Karalystės skelbėjai praneša

‛Kasdien turgavietėje’

APAŠTALAS Paulius kiekviena proga skelbė Karalystės žinią. Ieškodamas vertų žmonių, jis kalbėjo „sinagogoje žydams... ir turgavietėje kasdien tiems, kurie pasitaikydavo čia būti“ (Apaštalų darbai 17:17, NTP).

Toks uolumas yra Jehovos garbintojų skiriamasis ženklas nuo pat pirmojo m. e. amžiaus (Mato 28:19, 20). Panašiai ir šiandieną Jehovos Liudytojai įvairiais metodais stropiai padeda nuoširdiems žmonėms pažinti tiesą (1 Timotiejui 2:3, 4). Apie tai liudija Australijos brolių patirtis.

Sidas ir Haroldas penkias dienas kas savaitę pakaitomis stovi prie mažo staliuko su bibline literatūra šalia Sidnėjaus geležinkelio stoties. Jau maždaug penkerius metus taip jie skelbia gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Sidas, kuriam 95 metai, sako: „Sulaukęs 87-erių, nebegalėjau daugiau vairuoti automobilio. Todėl nuliūdau, nes man patiko skelbti viešumoje. Kartą būdamas netoli turistų mėgiamos vietos Katumboje, vadinamosios aidavietės, pamačiau dailininką, pardavinėjantį peizažus. Pažiūrėjęs į paveikslus, pagalvojau: ‛Savo portfelyje turiu geresnių paveikslų ir jie daug pigiau kainuoja!’ Todėl nutariau pasidaryti mažą staliuką, pasistatyti jį turistų lankomoje vietoje ir siūlyti praeiviams puikiai iliustruotą Jehovos Liudytojų biblinę literatūrą.

Prieš ketverius metus persikėliau su staliuku į Sidnėjų ir prie manęs prisidėjo Haroldas. Mudu pasimainydami stovime prie stalelio ir darbuojamės su savo susirinkimais.“ Haroldas, kuriam 83 metai, sako: „Nuo pirmadienio iki penktadienio tik nedaugelis žmonių būna namuose. Todėl taip skelbdami Karalystės žinią, būname ten, kur yra žmonių. Žinoma, mūsų rezultatai geresni. Mes išplatiname palyginti daug literatūros.“

„Nors per tuos metus mudu jau pakeitėme keturias ar penkias vietas, — sako Sidas, — žmonės gan greit sužino, kas mes ir kur esame. Vieni žmonės ateina leidinių. Kitiems kyla klausimų ir jie ieško atsakymų. O kai kuriems patinka tik šnektelėti keletą minučių. Būtent tada žmonės patys lankosi pakartotinai“, — džiaugiasi jis.

„Daugelis žmonių išties domisi Raštu, — priduria Haroldas. — Vieną mėnesį keturi asmenys pradėjo studijuoti Bibliją su Liudytojais dėl to, kad ėmė iš mūsų literatūrą ir mes į jų klausimus atsakėme iš Biblijos. Tokie atvejai kelia mums didelį entuziazmą.“

Panašiai kaip Sidas su Haroldu — ir kaip apaštalas Paulius — Jehovos Liudytojai visur pasinaudoja bet kokia priemone savo svarbiai žiniai pranešti. Tad ši „geroji naujiena“ toliau skelbiama „visame pasaulyje“ (Mato 24:14, Naujasis Testamentas, vertė Č. Kavaliauskas, 1972).