nei susirinkime, nei už jo ribų tiems, kurie neįgalioti ar neturi sugebėjimų padėti.

Šiandien daugumoje šalių yra teismai bei kitos atitinkamos žinybos, į kurias galima kreiptis siekiant tam tikro palengvinimo. Kai straipsnio pradžioje paminėtas studentas pasiskundė teismui, teisėjai nusprendė jo naudai: jam buvo leista grįžti, o mokykla turėjo jo atsiprašyti. Taip pat ir seksualiniais tikslais persekiotai moteriai buvo suteikta pagalba per moterų profsąjungą. Mokyklos taryba jos atsiprašė. Jos darbdaviai ėmėsi priemonių nutraukti seksualinį persekiojimą.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad visi nusiskundimai bus taip išspręsti. Išmintingasis karalius Saliamonas realistiškai pastebėjo: „Kas yra kreiva, negali pasidaryti tiesu“ (Ekleziasto 1:15). Teisinga pripažinti, kad kai kuriuos dalykus ištaisys tik Dievas jam tinkamu metu.

[Iliustracija 31 puslapyje]

Vyresnieji išklauso ir sprendžia pagrįstus skundus