Karalystės skelbėjai praneša

Dievas augina Aliaskoje

SMULKUTĖS sėklelės po sniego ir ledo skraiste laukia galimybės išaugti į brandų augalą. Per trumpą trijų mėnesių Aliaskos vasarą iš 3 milimetrų skersmens kopūsto sėklos išauga beveik 40 kilogramų galva! Taip, ši žemė — kai kurių manymu, bevaisė ledo dykuma— gali duoti gausų derlių.

Tai ypač taikytina kalbant apie dvasinį Aliaskos lauką. Čia, kur ilgos žiemos, Jehovos Liudytojai toliau beria Karalystės sėklas. Kaip ir kitose žemės vietose, Dievas augina tas sėklas derlingose širdyse (1 Korintiečiams 3:6, 7).

● Viena jauna Liudytoja, Vanesa, važiuodama mokyklos autobusu stebėjo savo bendramokslę En, visada sėdinčią atskirai. En atrodė nusiminusi, todėl Vanesa pakvietė atsisėsti ją šalia. Nieko nuostabaus, kad En liūdėjo! Jos mama mirė dėl širdies priepuolio, o netrukus ir tėvas — nuo vėžio. Todėl En teko apsigyventi pas gimines Aliaskoje.

Vieną šeštadienį skelbdama, Vanesa užsuko į savo naujos pažįstamosios namus ir paliko jai brošiūrą Ar Dievas iš tikrųjų rūpinasi mumis? Pirmadienį mokykloje En susiieškojo jaunąją Liudytoją. Ji uždavė daug Bibliją liečiančių klausimų ir Vanesa atsakė į juos. „Kur vyksta jūsų pamaldos?“ — paklausė En. Tą patį vakarą ji pirmąsyk atėjo į sueigą Karalystės salėje.

Netrukus ši 17 metų našlaitė susirado daug ‛tėvų’ ir ‛motinų’, kaip žadėjo Jėzus (Mato 19:29). O kaip džiugu buvo per srities kongresą „Dievo taikos skelbėjai“ matyti laimingą, besišypsančią En, nusprendusią parodyti vandens krikštu savo pasiaukojimą Jehovai!

● Atokiuose didžiulės Aliaskos Arkties rajonuose — kur tarp kaimų yra šimtai kilometrų — dvimotoriu Sargybos bokšto bendrijos lėktuvu Karalystės sėklos sėjamos daugiau kaip 150-yje bendruomenių. Tačiau dvasinis augimas priklauso nuo reguliarių Biblijos studijų raštu. Kadangi rašyti laiškus daugeliui žmonių yra sunku, Biblijos mokytojams reikia būti išradingiems, norint palaikyti susidomėjimą. Kaip?

Keti vedė pažangias Biblijos studijas su Edna, nors jas skyrė daugiau kaip 600 kilometrų! Užuot tik užrašiusi studijų klausimus, Keti paruošdavo lapą su klausimais ir palikdavo tarp jų vietos atsakymams. Kai Edna parašydavo atsakymus, Keti išsiųsdavo laišką su komentarais tuo klausimu, kurį reikėdavo paaiškinti. Keti sako: „Mūsų ‛studijoms’ aš skirdavau trečiadienio vakarus ir stengdavausi laikytis to grafiko kaip ir vesdama visas kitas Biblijos studijas. Aš taip pat išsiųsdavau Ednai voką su užrašytu savo adresu ir pašto ženklu. Kadangi išsiuntus laišką atsakymas galėdavo ateiti tik po dviejų savaičių, raštiškos studijos atrodė lėtokos.“

Įsivaizduok Keti ir Ednos džiaugsmą, kai po dešimties raštiškų studijų mėnesių jos susitiko srities kongrese Ankoridže! Liudytojai taip pat džiaugėsi, kad atvyko Biblijos studijuotojai bei kiti susidomėję žmonės iš keleto atokių Aliaskos kaimų.

Nors kartais atrodo, kad augimas lėtas, kai kurie „daigai“, apšviesti tiesos šviesa, dygsta sparčiai. Aliaskoje kasmet krikštijasi vidutiniškai daugiau kaip šimtas naujų Jehovos garbintojų! Dėkodami už auginimą, mes tariame: „Ačiū tau, Jehova!“