Visi nori būti laisvi

„Žmogus gimsta laisvas, ir visur jis pavergtas“, — 1762 metais parašė prancūzų filosofas Žanas Žakas Ruso. Puiki mintis! Tačiau Ruso paminėjo, jog visais laikais milijonai žmonių niekada nebuvo laisvi. Priešingai, jie gyveno ‛pavergti’ — įkalinti toje santvarkoje, kuri atėmė jiems bet kokią teisę į ilgalaikę laimę ir pasitenkinimą.

ŠIANDIENĄ daugybė žmonių tebejaučia, kad „žmogus užvaldo kitą žmogų jo nenaudai“ (Ekleziasto 8:9). Valdžios siekiančių garbėtroškų, užgniaužiančių kitų žmonių laisvę, niekada negraužia sąžinė. Dažnai girdime tokio turinio pranešimus: „Siautėjantys mirties būriai nužudė 21 žmogų.“ Kitur informuojama apie „skerdynes“, vykdomas saugumo pajėgų, ‛žudančių nesipriešinančias bejėges moteris, vaikus ir senius, perpjaunančių gerkles, šaudančių civiliams kaliniams į galvą ir besilaikančių išdegintos žemės taktikos — nušluojančių kaimus ir bombarduojančių kur pakliūva’.

Nenuostabu, jog žmonės išties labai trokšta laisvės ir kovoja už ją! Deja, kovoje už vienų žmonių laisvę dažnai sutrypiama kitų laisvė. Joje neišvengiamai žūsta niekuo nekalti vyrai, moterys, vaikai ir tai „įteisinama“ pavadinant kovą garbinga bei teisinga. Pavyzdžiui, pernai nedideliame Omos (Airija) miestelyje „laisvės kovotojų“ padėta bomba pražudė 29 niekuo dėtus praeivius ir daugelį sužeidė.

Vis dar ‛pavergti’

Ką įmanoma išsikovoti? „Laisvės kovotojai“ gali laimėti kokių nors ribotų laisvių. Tačiau ar jie iš tikrųjų laisvi? Argi net vadinamojo laisvojo pasaulio pačiose liberaliausiose visuomenėse žmonės nėra ‛pavergti’ tokių žiaurių valdovų kaip skurdas, netobulumas, ligos, mirtis? Kaip gali žmogus, būdamas tokių aplinkybių vergovėje, sakyti esąs tikrai laisvas?

Senovės laikų Biblijos rašytojas Mozė taikliai apibūdino, koks yra žmogaus gyvenimas visais amžiais, ir tie žodžiai tinka mums. Jis rašė, jog mes gyvename 70 ar 80 metų; „dauguma jų praeina varge ir kančiose“ (Psalmių 90:10, Brb red.). Ar kada nors bus kitaip? Ar galėsime gyventi su pasitenkinimu, be skausmo ir baimės — daugelio žmonių dabartinių palydovų?

Biblija atsako teigiamai! Joje kalbama apie „Dievo vaikų garbės laisvę“ (Romiečiams 8:21). Atidžiau pasvarstykime apie laisvę, paminėtą pirmajame amžiuje apaštalo Pauliaus laiške Romos krikščionims. Šiame laiške Paulius aiškina, kaip mes galime įgyti tikrą ilgalaikę „garbės laisvę“.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Iš knygos Beacon Lights of History, t. XIII