Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w99 1/1 p. 11–20
  • „Sustiprinkite savo širdis“

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • „Sustiprinkite savo širdis“
  • Sargybos bokštas 1999
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • Abraomo tikėjimo pavyzdys
  • Klausykime Dievo
  • Kalbėkime su Dievu
  • Šiandieninio tikėjimo įrodymai
  • Tikėjimo ugdymas šiandieną
  • Netrukus viltis išsipildys
  • Jehova vadino jį savo bičiuliu
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę (studijų numeris) 2016
  • Ar tavo tikėjimas toks kaip Abraomo?
    Sargybos bokštas 1999
  • Kas buvo Abraomas?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2012
  • ‛Gyventi tikėjimu, o ne regėjimu’
    Sargybos bokštas 1998
Daugiau
Sargybos bokštas 1999
w99 1/1 p. 11–20

„Sustiprinkite savo širdis“

„Reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta“ (ŽYDAMS 10:36).

1, 2. a) Kas atsitiko daugeliui pirmojo amžiaus krikščionių? b) Kodėl tikėjimas gali lengvai nusilpti?

NĖ VIENAS iš Biblijos rašytojų nekalbėjo taip dažnai apie tikėjimą kaip apaštalas Paulius. Daug kartų jis minėdavo ir tokius, kurių tikėjimas nusilpo arba užgeso. Pavyzdžiui, Himenėjo ir Aleksandro „tikėjimo laivas sudužo“ (1 Timotiejui 1:19, 20). Demas paliko Paulių, nes ‛pamilo šį pasaulį’ (2 Timotiejui 4:10). Kai kurie žmonės savo nekrikščionišku, neatsakingu elgesiu ‛užsigynė tikėjimo’. O dar kiti susiviliojo tariamąja išmintimi ir „nuklydo nuo tikėjimo“ (1 Timotiejui 5:8; 6:20, 21).

2 Kodėl tie pateptieji krikščionys taip nuklydo? Juk „tikėjimas yra patikimas laukimas to, ko viliamasi, akivaizdus parodymas tikrovės, kuri nematoma“ (Žydams 11:1, NW). Mes tikime tuo, ko negalime regėti. Tikėjimo nereikia, kai žvelgiame į matomus dalykus. Lengviau triūsti dėl matomų, o ne dėl neregimų dvasinių turtų (Mato 19:21, 22). Daugelis matomų dalykų — tokių kaip „kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė“ — labai veikia mūsų netobulą kūną ir gali susilpninti mūsų tikėjimą (1 Jono 2:16).

3. Kokį tikėjimą turi ugdytis krikščionis?

3 Paulius sako, jog „kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis yra ir kad jo ieškantiems atsilygina“. Toks buvo Mozės tikėjimas. Jis „žvelgė į atpildą“ ir „liko nepajudinamas, tarsi regėtų Neregimąjį“ (Žydams 11:6, 24, 26, 27). Krikščionio tikėjimas turi būti kaip tik toks. Ankstesniame straipsnyje aptarėme, jog puikus pavyzdys yra Abraomo tikėjimas.

Abraomo tikėjimo pavyzdys

4. Kaip tikėjimas veikė Abraomo gyvenimą?

4 Abraomui gyvenant Ūre, Dievas pažadėjo padaryti jį sėklos, per kurią bus palaimintos visos tautos, tėvu (Pradžios 12:1-3; Apaštalų darbai 7:2, 3). Dėl to pažado Abraomas paklausė Jehovos ir iškeliavo pirmiausia į Haraną, o paskui į Kanaaną. Čia Jehova pažadėjo atiduoti tą žemę Abraomo sėklai (Pradžios 12:7; Nehemijo 9:7, 8). Tačiau daugelis Jehovos pažadėtų dalykų turėjo išsipildyti po Abraomo mirties. Pavyzdžiui, pačiam Abraomui niekada nepriklausė nė gabalėlio tos žemės, tik Machpelos ola, jo nupirkta kapui (Pradžios 23:1-20). Vis dėlto jis pasikliovė Jehovos žodžiu. Be to, jis tikėjosi „miesto su tvirtais pamatais, kurio statytojas ir kūrėjas būtų Dievas“ (Žydams 11:10). Toks tikėjimas stiprino jį visą gyvenimą.

5, 6. Kaip buvo išbandytas Abraomo tikėjimas Jehovos pažadu?

5 Tai ypač akivaizdu prisimenant pažadą Abraomui, kad iš jo sėklos kils didelė tauta. Tai galėjo išsipildyti Abraomui turint sūnų ir jis ilgai jo laukė. Mes nežinome, kokio amžiaus Abraomas pirmą kartą išgirdo Dievo pažadą, tačiau po ilgos kelionės į Haraną Jehova dar nedavė jam vaiko (Pradžios 11:30). Jis gana ilgai prabuvo Harane ir ‛įgijo lobių bei žmonių’; išsikeldamas į Kanaaną, Abraomas turėjo 75, o Sara — 65 metus. Jie vis dar nesusilaukė sūnaus (Pradžios 12:4, 5). Aštuntąją dešimtį įpusėjusi Sara nusprendė esanti per sena pagimdyti Abraomui vaiką. Todėl pagal to meto paprotį ji atidavė Abraomui savo tarnaitę Hagarą ir jis susilaukė sūnaus nuo jos. Bet tai nebuvo pažadėtasis vaikas. Galų gale Hagara su berniuku, Izmaeliu, buvo išvaryti. Tačiau Abraomas meldėsi už juos ir Jehova pažadėjo palaiminti Izmaelį (Pradžios 16:1-4, 10; 17:15, 16, 18-20; 21:8-21).

6 Dievui tinkamu metu — praėjus daug daug laiko po pirmą kartą ištarto pažado — 100-metis Abraomas ir 90-metė Sara susilaukė vaiko, Izaoko. Koks nepaprastas įvykis! Šiai senai porai tai buvo beveik kaip prikėlimas, nes iš jų ‛apmirusių’ kūnų gimė gyvybė (Romiečiams 4:19-21). Ilgai laukta buvo ne veltui — pažadas galiausiai išsipildė.

7. Kaip tikėjimas susijęs su ištverme?

7 Iš Abraomo pavyzdžio matome, kad tikėjimas neturi būti trumpalaikis. Paulius susiejo tikėjimą su ištverme: „Reikia jums ištvermės, kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta. ... Mes nesame bailūs pabėgėliai savo pražūčiai, bet laikomės tikėjimo, kad išgelbėtume savo sielas“ (Žydams 10:36-39). Daugelis žmonių ilgai laukė pažado išsipildymo. Kai kurie — visą gyvenimą. Juos stiprino tvirtas tikėjimas. Panašiai kaip Abraomas, jie susilauks savo atlygio Jehovos numatytu laiku (Habakuko 2:3).

Klausykime Dievo

8. Kaip šiandieną klausome Dievo ir kodėl tai stiprina mūsų tikėjimą?

8 Mažiausiai keturi dalykai stiprino Abraomo tikėjimą; jie gali būti naudingi ir mums. Pirma, jis parodė ‛tikįs, kad Dievas yra’, klausydamas Jehovai kalbant. Tuo jis skyrėsi nuo Jeremijo dienų žydų, tikėjusių Jehovą, bet nepasitikėjusių jo žodžiais (Jeremijo 44:15-19). Šiandieną Jehova kalba mums iš Biblijos, savo įkvėpto Žodžio, puslapių; tai, pasak Petro, „žiburys, šviečiantis tamsioje vietoje, ... jūsų širdyse“ (2 Petro 1:19). Dėmesingai skaitydami Bibliją, mes ‛mintame tikėjimo žodžiais’ (1 Timotiejui 4:6; Romiečiams 10:17). Be to, šiomis paskutinėmis dienomis „ištikimas bei protingas vergas“ aprūpina dvasiniu „maistu reikiamu metu“, nurodo, kaip taikyti Biblijos principus ir suprasti Biblijos pranašystes (Mato 24:45-47, Naujasis Testamentas, vertė A. Jurėnas). Būtina klausyti Jehovos, kalbančio per šias priemones, jei norime tvirtai tikėti.

9. Kokia bus pasekmė, jei tikrai tikime krikščioniška viltimi?

9 Abraomo tikėjimas glaudžiai siejosi su jo viltimi. „Abraomas patikėjo viltimi, jog tapsiąs daugelio tautų tėvu“ (Romiečiams 4:18). Tai antras mums naudingas dalykas. Niekada neturime pamiršti, kad Jehova „jo ieškantiems atsilygina“. Apaštalas Paulius pasakė: „Todėl ir triūsiame bei kovojame, kad pasitikime gyvuoju Dievu“ (1 Timotiejui 4:10). Jei tikrai tikime krikščioniška viltimi, įrodysime tai visu savo gyvenimu, kaip darė Abraomas.

Kalbėkime su Dievu

10. Kokia malda sustiprins mūsų tikėjimą?

10 Abraomas kalbėjo su Dievu ir tai buvo trečia jo tikėjimą stiprinanti priemonė. Šiandieną mes irgi galime kalbėti su Jehova naudodamiesi tokia dovana kaip malda per Jėzų Kristų (Jono 14:6; Efeziečiams 6:18). Būtent po palyginimo, pabrėžiančio būtinybę nuolat melstis, Jėzus paklausė: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Luko 18:8) Tikėjimą ugdanti malda nėra beprasmė ar automatiška. Ji labai turininga. Pavyzdžiui, itin svarbu nuoširdžiai melstis, kai mums tenka rimtai apsispręsti arba prislegia dideli sunkumai (Luko 6:12, 13; 22:41-44).

11. a) Kaip buvo sustiprintas Abraomas, atvėręs savo širdį Dievui? b) Ko galime pasimokyti iš Abraomo gyvenimo?

11 Pasenęs Abraomas, vis nesulaukdamas iš Jehovos pažadėtosios sėklos, išsakė Dievui savo nerimą. Jehova jį nuramino. Kokios buvo pasekmės? Abraomas „patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“. Paskui Jehova parodė jam ženklą, patvirtinantį jo žodžius (Pradžios 15:1-18, Brb red.). Jei mes maldoje atveriame savo širdis Jehovai, neabejojame jo Žodyje, Biblijoje, esančiais tvirtinimais ir visiškai pasitikėdami paklūstame jam, Dievas sustiprins ir mūsų tikėjimą (Mato 21:22; Judo 20, 21).

12, 13. a) Kaip Abraomas buvo palaimintas paklusęs Jehovos vadovavimui? b) Kas gali sustiprinti mūsų tikėjimą?

12 Ketvirta, kas stiprino Abraomo tikėjimą, — Jehovos parama, kurią jis gaudavo paklusdamas Dievo vadovavimui. Abraomui išsiruošus vaduoti Loto iš įsibrovėlių karalių, Jehova apdovanojo jį pergale (Pradžios 14:16, 20). Abraomą, ateivį toje šalyje, kurią turėjo paveldėti jo sėkla, Jehova palaimino materialinėmis gėrybėmis. (Palygink Pradžios 14:21-23.) Jehova vadovavo jo prievaizdui, kai šis ieškojo tinkamos žmonos Izaokui (Pradžios 24:10-27). Taip, Jehova „viskuo [Abraomą] laimino“ (Pradžios 24:1, Brb red.). Todėl Abraomo tikėjimas buvo taip sustiprintas ir jo santykiai su Jehova Dievu pasidarė tokie artimi, jog Jehova pavadino jį ‛savo draugu’ (Izaijo 41:8, Brb red.; Jokūbo 2:23).

13 Ar šiandieną mes galime šitaip tvirtai tikėti? Taip. Jei mes kaip ir Abraomas išmėginame Jehovą paklusdami jo įsakymams, Dievas mus taip pat palaimins ir tai sustiprins mūsų tikėjimą. Pavyzdžiui, 1998 tarnybinių metų ataskaita rodo, kad daugelis žmonių buvo nepaprastai palaiminti paklusę Dievo įsakymui skelbti gerąją naujieną (Morkaus 13:10).

Šiandieninio tikėjimo įrodymai

14. Kaip Jehova palaimino Karalystės naujienos Nr. 35 platinimo kampaniją?

14 Pasaulinė 1997 metų spalio kampanija su Karalystės naujiena Nr. 35 buvo nepaprastai sėkminga milijonų uolių ir entuziastingų Liudytojų dėka. Tai, kas vyko Ganoje, būdinga ir kitoms šalims. Ten buvo išplatinta beveik 2,5 milijono šių traktatų keturiomis kalbomis ir maždaug 2000 žmonių paprašė Biblijos studijų. Kipre du Liudytojai platino Karalystės naujieną ir pastebėjo paskui juos einantį kunigą. Netrukus jie pasiūlė jam vieną Karalystės naujienos egzempliorių. Jis jau buvo gavęs tokį leidinį, todėl pasakė: „Man taip patiko šis pranešimas, kad panorau pasveikinti jį ruošusius žmones.“ Danijoje buvo išplatinta 1,5 milijono Karalystės naujienos egzempliorių ir susilaukta gerų rezultatų. Viena ponia, šalies socialinė darbuotoja, pasakė: „Šis pranešimas tinka visiems. Jis lengvai suprantamas, skatina nebūti abejingam, stengtis sužinoti daugiau. Jis tikrai pataiko į tikslą!“

15. Kokie atsitikimai rodo, kad Jehova palaimino pastangas skelbti žmonėms visose vietose?

15 1998 metais buvo stengiamasi skelbti žmonėms ne tik jų namuose, bet ir visur kitur. Dramblio Kaulo Krante viena misionierių pora apsilankė dokuose stovinčiuose 322 laivuose. Jie išdalijo 247 knygas, 2284 žurnalus, 500 brošiūrų bei šimtus traktatų ir vaizdajuosčių išplaukiantiems jūreiviams. Vienas Kanados Liudytojas nuvyko į automobilių remonto dirbtuvę. Jos savininkas susidomėjo ir brolis pasiliko keturias su puse valandos, nors iš viso skelbė maždaug tik valandą nesant klientų. Galiausiai buvo sutartos studijos nuo 22 valandos. Tačiau kartais jos prasidėdavo tik į vidurnaktį ir tęsdavosi iki antros valandos. Toks grafikas nelengvas, bet rezultatai buvo puikūs. Tas vyriškis nutarė uždaryti dirbtuvę sekmadieniais, kad galėtų lankyti sueigas. Netrukus jis su šeima padarė puikią pažangą.

16. Kokie pavyzdžiai parodo, kad brošiūra Ko Dievas reikalauja? bei knyga Pažinimas yra veiksmingos priemonės skelbimo ir mokymo darbe?

16 Brošiūra Ko Dievas reikalauja iš mūsų? ir knyga Pažinimas, vedantis į amžinąjį gyvenimą toliau labai padeda skelbimo bei mokymo darbe. Italijoje viena autobuso laukianti vienuolė paėmė Karalystės naujienos lapelį. Kitą dieną ji vėl buvo užkalbinta ir paėmė brošiūrą Ko Dievas reikalauja? Vėliau kasdien toje autobusų stotelėje po 10—15 minučių su ja buvo studijuojama Biblija. Po pusantro mėnesio ji nusprendė palikti vienuolyną ir grįžti namo į Gvatemalą tęsti studijų. Malavyje uoli bažnyčios lankytoja Lobina buvo nepatenkinta, kad jos dukros pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos Liudytojais. Vis dėlto mergaitės kalbėdavo apie Biblijos tiesą mamai, kai tik pasitaikydavo proga. 1997-ųjų birželį Lobina pamatė knygą Pažinimas; jai krito į akis žodžiai: „pažinimas, vedantis...“ Liepą ji sutiko studijuoti Bibliją. Rugpjūtį Lobina apsilankė srities kongrese ir atidžiai išklausė visą programą. To mėnesio pabaigoje ji paliko bažnyčią ir tapo nekrikštyta skelbėja. 1997 metų lapkritį Lobina pasikrikštijo.

17, 18. Kaip Bendrijos vaizdajuostės padeda žmonėms „pamatyti“ dvasinius dalykus?

17 Bendrijos vaizdajuostės padėjo daugeliui žmonių „pamatyti“ dvasinius dalykus. Mauricijuje vienas vyras paliko savo bažnyčią, nes joje nebuvo vienybės. Misionierius parodė jam vaizdajuostę apie Jehovos Liudytojų vienybę — „Suvienyti Dievo mokymo“. Sužavėtas jis pasakė: „Jūs, Jehovos Liudytojai, jau esate Rojuje!“ Vyriškis sutiko studijuoti Bibliją. Viena sesė japonė parodė savo netikinčiam vyrui vaizdajuostę „Jehovos Liudytojai — organizacija, besivadinanti šiuo vardu“ ir tai paskatino jį reguliariai studijuoti Bibliją. Pažiūrėjęs vaizdajuostę „Suvienyti Dievo mokymo“, jis panoro būti Jehovos Liudytoju. Trijų dalių vaizdajuostė „Biblija — faktų ir pranašysčių knyga“ padėjo jam taikyti Biblijos principus savo gyvenime. Galiausiai žiūrėdamas vaizdajuostę „Jehovos Liudytojai atlaiko nacių puolimą“, jis suprato, kad Jehova stiprina savo tautą, puolamą Šėtono. 1997-ųjų spalį tas vyras pasikrikštijo.

18 Tai tik keletas iš daugelio praėjusių tarnybinių metų pavyzdžių. Jie rodo, kad Jehovos Liudytojų tikėjimas yra veiklus ir kad Jehova stiprina tokį tikėjimą laimindamas jų triūsą (Jokūbo 2:17).

Tikėjimo ugdymas šiandieną

19. a) Kodėl mūsų padėtis geresnė negu Abraomo? b) Kiek žmonių pernai susirinko paminėti pasiaukojamos Jėzaus mirties? c) Kokiose šalyse praėjusiais metais buvo labai daug Minėjimo dalyvių? (Žiūrėk lentelę 12—15 puslapiuose.)

19 Šiandieną mūsų padėtis daugeriopai geresnė negu Abraomo. Mes žinome, kad Jehova ištesėjo visus savo pažadus Abraomui. Jo palikuonys tikrai paveldėjo Kanaaną ir išaugo į didelę tautą (3 Karalių 4:20; Žydams 11:12). Be to, praėjus maždaug 1971 metams nuo Abraomo išvykimo iš Harano jo palikuonis Jėzus buvo pakrikštytas vandeniu Jono Krikštytojo, o paskui šventąja dvasia paties Jehovos ir tapo Mesiju, Abraomo Sėkla tikrąja dvasine prasme (Mato 3:16, 17; Galatams 3:16, NW). 33 m. e. m. nisano 14-ąją Jėzus atidavė savo gyvybę kaip auką už tuos, kurie įrodys tikį juo (Mato 20:28; Jono 3:16). Dabar per jį gali būti palaiminti milijonai trokštančių žmonių. Praėjusiais metais nisano 14-ąją 13896312 dalyvių susirinko paminėti šio meilės žygdarbio. Koks puikus Jehovos, pažadų Didžiojo Tesėtojo, išteisinimas!

20, 21. Kaip įvairių tautų žmonės buvo palaiminti per Abraomo Sėklą pirmajame amžiuje ir kaip jie yra laiminami šiandieną?

20 Pirmajame mūsų eros šimtmetyje daugelis įvairių tautų žmonių, pradedant izraelitais, įrodė tikį šia Abraomo Sėkla ir tapo Dievo pateptaisiais sūnumis, naujojo — dvasinio „Dievo Izraelio“ nariais (Galatams 3:26-28, 3:29, NW; 6:16; Apaštalų darbai 3:25, 26). Jie gavo patikimą viltį gyventi danguje kaip nemirtingos dvasinės būtybės — Dievo Karalystės bendravaldžiai. Tik 144000 asmenų susilauks tokios palaimos ir jų yra likę nedaug (Apreiškimas 5:9, 10; 7:4). Praėjusiais metais 8756 žmonės paliudijo priklausą tai grupei ragaudami simbolius per Minėjimą.

21 Šiandieną beveik visi Jehovos Liudytojai yra Apreiškimo 7:9-17 paminėtos „milžiniškos minios“ nariai. Kadangi išsipildo jų troškimas būti laiminamiems per Jėzų, jie viliasi amžinai gyventi žemės rojuje (Apreiškimas 21:3-5). 5888650 žmonių, 1998 metais dalyvavusių skelbimo darbe, įrodo, jog ta minia tikrai „milžiniška“. Ypač džiugina Rusijos ir Ukrainos skelbėjų skaičius: ataskaitose pirmą kartą jų nurodyta daugiau kaip 100000. Puikus pranešimas ir iš Jungtinių Valstijų — 1040283 skelbėjai rugpjūtį! Tai tik trys iš 19 šalių, pranešusių apie didesnį negu 100000 skelbėjų skaičių praėjusiais metais.

Netrukus viltis išsipildys

22, 23. a) Kodėl šiandieną turime sustiprinti savo širdis? b) Kaip galime įrodyti esą panašūs į Abraomą, o ne į Pauliaus paminėtus nuo tikėjimo atpuolusius žmones?

22 Minėjimo dalyviams buvo priminta apie Jehovos pažadų pildymąsi. 1914-aisiais Jėzus buvo pasodintas į Dievo dangiškosios Karalystės Karaliaus sostą ir prasidėjo jo karališkasis valdymas (Mato 24:3; Apreiškimas 11:15). Taip, Abraomo Sėkla dabar valdo danguje! Jokūbas pasakė savo laikų krikščionims: „Būkite kantrūs, sustiprinkite savo širdis, nes Viešpaties atėjimas [„dalyvavimas“, NW] arti“ (Jokūbo 5:8). Štai dabar tas dalyvavimas jau tikrai matomas! Tai dar labiau sustiprina mūsų širdis!

23 Nuolat stiprinkime savo pasitikėjimą Dievo pažadais reguliariai studijuodami Bibliją ir turiningai melsdamiesi. Niekada neatsisakykime Jehovos palaimų paklusdami jo Žodžiui. Tuomet būsime kaip Abraomas, o ne kaip tie, kurių tikėjimas, pasak Pauliaus, nusilpo ir žlugo. Niekas neatskirs mūsų nuo švenčiausiojo tikėjimo (Judo 20). Mes meldžiame, kad taip būtų su visais Jehovos tarnais 1999 tarnybiniais metais ir visą amžinybę.

Ar tu žinai?

◻ Kaip šiandieną mes galime klausyti Dievo?

◻ Kokia yra turiningų maldų Dievui nauda?

◻ Kaip mūsų tikėjimas bus sustiprintas, jei paklūstame Jehovos vadovavimui?

◻ Kokie metinės ataskaitos (puslapiai 12—15) duomenys tau ypač įdomūs?

[Lentelė 12—15 puslapiuose]

JEHOVOS LIUDYTOJŲ 1998 TARNYBINIŲ METŲ PASAULINĖ ATASKAITA

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

[Iliustracija 16 puslapyje]

Klausydami Jehovos Žodžio, stiprinsime savo pasitikėjimą jo pažadais

[Iliustracija 18 puslapyje]

Mes stipriname savo tikėjimą skelbdami

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti