Saulius — rinktinis Viešpaties įrankis

SAULIUS iš Tarso buvo mirtinas Kristaus sekėjų priešas. Tačiau Viešpats jam numatė kitokią ateitį. Saulius turėjo tapti žymiu skleidėju tų pačių idėjų, prieš kurias taip aršiai kovojo. Jėzus pasakė: „Jis [Saulius] yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams“ (Apaštalų darbai 9:15).

Kai Sauliaus buvo pasigailėta ir jis tapo Viešpaties Jėzaus Kristaus „rinktiniu įrankiu“, jo gyvenimas jau nebebuvo kaip „smurtininko“, jis visiškai pasikeitė (1 Timotiejui 1:12, 13). Sauliui tapus krikščionių apaštalu Pauliumi, tas ryžtas, kuris skatino jį dalyvauti Stepono egzekucijoje bei persekioti kitus Jėzaus mokinius, buvo nukreiptas priešinga linkme. Jėzus aiškiai matė tinkamas Sauliaus savybes. Kokias? Kas buvo Saulius? Kaip jo kilmė padėjo skleisti tikrąjį garbinimą? Ar galime ko nors pasimokyti iš Sauliaus patirties?

Sauliaus šeimos kilmė

Po 33 m. e. m. Sekminių, kai buvo nužudytas Steponas, Saulius buvo „jaunas vyras“. O maždaug 60—61 m. e. m., kai rašė laišką Filemonui, jis jau buvo „senyvas“ (Apaštalų darbai 7:58; Filemonui 9, Brb red.). Mokslininkai spėja, kad, pagal senovinius žmogaus amžiaus skaičiavimus, „jaunu“ galėjo būti laikomas 24—40 metų žmogus, o „senyvu“ — 50—56 metų. Matyt, Saulius gimė praslinkus keleriems metams nuo Jėzaus gimimo.

Tada žydai gyveno beveik visame pasaulyje. Iš Judėjos jie išsikeldavo dėl daugelio priežasčių: aneksijos, vergijos, tremties, prekybos ir savo noru. Nors Sauliaus šeima buvo svetur gyvenantys žydai, jis pabrėžia jų atsidavimą Įstatymui aiškindamas, jog pats buvęs „aštuntą dieną apipjaustytas, kilęs iš Izraelio tautos, Benjamino genties, žydas iš žydų, įstatymo tiksliai besilaikantis fariziejus“. Saulius buvo pavadintas žymaus gentainio — pirmojo Izraelio karaliaus, vardu. Gimęs Romos piliečiu, Saulius iš Tarso turėjo ir lotynišką vardą — Paulius (Filipiečiams 3:5; Apaštalų darbai 13:21; 22:25-29).

Sauliaus gimimas Romos piliečiu reiškė, jog vienas iš jo protėvių įgijo teisę į pilietybę. Kaip? Galimybių keletas. Pilietybė buvo ne tik paveldima; ją galėjo suteikti asmenims arba jų grupei už ypatingus nuopelnus, politinę veiklą ar kaip apdovanojimą už svarbią paslaugą valstybei. Iš Romos piliečio išsipirkęs arba jo paleistas vergas taip pat įgydavo Romos pilietybę. Piliečiu tapdavo ir iš romėnų legionų paleistas ginkluotųjų pajėgų veteranas. Romos kolonijų vietiniai gyventojai laikui bėgant irgi galėjo tapti piliečiais. Sakoma, kad tam tikrais laikotarpiais pilietybę būdavo galima nusipirkti už didelius pinigus. Kaip ją gavo Sauliaus šeima, neaišku.

Žinome, jog Saulius kilo iš Tarso — svarbiausio Romos provincijos Kilikijos miesto ir sostinės (dabar pietų Turkija). Nors ten gyveno didelė žydų bendruomenė, Saulių veikė ir pagonių kultūra. Tarsas buvo didelis ir klestintis miestas, helenistinio, arba graikiškojo, mokymo centras. Apytikriais duomenimis, pirmajame amžiuje jame gyveno nuo 300000 iki 500000 žmonių. Tai buvo prekybos centras, įsikūręs prie pagrindinio kelio, jungiančio Mažąją Aziją, Siriją ir Mesopotamiją. Suklestėjo jis dėl prekybos ir derlingų aplinkinių žemių, duodančių grūdus, vyną ir liną. Klestinti tekstilės pramonė tiekė audinį iš ožkų vilnos. Iš to audinio buvo siuvamos palapinės.

Sauliaus išsilavinimas

Saulius, arba Paulius, siuvo palapines ir taip išsilaikydavo pats bei susitaupydavo pinigų misionieriškoms kelionėms (Apaštalų darbai 18:2, 3; 20:34). Jo gimtajame mieste, Tarse, daugelis vertėsi palapinių gamyba. Galimas dalykas, kad Saulius dar vaikystėje išmoko jas siūti iš savo tėvo.

Sauliui misionieriškame darbe labai padėjo kalbų mokėjimas; ypač pravertė graikų — bendrinės Romos imperijos kalbos, žinios (Apaštalų darbai 21:37—22:2). Pasak Sauliaus raštus tyrinėjančių mokslininkų, jos buvo puikios. Sauliaus kalba nėra klasikinė ar literatūrinė; ji panaši į Septuagintos — graikiškojo Hebrajiškųjų Raštų vertimo, kurį jis dažnai cituodavo ir atpasakodavo, kalbą. Remdamiesi tuo, įvairūs mokslininkai teigia, jog Saulius, tikriausiai mokydamasis žydų mokykloje, įgijo gerą pradinį išsilavinimą graikų kalba. Mokslininkas Martinas Hengelis sako: „Senovėje už geresnį išsilavinimą, juo labiau graikiškąjį, buvo mokama. Dažniausiai tam reikėjo iš anksto kaupti lėšas.“ Sauliaus išsilavinimas rodo, kad jis kilo iš pasiturinčios šeimos.

Turėdamas ne daugiau kaip 13 metų, Saulius tęsė mokslus Jeruzalėje, maždaug už 840 kilometrų nuo namų. Jis lavinosi pas gerai žinomą ir labai gerbiamą fariziejų tradicijų žinovą Gamalielį (Apaštalų darbai 22:3; 23:6). Tas mokslas, šiandien prilygstantis aukštajam išsilavinimui, suteikė galimybę užimti garbingą padėtį judaizme.a

Sugebėjimai teikia naudos

Gimęs žydų šeimoje bei graikų ir romėnų mieste, Saulius priklausė trims pasauliams. Kosmopolitinė įvairiakalbė aplinka jam padėjo ‛visiems tapti viskuo’ (1 Korintiečiams 9:19-23). Vėliau Romos pilietybė jam suteikė galimybę teisiškai ginti savo tarnybą ir skelbti gerąją naujieną aukščiausiems Romos imperijos pareigūnams (Apaštalų darbai 16:37-40; 25:11, 12). Be abejo, prikeltasis Jėzus žinojo Sauliaus kilmę, jo išsilavinimą bei asmenybę, nes Ananijui pasakė: „Eik, nes jis yra mano rinktinis įrankis, kuris neš mano vardą tautoms, karaliams ir Izraelio vaikams. Aš jam parodysiu, kiek daug jam teks iškentėti dėl mano vardo“ (Apaštalų darbai 9:13-16). Nukreiptas teisinga linkme, Sauliaus uolumas padėjo skleisti Karalystės žinią tolimose vietose.

Tai, kad Jėzus šiai ypatingai užduočiai pasirinko Saulių, buvo nepaprastas įvykis krikščionių istorijoje. Vis dėlto kiekvieno šių dienų krikščionies savybės bei sugebėjimai saviti ir gali būti veiksmingai panaudoti skleidžiant gerąją naujieną. Supratęs, ko iš jo nori Jėzus, Saulius neatsitraukė. Jis visomis jėgomis rėmė Karalystės interesus. Ar ir tu taip darai?

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 30 puslapyje]

Romos pilietybės įregistravimas ir pažymėjimo gavimas

Ketvirtaisiais ir devintaisiais m. e. metais priėmęs du statutus, Augustas įsteigė Romos piliečių santuokinių vaikų registravimą. Įregistruoti vaiką reikėjo per 30 dienų nuo jo gimimo. Provincijoje gyvenanti šeima atitinkamos valstybinės registravimo įstaigos magistratui turėjo pareikšti, jog vaikas santuokinis ir turi Romos pilietybę. Buvo užrašomi tėvų vardai, vaiko lytis ir vardas bei gimimo data. Dar prieš šių įstatymų išleidimą, siekiant surašyti gyventojus, visuose savivaldą turinčiuose Romos miestuose, kolonijose ir prefektūrose kas penkeri metai vyko gyventojų registracija.

Asmens statusą galima buvo įrodyti tvarkingai archyvuose saugomais dokumentais. Žmogus galėjo gauti patvirtintas tokių užrašų kopijas — nešiojamus medinius diptikus (sulenkiamos lentelės). Kai kurių mokslininkų nuomone, Paulius, tvirtindamas esąs Romos pilietis, turbūt galėjo pateikti tai įrodantį pažymėjimą (Apaštalų darbai 16:37; 22:25-29; 25:11). Kadangi Romos pilietybė buvo „šventas dalykas“, suteikiantis asmeniui daug privilegijų, tokių dokumentų padirbinėjimas buvo ypač rimtas nusikaltimas. Už piliečio statuso klastojimą bausdavo mirtimi.

[Šaltinio nuoroda]

Historic Costume in Pictures/Dover Publications, Inc., New York

[Rėmelis/iliustracija 31 puslapyje]

Romėniškas Sauliaus vardas

Kiekvieno Romos piliečio vardas susideda mažiausiai iš trijų dalių: asmens vardo, giminės vardo (susijusio su gentimi, arba gimine) ir pravardės. Vienas žymus pavyzdys Gajaus Julijaus Cezario vardas. Biblijoje nėra tokių ilgų romėniškų vardų, tačiau iš pasaulietinių šaltinių žinome, jog Agripos vardas — Markas Julijus Agripa, Galiono — Liucijus Junijus Galionas (Apaštalų darbai 18:12; 25:13). Rašte iš trijų asmens vardų pateikiami du paskutiniai: Poncijus Pilotas (užrašas žemiau), Sergijus Paulius, Klaudijus Lisijas ir Porcijus Festas (Apaštalų darbai 4:27; 13:7; 23:26; 24:27).

Neįmanoma tiksliai nustatyti, ar Paulius buvo Sauliaus asmenvardis, ar pravardė. Būdavo įprasta neoficialiai pridėti kitą vardą, kuriuo asmenį vadino šeimos nariai arba pažįstami. Galbūt neromėniškas vardas „Saulius“ galėjo būti vartojamas kaip pakaitalas. Pasak vieno mokslininko, „[Saulius] niekada nebuvo romėniškas vardas, tačiau šis vardas, kaip pravardė, puikiausiai tiko Romos piliečiui“. Įvairiakalbėse vietovėse žmogus, pagal situaciją, galėjo pasirinkti, kokį vardą vartoti.

[Šaltinio nuoroda]

Photograph by Israel Museum, ©Israel Antiquities Authority