Karalystės skelbėjai praneša

Buvęs priešininkas pažįsta tiesą

APIE pilietinį karą Liberijoje daug skelbė laikraščiai. Dešimtys tūkstančių žmonių per jį prarado savo gyvybes, o dar daugiau buvo perkelti kitur. Nepaisant šių sunkumų, nuoširdūs žmonės toliau priima tiesą, ir tai rodo žemiau aprašytas patirties atvejis.

Nuo dešimties metų Džeimsas buvo mokomas liuteronų tikėjimo. Tapęs vienos bažnyčios laikraščio redaktoriumi, jis naudojosi proga rašyti prieš Jehovos Liudytojus, nors niekada nebuvo jų sutikęs.

Ilgainiui Džeimsas atsisakė bažnytinio laikraštininko darbo ir tapo klestinčiu motelio savininku. Vieną dieną jam sėdint savo viešbučio priimamajame, į jį kreipėsi dvi gražiai apsirengusios seserys. Matydamas tvarkingus jų rūbus, jis pakvietė jas užeiti. Bet kai jos paaiškino savo apsilankymo tikslą, jis tarė: „Aš per daug užsiėmęs.“ Liudytojos pasiūlė jam užsisakyti Sargybos bokšto bei Atsibuskite! žurnalus, ir jis sutiko, bet tik dėl to, kad galėtų jų atsikratyti. 12 mėnesių žurnalai buvo pristatomi jam į namus, bet jis dėjo juos į plastmasinį krepšį net nenuėmęs pakuotės.

Kadangi siautė pilietinis karas, Džeimsas buvo susidėjęs krepšį su pinigais ir brangenybėmis, kad galėtų bėgti, kai tik prasidės puolimas. Vieną rytą prie jo durų sprogo granata, tad, paniškos baimės apimtas, jis griebė savo krepšį ir bėgo gelbėdamas gyvybę. Prisidėjęs prie tūkstančių besitraukiančių žmonių, jis turėjo pereiti daug patikrinimo punktų. Ten nekalti civiliai gyventojai dažnai būdavo apiplėšiami ir be jokios priežasties nužudomi.

Pirmame patikrinimo punkte Džeimsui uždavė keletą klausimų ir liepė atidaryti krepšį. Atidaręs ir žvilgterėjęs jis negalėjo patikėti savo akimis. Jį pagavo siaubas pamačius, kad jo pasiimtas krepšys ne tas, kuriame buvo brangenybės. Pasirodo, dėl panikos jis pagriebė krepšį su visais neišpakuotais Sargybos bokšto ir Atsibuskite! žurnalais. Tačiau kareivis, pastebėjęs žurnalus ir perskaitęs etiketėse jo pavardę, tarė: „O, jūs esate Jehovos Liudytojas. Mes ieškome ne jūsų žmonių, nes žinome, kad nemeluojate.“ Paėmęs iš krepšio kelis žurnalus, kareivis leido Džeimsui eiti.

Tas pats buvo ir kituose devyniuose patikrinimo punktuose, nes visi pareigūnai manė Džeimsą esant Jehovos Liudytoją ir praleido jį be trukdymų. Dabar Džeimsas džiaugėsi, kad nepaėmė brangenybių, nes dėl jų tikriausiai būtų buvęs nužudytas.

Kai pagaliau pasiekė paskutinį ir labiausiai bauginantį patikrinimo punktą, jis pasibaisėjo pamatęs aplink daugybę lavonų. Išsigandęs jis ėmė šauktis Jehovos vardo. Jis meldėsi, kad jei Dievas padės jam pereiti šį mirties lauką, jis tarnaus jam visą likusį gyvenimą.

Džeimsas parodė kareiviams savo krepšį ir vėl išgirdo sakant: „Mes ieškome ne šitų žmonių.“ Atsigręžę jie pridūrė: „Vienas iš jūsų brolių gyvena žemiau šios kalvos. Eikite ir būkite pas jį.“ Džeimso nuomonė apie Liudytojus jau buvo visiškai kitokia. Jis tuoj pat susisiekė su tuo broliu ir susitarė studijuoti Bibliją pagal knygą Tu gali gyventi amžinai žemės rojuje.a

Po kelių dienų puolimas privertė jį bėgti iš tos vietos. Šį kartą Džeimsas bėgo į mišką suspaudęs rankose tik savo knygą Gyventi amžinai! 11 mėnesių atskirtas nuo Liudytojų jis išstudijavo knygą penkis kartus. Pagaliau sugrįžęs į miestą, jis atnaujino Biblijos studijas su Liudytojais ir darė greitą pažangą. Netrukus jis buvo pakrikštytas ir dabar ištikimai tarnauja su savo dvasiniais broliais.

[Išnaša]