Kas viso to autorius?
SKINDAMASIS kelią per Kambodžos džiungles, XIX amžiaus prancūzų tyrinėtojas Anrė Muo aptiko platų gynybinį griovį, juosiantį šventyklą. Beveik už kilometro nuo jo į viršų stiebėsi penki šventyklos bokštai, aukštesni kaip 60 metrų. Tai buvo Ankoro vatas — didžiausias religinis paminklas žemėje. Kai Muo jį atrado, jis jau septynetą šimtmečių buvo atlaikęs gamtos stichijas.
Vos tik pažvelgęs, Muo galėjo pasakyti, kad tas apsamanojęs statinys yra žmogaus rankų darbas. „Pastatytas nežinomo senovės mikelandželo, jis yra didingesnis už visa, ką mums paliko Graikija ar Roma“, — rašė jis. Tyrinėtojas neabejojo, kad didingasis statinys, nors ir šimtmečiais apleistas, turėjo konstruktorių.
Įdomu, jog išminties knygoje, parašytoje prieš daug šimtmečių, panašiai samprotaujama aiškinant, kodėl mus supantis pasaulis — Konstruktoriaus darbo rezultatas. Jis turėjo būti sukurtas. Apaštalas Paulius rašė: „Mat kiekvieną namą kas nors stato, o visa ko statytojas yra Dievas“ (Žydams 3:4). Kai kas gali nesutikti su šia analogija ir sakyti: ‛Gamtos darbai skiriasi nuo žmogaus padarytųjų.’ Tačiau ne visi mokslininkai sutinka su tuo prieštaravimu. Pripažindamas, kad „biocheminės sistemos nėra negyvi objektai“, Maiklas Bihis, Lihaijo universiteto (Pensilvanija, JAV) biochemijos docentas, klausia: „Ar gyvos biocheminės sistemos gali būti protingai sukonstruotos?“ Toliau jis įrodinėja, kad dabar mokslininkai tokiais metodais kaip genetikos inžinerija projektuoja esminius gyvų organizmų pokyčius. Be abejonės, ir gyvi, ir negyvi objektai gali būti projektuojami bei konstruojami! Gilindamasis į gyvųjų ląstelių mikroskopinį pasaulį, Bihis aptaria nepaprastai sudėtingas sistemas, susidedančias iš tarpusavyje priklausomų elementų. Kokią jis padaro išvadą? „Šių bendrų bandymų ištirti ląstelę — ištirti gyvybę molekulės lygyje — rezultatas yra garsus, aiškus, veriantis šūksnis: ‛Sukonstruota!’“
Be to, kosmologai ir fizikai panašiai žiūri į pasaulį bei visatą ir pateikia stulbinančių faktų. Pavyzdžiui, dabar jie žino, kad bent kiek pakitus kuriai nors visatos konstantai, pasaulis liktų be gyvybės.a Kosmologas Brendonas Karteris šiuos faktus laiko stulbinančiais sutapimais. Bet argi aptikę nemažai mįslingų sutapimų bent jau neįtarsite, kad kažkas atsakingas už juos?
Iš tikrųjų už visų šių sudėtingų sistemų bei tiksliai suderintų „sutapimų“ slypi Autorius. Kas jis? „Nustatyti autoriaus tapatybę moksliniais metodais būtų be galo sunku“, — prisipažįsta profesorius Bihis ir palieka šį klausimą išsiaiškinti „filosofams bei teologams“. Galbūt manai, kad tas klausimas neliečia tavęs paties. Tačiau jei gavai gražiai suvyniotą paketą, kuriame — būtent tai, ko tau reikia, ar nenorėtum sužinoti, kas jį atsiuntė?
Mes, vaizdžiai sakant, gavome tokį paketą; jis pilnas nuostabių dovanų, kurios suteikia galimybę gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Tas paketas — tai žemė su visomis nepaprastomis gyvybinėmis sistemomis. Ar nenorėtume sužinoti, kas davė šias dovanas?
Laimei, paketo Siuntėjas pridėjo prie jo raštelį. „Raštelis“ yra mūsų cituota išminties knyga — Biblija. Savo įžanginiais žodžiais Biblija labai paprastai ir aiškiai atsako į klausimą, kas davė mums tą paketą: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).
Šiame „raštelyje“ Kūrėjas įvardija save: „Štai ką sako Viešpats Dievas [„tikrasis Dievas Jehova“, NW], kurs sutvėrė dangų..., kurs sutvirtino žemę ir tai, kas iš jos želia, kurs duoda gyvybės kvapą tiems, kurie ant jos yra“ (Izaijo 42:5). Taip, Jehova yra vardas Dievo, kuris sukonstravo visatą ir sukūrė žemėje vyrus bei moteris. Bet kas yra Jehova? Koks tai Dievas? Ir kodėl visos tautos žemėje turėtų jo klausyti?
[Išnaša]
a „Konstantos“ visatoje yra nekintami dydžiai. Du pavyzdžiai: šviesos greitis bei traukos ir masės tarpusavio santykis.
[Iliustracija 3 puslapyje]
Ankoro vatą pastatė žmonės
[Iliustracija 4 puslapyje]
Ar gavęs dovaną nenori sužinoti, kas ją atsiuntė?
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 2 puslapyje]
VIRŠELYJE: Dangus: © IAC/RGO 1991, Dr. D. Malinas ir k., Isaac Newton Telescope, Roque de los Muchachos Observatory, La Palma, Kanarų Salos; žemė: pagal NASA nuotrauką; delfinas fone: Black Mamba/H. Armstrongas Robertsas