Ar suvoki, kokie dabar laikai?

SUVOKDAMI pavojų, galime išvengti mirties. Tai akivaizdu iš to, kas atsitiko dviejose vulkaninėse salose.

1902 metų gegužės 8-ąją išsiveržė negailestingiausias XX amžiaus vulkanas Mon Pelė, esantis Karibų salyne, Martinikoje. Beveik visi 30000 Sen Pjero miesto gyventojų, įsikūrusių šio vulkano papėdėje, žuvo.

1991-ųjų birželį pratrūko Pinatubo kalnas, ir tai tikriausiai buvo didžiausias šio šimtmečio vulkano išsiveržimas. Jis įvyko tankiai gyvenamoje Filipinų vietoje ir nusinešė apie 900 gyvybių. Tačiau tuomet tūkstančiai liko gyvi dėl dviejų priežasčių: 1) jie suvokė pavojų ir 2) buvo pasiruošę klausyti įspėjimo.

Tinkami veiksmai išgelbėjo gyvybę

Pinatubo kalnas snaudė keletą šimtmečių, kol 1991-ųjų balandį ėmė rodytis artėjančio išsiveržimo požymiai. Iš viršūnės pradėjo virsti garai bei sieros dioksidas. Vietiniai gyventojai jautė požeminius smūgius, o virš kalno iškilo bloga žadantis tirštos lavos kupolas. Filipinų vulkanologijos bei seismologijos instituto mokslininkai, atidžiai viską sekę, laiku įspėjo pareigūnus, kad būtų protinga evakuoti 35000 artimiausių miestelių bei kaimų gyventojų.

Žinoma, niekas nenori be priežasties bėgti iš savo namų, bet, pamatę per televiziją tą aiškų vulkano išsiveržimo pavojų, žmonės nugalėjo savo nenorą. Dauguma jų buvo iškeldinti kaip tik laiku. Po dviejų dienų galingas sprogimas išmetė į atmosferą aštuonis kubinius kilometrus pelenų. Vėliau šimtai žuvo nuo purvo srautų, arba sliuogų. Tačiau tūkstančiai, matyt, išliko, nes suvokė pavojų ir klausė perspėjimo.

Jie išvengė žmogaus sukeltos nelaimės

Mūsų eros pirmajame šimtmetyje Jeruzalėje gyvenę krikščionys irgi turėjo ryžtis palikti savo namus. Išbėgę iš to miesto 66 m. e. m., jie nepatyrė sunaikinimo, ištikusio kitus gyventojus bei tūkstančius žydų, 70 m. e. m. atvykusių į Jeruzalę švęsti Paschos. Tuomet, kai švenčiant Paschą Romos armija užkirto visus kelius pabėgti, to siena apsupto miesto viduje buvo daugiau nei milijonas žmonių. Maisto trūkumas, rietenos dėl valdžios bei negailestingi romėnų antpuoliai pareikalavo daugiau kaip milijono aukų.

Apie šią nelaimę, ištikusią maištaujančius prieš Romą žydus, buvo iš anksto pranešta. Prieš keletą dešimtmečių iki to įvykio Jėzus Kristus išpranašavo, kad Jeruzalė bus apsupta. Jis pasakė: „Kai matysite Jeruzalę supamą kariuomenės, žinokite, jog prisiartino jos nuniokojimas. Tuomet kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus, kas mieste — teišeina iš jo, kas apylinkėse — tenegrįžta“ (Luko 21:20, 21). Tie nurodymai buvo aiškūs, ir Jėzaus pasekėjai žiūrėjo į juos rimtai.

Ketvirtojo šimtmečio istorikas Eusebijas Cezarietis praneša, jog visos Judėjos krikščionys paklausė Jėzaus perspėjimo. Kai romėnai po pirmosios apsiausties 66 m. e. m. paliko Jeruzalę, daug žydų krikščionių išsikėlė gyventi į pagoniškąjį Romos provincijos Perėjos miestą Pelą. Suvokdami, koks laikas, bei klausydami Jėzaus perspėjimo, jie išvengė to, kas buvo pavadinta „baisiausia apsuptimi per visą istoriją“.

Šiandien irgi svarbu budėti. Ir imtis konkrečių veiksmų. Kitame straipsnyje bus paaiškinta, kodėl.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Godo-Foto, West Stock