Jie neišgarsino savo vardo

BIBLIJOJE neįvardyti liūdnai pagarsėjusio Babelio bokšto statytojai. Joje sakoma: „Jie kalbėjo: ‛Eiva, pasistatykime sau miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų, ir padarykime savo vardą garsų pirma negu išsiskirstysime į visus kraštus’“ (Pradžios 11:4).

Kas buvo „jie“? Viskas vyko praėjus maždaug 200 metų nuo Tvano. Tuo laiku maždaug 800 metų amžiaus Nojus gyveno tarp tūkstančių savo palikuonių. Visi jie kalbėjo viena kalba ir gyveno vienoje bendroje teritorijoje, kur jis su sūnumis įsikūrė po Tvano (Pradžios 11:1). Kažkuriuo metu dalis šios pagausėjusios minios patraukė į rytus ir „rado lygumą Senaaro krašte“ (Pradžios 11:2, Brb red.).

Visiška nesėkmė

Toje lygumoje žmonės ir ryžosi sukilti prieš Dievą. Kaip? Jehova Dievas atskleidė savo tikslą, kai įsakė pirmajai žmonių porai ‛veistis ir daugintis, ir pripildyti žemę’ (Pradžios 1:28). Jis tai pakartojo Nojui bei jo sūnums po Tvano. Dievas nurodė jiems: „Jūs gi veiskitės ir daugėkite, ir išsiplėskite ant žemės, ir ją pripildykite“ (Pradžios 9:7). Priešingai Jehovos nurodymui, žmonės pasistatė miestą, kad nebūtų ‛išsiskirstę į visus kraštus’.

Tie žmonės dar ėmė statyti bokštą norėdami ‛išgarsinti savo vardą’. Bet priešingai savo lūkesčiams, jie neužbaigė bokšto statybos. Biblijoje rašoma, kad Jehova sumaišė jų kalbą ir jie nebegalėjo suprasti vienas kito. „Taip tat, — skaitome įkvėptus žodžius, — Viešpats juos išsklaidė po visas šalis, ir jie liovėsi statę miestą“ (Pradžios 11:7, 8).

Apie visišką to plano žlugimą byloja faktas, jog statytojų vardai niekada nebuvo ‛išgarsinti’, arba žinomi. Tikrai jų vardai nežinomi ir yra išdilę iš žmonijos istorijos. Tačiau ką galima pasakyti apie Nimrodą, Nojaus vaikaitį? Ar ne jis buvo sukilimo prieš Dievą vadas? Argi jo vardas nėra žinomas?

Nimrodas — įžūlus sukilėlis

Be abejo, Nimrodas buvo sukilėlių vadas. Pradžios 10 skyriuje rašoma, kad jis — „smarkus medžiotojas, priešiškas Jehovai“ (Pradžios 10:9, NW). Rašte taip pat sakoma, kad „jis pradėjo darytis galingas ant žemės“ (Pradžios 10:8). Nimrodas buvo karys, smurtininkas. Paskirdamas save karaliumi, jis pasidarė pirmuoju valdovu po Tvano. Nimrodas buvo statytojas. Biblija vadina jį aštuonių miestų, įskaitant Babelį, įkūrėju (Pradžios 10:10-12).

Tad Nimrodas — Dievo priešininkas, Babelio karalius ir miestų statytojas — be abejo, statė Babelio bokštą. Ar jis neišgarsino savo vardo? Apie Nimrodo vardą orientalistas E. F. K. Rozenmiuleris parašė: „Vardas Nimrodas, iš hebrajiško [ma·radʹ], reiškia ‛jis sukilo’, ‛jis atsimetė’.“ Toliau Rozenmiuleris paaiškina, kad „dažnai Rytų gyventojai vadina savo įžymybes po jų mirties duotais vardais, kurie kartais nepaprastai derinasi su jų padarytais darbais“.

Keleto mokslininkų nuomone, Nimrodui toks vardas nebuvo duotas nuo gimimo. Jų manymu, tą vardą jis gavo vėliau, kai atsiskleidė jo maištingas būdas. Pavyzdžiui, K. F. Kilas tvirtina: „Pats vardas Nimrodas, iš žodžio [ma·radʹ] — ‛mes sukilsime’, nurodo kažkokį smurtinį pasipriešinimą Dievui. Jis toks taiklus, kad galėjo būti duotas tik amžininkų, ir taip pasidarė asmenvardžiu.“ Išnašoje Kilas cituoja istoriko Jokūbo Perizonijaus žodžius: „Manau, kad tas vyras [Nimrodas], žiaurus medžiotojas, apsuptas bendrininkų būrio, norėdamas sukurstyti visus žmones maištui vis kartodavo ‛nimrod, nimrod’, tai yra ‛sukilkime, sukilkime!’ Todėl tuo tikriniu virtusiu vardu vėliau jį vadino kiti, net pats Mozė.“

Be abejo, Nimrodas neišgarsino savo vardo. Vardas, duotas jam gimus, matyt, nežinomas. Istorija neišsaugojo nei paties Nimrodo, nei jo pasekėjų vardų. Jis nepaliko net įpėdinio, galėjusio turėti jo vardą. Vietoje šlovės ir išgarsėjimo Nimrodas užsitraukė gėdą. Jis amžiams liko paženklintas vardu Nimrodas — įžūlus sukilėlis, paikas Jehovos Dievo priešininkas.