Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w99 8/1 p. 16–21
  • Gerbkite vieni kitus

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Gerbkite vieni kitus
  • Sargybos bokštas 1999
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • Jehova gerbia žmogų
  • Jėzaus pagarba kitiems
  • Pauliaus pagarbumas
  • Rodykime pagarbą mūsų dienomis
  • Gerbkime Jehovą
  • Kas nusipelno mūsų pagarbos?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę (studijų numeris) 2017
  • Ar esi pagarbus bendratikiams?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2010
  • Niekada nestokokime pagarbumo
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2008
  • Visi šlovinkime Jehovą ir jo Sūnų
    Mūsų Karalystės tarnyba 2001
Daugiau
Sargybos bokštas 1999
w99 8/1 p. 16–21

Gerbkite vieni kitus

„Lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (ROMIEČIAMS 12:10).

1, 2. a) Kaip turime elgtis, jei norime būti nuolankūs? b) Ar dažnai Biblijoje vartojamas žodis „pagarba“ ir kam lengviau rodyti pagarbą?

ANKSTESNIAME straipsnyje buvo daug kalbama apie Dievo Žodyje esantį patarimą: „Visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 Petro 5:5). Viena, kaip galime apsivilkti nuolankumu, — gerbti kitus.

2 Žodžiu „pagarba“ Biblijoje dažnai įvardijamas dėmesys, kurį turime rodyti kitiems. Kitus gerbiame, jei esame jiems malonūs, nežeminame jų orumo, įsiklausome į jų nuomonę, noriai išpildome tinkamus prašymus. Nuolankiems žmonėms paprastai nesunku taip elgtis. Tačiau išdidžios širdies asmenys, nemokantys rodyti tikros pagarbos, stengiasi įgyti palankumo bei naudos dirbtinai meilikaudami.

Jehova gerbia žmogų

3, 4. Kaip Jehova rodė pagarbą Abraomui ir kodėl?

3 Pats Jehova yra pagarbumo pavyzdys. Jis sukūrė žmones su laisva valia ir nesielgia su jais kaip su robotais (1 Petro 2:16). Pavyzdžiui, išgirdęs iš Dievo, kad Sodoma bus sugriauta dėl didelio jos gyventojų nedorumo, Abraomas paklausė: „Argi iš tikrųjų pražudysi teisųjį su nedorėliu? Jei mieste rastųsi penkiasdešimt teisiųjų, nejau pražudytum tą vietą?“ Jehova atsakė išsaugosiąs miestą, jei ras jame 50 teisiųjų. Abraomas toliau nuolankiai maldavo. Kaip būtų, jei mieste gyventų 45, 40, 30, 20 ar 10 teisiųjų? Jehova patikino nesunaikinsiąs Sodomos, jei ten ras bent dešimt teisiųjų (Pradžios 18:20-33).

4 Jehova žinojo, kad Sodomoje nėra nė dešimties teisių žmonių, tačiau jis, gerbdamas Abraomą, išklausė jo nuomonės. Kodėl? Todėl, kad Abraomas „patikėjo Viešpačiu, ir tai jam Viešpats įskaitė teisumu“. Abraomas buvo pavadintas „Dievo bičiuliu“ (Pradžios 15:6; Jokūbo 2:23). Be to, Jehova matė, jog Abraomas gerbė kitus. Kai tarp jo ir sūnėno Loto piemenų kilo ginčas dėl ganyklų, Abraomas, gerbdamas giminaitį, pasiūlė jam pirmajam rinktis pageidaujamą teritoriją. Lotas pasiskyrė patraukliausią žemę, o Abraomas pasuko kitur (Pradžios 13:5-11).

5. Kaip Jehova pagerbė Lotą?

5 Jehova gerbė ir Lotą. Prieš sunaikindamas Sodomą, jis liepė Lotui bėgti į kalnus. Tačiau Lotas pasakė nenorįs ten eiti; jam labiau patiko artimesnė vieta — Coaras, nors tas miestas priklausė teritorijai, kuri turėjo būti sugriauta. Jehova tarė Lotui: „Suteiksiu tau malonę ir šiuo atveju, — miesto, apie kurį kalbi, nesunaikinsiu.“ Jehova parodė pagarbą dievobaimingam Lotui ir patenkino jo prašymą (Pradžios 19:15-22; 2 Petro 2:6-9).

6. Kodėl Jehova gerbė Mozę?

6 Jehovos siunčiamas į Egiptą išvesti Dievo tautą iš vergijos ir prašyti faraono leidimo iškeliauti, Mozė sakė: „Ak, mano Viešpatie, aš niekad nebuvau iškalbus.“ Jehova laidavo Mozei: „Aš būsiu su tavo burna ir tave pamokysiu, ką turi sakyti.“ Bet Mozė vis dar svyravo. Todėl Jehova nuramino Mozę ir pasirūpino, kad jo brolis Aaronas kalbėtų už jį (Išėjimo 4:10-16).

7. Kodėl Jehova norėjo gerbti kitus?

7 Visais šiais atvejais Jehova parodė pagarbą kitiems, ypač savo tarnams. Nors tai, ko jie prašė, nesiderino su pradiniais Jehovos ketinimais, jis atsižvelgė į jų prašymus ir nusileido tiek, kiek tai nekenkė jo tikslams.

Jėzaus pagarba kitiems

8. Kaip Jėzus pagerbė sergančią moterį?

8 Jėzus sekė Jehovos pavyzdžiu — gerbė kitus. Kartą minioje buvo moteris, 12 metų kentėjusi kraujoplūdžiu. Gydytojai negalėjo jos išgydyti. Formaliai pagal Mozės įstatymą ji buvo laikoma nešvaria ir neturėjo įsimaišyti į minią. Ji priėjo prie Jėzaus iš paskos, palietė jo drabužius ir pasveiko. Jėzus nebuvo Įstatymo formalumų šalininkas ir nebarė jos už tokį poelgį. Priešingai, žinodamas jos aplinkybes, jis pagarbiai pasakė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgelbėjo tave, eik rami ir būk išgijusi iš savo ligos“ (Morkaus 5:25-34; Kunigų 15:25-27).

9. Kaip Jėzus pagerbė vieną svetimtautę?

9 Kitą kartą viena finikietė kreipėsi į Jėzų: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Žinodamas esąs pasiųstas pas izraelitus, o ne pas kitataučius, Jėzus atsakė: „Nedera imti [Izraelio] vaikų duoną ir mesti šunyčiams [svetimtaučiams].“ Moteris tarė: „Bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo.“ Tuomet Jėzus pasakė: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai.“ Jos dukra pasveiko. Jėzus buvo pagarbus tai nežydei dėl jos tikėjimo. Net Jėzaus pavartotas žodis („šunyčiai“ vietoj „laukiniai šunys“ kalbant apie nežydus) sušvelnino atmosferą ir parodė jo gailestingumą (Mato 15:21-28).

10. Kaip įsimintinai Jėzus pamokė savo mokinius ir kodėl to reikėjo?

10 Jėzus nuolat primindavo mokiniams būti nuolankiems bei pagarbiems, nes jiems vis dar labai rūpėjo pirmauti. Sykį po jų tarpusavio ginčo Jėzus paklausė: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo, nes prieš tai „ginčijosi, kuris iš jų didžiausias“ (Morkaus 9:33, 34). Net paskutinę Jėzaus gyvenimo naktį „tarp jų kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu“ (Luko 22:24). Todėl per Paschos vakarienę Jėzus „įpylė vandens į praustuvą ir ėmė plauti mokiniams kojas“. Kokia įsimintina pamoka! Jėzus buvo Dievo Sūnus, po Jehovos antras svarbiausias asmuo visatoje. Tačiau jis mokė savo mokinius pagarbos numazgodamas jiems kojas. Jis pasakė: „Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau“ (Jono 13:5, Brb red.; 13:6-15).

Pauliaus pagarbumas

11, 12. Ko išmoko Paulius, tapęs krikščionimi, ir kaip jis taikė tai Filemono atveju?

11 Paulius, sekdamas Kristaus pavyzdžiu, irgi buvo pagarbus kitiems (1 Korintiečiams 11:1). Jis pasakė: „Niekada nesivaikėme žmonių garbės... Jūsų tarpe buvome švelnūs tarsi motina, globojanti savo kūdikį“ (1 Tesalonikiečiams 2:6, 7). Žindyvė labai rūpinasi savo mažyliais. Tapęs krikščionimi, Paulius išmoko būti nuolankus, pagarbus su bendrakrikščionimis ir elgtis su jais švelniai. Jis taip pat gerbė jų laisvą valią ir tai parodė jo elgesys su vienu asmeniu jam kalint Romoje.

12 Vienas pabėgęs vergas, Onesimas, klausėsi Pauliaus mokymo. Jis tapo krikščionimi ir Pauliaus draugu. To vergo savininkas buvo Filemonas, irgi krikščionis, gyvenęs Mažojoje Azijoje. Paulius laiške Filemonui parašė, koks naudingas buvo jam Onesimas: „Aš norėjau jį pasilaikyti.“ Tačiau Paulius grąžino Onesimą Filemonui. Apaštalas rašė: „Be tavo sutikimo nenorėjau nieko daryti, kad tavo geras darbas būtų atliktas laisva valia, o ne tarytum iš prievartos.“ Paulius nesinaudojo savo, kaip apaštalo, padėtimi, bet gerbė Filemoną ir neprašė leisti Onesimui likti Romoje. Be to, Paulius skatino Filemoną gerbti Onesimą „jau ne kaip vergą, o daugiau — kaip mylimą brolį“ (Filemonui 13-16).

Rodykime pagarbą mūsų dienomis

13. Kas mums liepiama daryti Romiečiams 12:10?

13 Dievo Žodyje patariama: „Lenktyniaukite tarpusavio pagarba“ (Romiečiams 12:10). Vadinasi, reikia ne laukti, kol kiti parodys pagarbą, bet patiems imtis iniciatyvos. „Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24; 1 Petro 3:8, 9). Todėl Jehovos tarnai stengiasi rodyti pagarbą šeimoje, bendratikiams susirinkime ir net pašaliečiams.

14. Kaip žmona ir vyras gali gerbti vienas kitą?

14 Biblijoje sakoma: „Kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras“ (1 Korintiečiams 11:3). Jehova įpareigoja vyrą elgtis su žmona taip, kaip Kristus elgėsi su susirinkimu. Vyrui 1 Petro 3:7 nurodyta nepamiršti, jog žmona ‛priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbti ją’. Todėl jis turi dėmesingai išklausyti žmoną ir atsižvelgti į jos pasiūlymus (Pradžios 21:12). Vyras gali leisti jai pirmai rinktis tai, kas nesusiję su Biblijos principais; jis turi padėti sutuoktinei ir būti jai švelnus. O „žmona tegerbia vyrą“ (Efeziečiams 5:33). Ji klusni, nesavivaliauja, nemenkina jo ir neieško priekabių. Žmona rodo nuolankumą ir nesistengia pirmauti net tada, jei kuo nors yra gabesnė už sutuoktinį.

15. Kaip reikia gerbti pagyvenusius ir kaip jie turi reaguoti?

15 Krikščionių susirinkime yra tokių, kurie nusipelno ypatingos pagarbos, pavyzdžiui, pagyvenę krikščionys. „Atsistokite prieš žilą galvą, gerbkite senus žmones“ (Kunigų 19:32, Brb red.). Ypač gerbtini ištikimi ilgalaikiai Jehovos tarnai, nes „žili plaukai — šlovės vainikas, jei įgytas teisumo kelyje“ (Patarlių 16:31, Brb red.). Prižiūrėtojai turi būti pavyzdys ir rodyti pagarbą už save vyresniems bendrakrikščionims. Be abejo, ir pagyvenę krikščionys privalo gerbti jaunesnius, ypač jei šie atsakingi už kaimenės ganymą (1 Petro 5:2, 3).

16. Kokia turi būti tėvų ir vaikų tarpusavio pagarba?

16 Jaunimas turi gerbti tėvus: „Vaikai, klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas. ‛Gerbk savo tėvą ir motiną’, — tai pirmasis įsakymas su pažadu: ‛Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.’“ O tėvai turi gerbti vaikus, nes jiems liepiama ‛neerzinti savo vaikų, bet auklėti juos, drausminant ir mokant Viešpaties vardu’ (Efeziečiams 6:1-4; Išėjimo 20:12).

17. Kas nusipelno „dvigubos pagarbos“?

17 Būtina gerbti ir uoliai triūsiančius susirinkime brolius: „Gerai vadovaujantys vyresnieji tebūna laikomi nusipelniusiais dvigubos pagarbos, ypač tie, kurie triūsia skelbdami žodį ir mokydami“ (1 Timotiejui 5:17). Viena, kaip galime rodyti jiems pagarbą, pasakyta Žydams 13:17: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę.“

18. Kaip turime elgtis su pašaliečiais?

18 Ar turime būti pagarbūs ne mūsiškiams? Taip. Pavyzdžiui, atkreipkime dėmesį į tokį pamokymą: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai“ (Romiečiams 13:1). Ta valdžia — pasaulio valdovai, kuriems Jehova leidžia valdyti tol, kol juos pakeis Dievo Karalystė (Danieliaus 2:44). Todėl mes ‛atiduodame visiems, ką privalome: kam mokestį — mokestį, kam muitą — muitą, kam baimę — baimę, kam pagarbą — pagarbą’ (Romiečiams 13:7). Turime ‛gerbti visus’ (1 Petro 2:17).

19. Kaip galime ‛daryti gera’ kitiems ir rodyti jiems pagarbą?

19 Kadangi Dievo Žodyje nurodoma gerbti ne tik bendratikius, atkreipkime dėmesį, kas jame pabrėžiama: „Kol turime laiko, darykime gera visiems, o ypač tikėjimo namiškiams“ (Galatams 6:10). Be abejo, svarbiausia, kaip galime ‛daryti gera’ kitiems, — ugdyti jų dvasinius poreikius ir tenkinti juos (Mato 5:3). Tad turime klausyti apaštalo Pauliaus priminimo: „Verčiau stenkis Dievui pasirodyti tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį.“ ‛Visapusiškai atlikdami savo tarnystę’, tai yra taktiškai išnaudodami kiekvieną progą liudyti, mes ne tik darome gera visiems, bet ir rodome jiems pagarbą (2 Timotiejui 2:15; 4:5, NW).

Gerbkime Jehovą

20. Kas atsitiko faraonui bei jo kariuomenei ir kodėl?

20 Jehova gerbia savo kūrinius. Tad išmintinga ir mums jį gerbti (Patarlių 3:9; Apreiškimas 4:11). Jehovos Žodyje sakoma: „Aš pagerbsiu tuos, kurie mane gerbia, o kurie mane niekina, bus paniekinti“ (1 Samuelio 2:30, Brb red.). Egipto faraonas, paprašytas išleisti Dievo tautą, išdidžiai atsakė: „Kas gi tas Viešpats [„Jehova“, NW], kad turėčiau jam paklusti“ (Išėjimo 5:2). Faraonui pasiuntus savo kariuomenę sutriuškinti izraelitų, Jehova Izraeliui perskyrė Raudonosios jūros vandenis. Egiptiečiams puolus pavymui, Jehova grąžino vandenis į savo vietą. „Faraono kovos vežimus ir kariuomenę [Jehova] nubloškė į jūrą“ (Išėjimo 14:26-28; 15:4). Išdidus faraonas, nepanoręs pagerbti Jehovos, susilaukė baisaus galo (Psalmių 136:15).

21. Kodėl Jehova supyko ant Belšacaro ir kuo viskas baigėsi?

21 Babilono karalius Belšacaras atsisakė pagerbti Jehovą. Per puotą visiems girtuokliaujant jis pasityčiojo iš Jehovos: gėrė vyną iš šventų auksinių bei sidabrinių indų, paimtų iš Jeruzalės šventyklos. Tuo pat metu jis liaupsino savo pagoniškus dievus. Tačiau Jehovos tarnas Danielius jam pasakė: „Tu... nenusižeminai širdimi, ... pasipūtei prieš dangaus Viešpatį.“ Tą pačią naktį Belšacaras buvo nužudytas, o jo karalystė nukariauta (Danieliaus 5:22-31, Brb red.).

22. a) Kodėl Jehova užsirūstino ant Izraelio vadovų ir tautos? b) Kokiems žmonėms Jehova buvo palankus ir ką dėl jų padarė?

22 Pirmajame m. e. amžiuje karaliui Erodui sykį sakant kalbą, žmonės šaukė: „Tai dievo, ne žmogaus balsas!“ Tuščiagarbis karalius neprieštaravo, nes geidė šlovės. Beregint „jį ištiko Viešpaties angelas už tai, kad nedavė Dievui priklausančios garbės“ (Apaštalų darbai 12:21-23). Erodas garbino save, ne Jehovą, todėl buvo nubaustas mirtimi. Religiniai to meto vadovai negerbė Dievo ir susitarė nužudyti jo Sūnų Jėzų. Kai kurie valdovai žinojo, kad Jėzus mokė tiesos, bet nenorėjo juo sekti, nes „žmonių pagarbą jie brangino labiau už Dievo garbę“ (Jono 11:47-53; 12:42, 43). Apskritai visa tauta negerbė Jehovos ir jo paskirtojo Atstovo, Jėzaus. Todėl ir Jehova liovėsi gerbęs tautą ir paliko ją bei šventyklą sunaikinti. O tuos, kurie gerbė jį ir jo Sūnų, jis išsaugojo (Mato 23:38; Luko 21:20-22).

23. Ką turime daryti, jei norime gyventi Dievo naujajame pasaulyje? (Psalmių 37:9-11; Mato 5:5)

23 Visi, norintys gyventi Dievo naujajame pasaulyje po dabartinės sistemos sunaikinimo, turi gerbti Dievą bei jo Sūnų Jėzų Kristų ir paklusti jiems (Jono 5:22, 23; Filipiečiams 2:9-11). Žmonės, nerodantys tokios pagarbos, „bus iš [žemės] išrauti“. O teisieji, kurie gerbia Dievą ir klauso jo bei Kristaus, „gyvens žemėje“ (Patarlių 2:21 [2:21, 22]).

Kartojimui

◻ Ką reiškia gerbti kitus ir kaip Jehova tai daro?

◻ Kaip Jėzus ir Paulius gerbė kitus?

◻ Kas nusipelno pagarbos mūsų dienomis?

◻ Kodėl mes turime gerbti Jehovą ir Jėzų?

[Iliustracija 17 puslapyje]

Atsižvelgdamas į Abraomo prašymą, Jehova parodė jam pagarbą

[Iliustracija 18 puslapyje]

Laimingos santuokos pagrindas — vyro ir žmonos tarpusavio pagarba

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti