Išminties knyga, tinkanti mūsų laikams

„IŠMINTIS brangesnė už [„maišą“, NW] perlų“, — pastebėjo senovės patriarchas Jobas, vienas turtingiausių savo laikmečio žmonių (Jobo 1:3; 28:18, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius [ŠvR]; 42:12). Iš tiesų išmintis, padedanti sėkmingai gyventi, daug vertingesnė už materialinius turtus. „Išmintis yra tokia pat apsauga kaip pinigai, — pasakė išmintingasis karalius Saliamonas, — bet pažinimo pranašumas tas, kad išmintis suteikia gyvenimą tam, kuris ją turi“ (Ekleziasto 7:12, Brb red.).

Tačiau kur šiais laikais galima rasti tokią išmintį? Kamuojami asmeninių problemų, žmonės kreipiasi į laikraščių patarimų skyrelių redaktorius, psichologus, psichiatrus ar net į kirpėjus bei taksi vairuotojus. Daugybė specialistų už priimtiną kainą pasiruošę patarti bet kuriuo klausimu. Tačiau tokie „išminties“ žodžiai dažnai sukelia tik nusivylimą ar net nelaimę. Tad kaip galime rasti tikrąją išmintį?

Jėzus Kristus, gerai suvokdamas žmonijos problemas, kartą pasakė: „Išmintis pasiteisina savo darbais“ (Mato 11:19). Apžvelkime keletą įprastų gyvenimo problemų bei pažiūrėkime, kokie išminties žodžiai iš tiesų padėjo žmonėms ir pasirodė esą daug vertingesni nei „maišas perlų“. Tu irgi gali atrasti tą „išmintį“ bei turėti iš jos naudos.

Gal tave kankina depresija?

„Jei XX amžius paskelbtas Nerimo amžiumi, akivaizdu, kad jam pasibaigus prasidės Liūdesio amžius“, — pastebima Londono laikraštyje International Herald Tribune. Jame priduriama, jog, „pirmojo tarptautinio sunkios depresijos tyrimo duomenimis, pasaulyje vis daugiau žmonių suserga šia liga. Tokiose skirtingose šalyse kaip Taivanas, Libanas ir Naujoji Zelandija kiekviena nauja karta daug greičiau pažeidžiama šios ligos“. Sakoma, kad gimę po 1955 metų triskart dažniau kenčia nuo sunkios depresijos nei jų seneliai.

Taip atsitiko Tomojei, kuri kentėjo nuo sunkios depresijos ir daugiausia laiko praleisdavo lovoje. Negalėdama pasirūpinti savo dvejų metukų sūnumi, moteris grįžo pas tėvus. Netrukus ji susidraugavo su kaimyne, turėjusia tokio pat amžiaus dukrą. Kai Tomojė papasakojo kaimynei, kokia netikėlė jaučiasi, ši parodė jai citatą iš vienos knygos. Ten buvo parašyta: „Akis negali pasakyti rankai: ‛Man tavęs nereikia’ ar galva kojoms: ‛Man jūsų nereikia’. Priešingai, tariamai silpnesnieji kūno nariai yra kur kas reikalingesni.“a Suvokusi, jog kiekvienas žmogus yra vertinamas ir reikalingas, Tomojė pravirko.

Kaimynė patarė panagrinėti knygą, kurioje buvo tie žodžiai. Tomojė sutiko, nors iki to laiko ji nieko negalėjo daryti, net įvykdyti menkiausio pažado. Kaimynė padėdavo jai apsipirkti ir kasdien su ja gamindavo pietus. Jau po mėnesio, kaip ir kiekviena namų šeimininkė, Tomojė kasryt keldavosi, skalbdavo, tvarkydavo namus, eidavo į parduotuvę ir ruošdavo pietus. Jai teko nugalėti daug sunkumų, tačiau ji pasakė: „Buvau įsitikinusi, jog viskas bus gerai, jei tik vadovausiuosi atrastais išminties žodžiais.“

Pritaikiusi rastąją išmintį, Tomojė įveikė niūrią depresiją. Dabar ji, kaip visalaikė skelbėja, padeda kitiems pritaikyti žodžius, pagelbėjusius jai įveikti problemas. Tie išminties žodžiai užrašyti senoje knygoje, kurioje gausu patarimų visiems šių dienų žmonėms.

Gal turi šeimyninių problemų?

Visame pasaulyje daugėja skyrybų. Net Rytų šalyse, kur žmonės kadaise didžiavosi vieningomis šeimomis, šeimyninių sunkumų kyla vis dažniau. Kur galime rasti išmintingų ir veiksmingų patarimų dėl santuokos?

Apsvarstykime sutuoktinių Šiugo ir Mihoko, turėjusių daugybę santuokos problemų, atvejį. Jiedu pykdavosi dėl kiekvienos smulkmenos. Šiugo buvo ūmus, o Mihoko kaskart jam prikibus atsikirsdavo. Ji net manė: ‛Mums visiškai neįmanoma susitarti.’

Kartą pas Mihoko apsilankė moteris ir iš vienos knygos perskaitė tokius žodžius: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite.“b Nors Mihoko nesidomėjo religija, tačiau sutiko studijuoti tą knygą. Jai norėjosi pagerinti šeimos gyvenimą. Todėl Mihoko bei jos vyras noriai priėmė kvietimą apsilankyti sueigoje, kur buvo nagrinėjamas leidinys „Padaryk savo šeimos gyvenimą laimingą“c (yra ir rusų k.).

Sueigoje Šiugo pastebėjo, kad jos dalyviai iš tiesų pritaiko tai, ko mokosi, ir atrodo labai laimingi. Jis nusprendė žvilgtelėti į knygą, kurią studijavo jo žmona. Šiugo tuoj sudomino vienas teiginys: „Kas lėtas pykti, yra išmintingas, o nesusivaldantis parodo kvailumą.“d Nors pritaikyti šį principą jam prireikė daug laiko, tačiau aplinkiniai bei žmona pamatė, kad jis po truputį keičiasi.

Matydama, jog vyras keičiasi, Mihoko taip pat ėmė taikyti įgytas žinias. Ypač naudingas buvo šis principas: „Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Kokiu teismu teisiate, tokiu ir patys būsite teisiami.“e Todėl Mihoko su vyru nusprendė kalbėtis tik apie jųdviejų gerąsias savybes bei apie tai, kaip jie galėtų pasitaisyti, užuot kaltinę vienas kitą. Koks buvo rezultatas? Mihoko prisimena: „Aš išties tapau laiminga. Kasdien per vakarienę apie tai kalbamės. Net mūsų trejų metukų sūnus įsitraukia į pokalbį. Visa tai tikrai mus atgaivina!“

Pritaikiusi gautus prasmingus patarimus, ši šeima sugebėjo nugalėti jų santykius žlugdžiusias problemas. Argi jiems tai nebuvo brangiau už maišą perlų?

Ar nori patirti gyvenime sėkmę?

Šiandien daugelio žmonių gyvenimo tikslas — įgyti turtų. Tačiau vienas turtingas Jungtinių Valstijų verslininkas, labdarai išleidęs šimtus milijonų dolerių, kartą pasakė: „Kai kuriuos žmones vilioja pinigai, bet niekas negali iš karto apsiauti dviejų porų batų.“ Mažai žmonių pripažįsta šią tiesą, o dar mažiau nustoja siekę turtų.

Hitošis užaugo skurde, todėl labai troško būti turtingas. Pamatęs, kaip kreditoriai išnaudoja žmones, nusprendė: „Laimi tas, kuris prisiplėšia daugiausia.“ Hitošis taip tikėjo pinigų galia, jog manė, kad už juos galima nupirkti net žmogaus gyvybę. Trokšdamas įgyti daugiau turtų, jis ėmėsi vandentiekio verslo ir ištisus metus dirbo be poilsio dienų. Netrukus Hitošis suvokė, kad nors ir kaip stengtųsi, būdamas subrangovu niekad nebus toks galingas kaip darbą davę rangovai. Jį nuolat lydėjo nusivylimas ir bankroto baimė.

Tuomet į Hitošio duris pasibeldė vienas vyras ir paklausė, ar šis žinąs, kad Jėzus Kristus numirė už jį. Hitošis nesitikėjo, jog kas nors galėtų mirti už tokį žmogų kaip jis, todėl susidomėjo ir sutiko padiskutuoti. Kitą savaitę jis išklausė paskaitą ir nustebo išgirdęs perspėjimą ‛išlaikyti akį sveiką’. Kalbėtojas paaiškino, jog „sveika“ akis yra toliaregė ir nukreipta į dvasinius dalykus, o „pikta“ akis yra trumparegė ir sugeba sutelkti dėmesį tik į dabartinius kūniškus geismus. Hitošį labai paveikė patarimas: „Kur tavo turtas, ten ir tavo širdis.“f Pasirodo, yra kažkas daug svarbiau už turtus! Jis nieko panašaus dar nebuvo girdėjęs.

Nustebintas jis ėmė taikyti įgytas žinias. Užuot sunkiai dirbęs dėl pinigų, pirmąją vietą savo gyvenime jis paskyrė dvasinėms vertybėms. Hitošis susirūpino ir savo šeimos dvasine gerove. Darbui liko mažiau laiko, bet jo verslas klestėjo. Kodėl?

Todėl, kad pritaikęs duotus patarimus jis labai pasikeitė — iš agresyvaus tapo švelnus ir draugiškas. Hitošį ypač sujaudino patarimas: „Bet dabar jūs visa tai pameskite — piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų. Nebemeluokite vienas kitam, nusivilkę senąjį žmogų su jo darbais ir apsivilkę nauju, kuris atnaujinamas tobulam pažinimui pagal savo Kūrėjo paveikslą.“g Laikydamasis šio patarimo, Hitošis netapo turtingesnis, tačiau jo „nauja“ asmenybė klientams padarė gerą įspūdį ir jis įgijo jų pasitikėjimą. Taip, atrasti išminties žodžiai padėjo Hitošiui patirti gyvenime sėkmę. Šie žodžiai tiesiogine prasme jam buvo daug vertesni už perlų ar pinigų maišą.

Ar atriši maišą?

Išmintis minėtiems asmenims pasirodė esanti labai vertinga. Kur jos lobynas? Ta išmintis randama Biblijoje — labiausiai paplitusioje bei prieinamiausioje knygoje. Galbūt tu turi ją arba gali nesunkiai gauti. Tačiau kaip ir pilnas, bet nenaudojamas brangių perlų maišas neatneš savininkui naudos, taip ir nenaudojama Biblija nebus vertinga. Tad kodėl gi, vaizdžiai tariant, neatrišus maišo ir nepritaikius išmintingų bei savalaikių Biblijos patarimų, nepažiūrėjus, kaip jie gali padėti tau nugalėti gyvenimo sunkumus.

Jei kas nors kada nors duotų tau maišą perlų, argi nebūtum dėkingas ir nepamėgintum sužinoti, kas yra tas geradarys, kuriam galėtum atsidėkoti? Ar tu žinai, kas yra Biblijos Davėjas?

Biblija atskleidžia jos išminties Šaltinį: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“ (2 Timotiejui 3:16). Ji taip pat mums pasako, jog „Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas“ (Žydams 4:12). Štai kodėl Biblijos žodžiai yra tokie savalaikiai ir paveikūs šiomis dienomis. Jehovos Liudytojai su malonumu padės tau pažinti šį dosnųjį Davėją — Jehovą Dievą, kad galėtum įgyti Biblijoje sukauptos „išminties“. O Biblija — tai knyga, kurioje gausu patarimų šių dienų žmonėms.

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

Išminties žodžiai, padedantys išlaikyti emocinę pusiausvyrą

„Viešpatie, jei Tu neatleisi kalčių, kas, Viešpatie, išsilaikys? Bet Tu atleidi nuodėmes, kad Tavęs bijotų“ (Psalmių 130:3, 4, Brb red.).

„Laiminga širdis pralinksmina veidą, o kenčianti — dvasią palaužia“ (Patarlių 15:13).

„Nebūk per daug teisus nė per daug išmintingas; nepakenk pats sau“ (Ekleziasto 7:16, Brb red.).

„Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35).

„Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26)

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Išminties žodžiai, padedantys sukurti laimingą šeimos gyvenimą

„Užmojai be pasitarimo niekais nueina, o pasitarus su daugeliu, jie būna sėkmingi“ (Patarlių 15:22).

„Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško“ (Patarlių 18:15, Brb red.).

„Laiku pasakytas žodis yra kaip auksinis obuolys ant sidabrinio padėklo“ (Patarlių 25:11, ŠvR).

„Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis“ (Kolosiečiams 3:13, 14).

„Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti“ (Jokūbo 1:19).

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Išminties žodžiai, padedantys patirti gyvenime sėkmę

„Neteisingos svarstyklės yra pasibjaurėjimas Viešpačiui, o sąžiningas svarstis jam malonumas“ (Patarlių 11:1).

„Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė — prieš žlugimą“ (Patarlių 16:18, Brb red.).

„Kaip atviras miestas, be apsaugos, toks yra žmogus, kuriam trūksta savitvardos“ (Patarlių 25:28).

„Neskubėk supykti, nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės“ (Ekleziasto 7:9).

„Mesk savo duoną ant vandens, nes po daugelio dienų ją atrasi“ (Ekleziasto 11:1).

„Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas tinka pamokyti ir duoda naudą klausytojams“ (Efeziečiams 4:29).

[Iliustracija 7 puslapyje]

Biblijos studijavimas — tai pirmasis žingsnis įgyjant ‛maišą išminties’