Gyvenkime tikėdami Dievo pažadais

„Aš esu Dievas, nėra kito; ... nėra tokio kaip aš. Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks“ (IZAIJO 46:9, 10).

1, 2. Kokios yra kai kurios skirtingos nuomonės apie Dievo įsikišimą į žemės reikalus?

KIEK Dievui rūpi žemės reikalai? Žmonės mano įvairiai. Vienų požiūriu, Dievas tuo nesidomi: viską sukūręs, jis toliau arba nenori, arba nepajėgia mumis rūpintis. Remiantis tokia nuomone, Dievą galima būtų prilyginti tėvui, užsodinusiam sūnų ant naujo dviračio, — palaiko jį ir stumteli į kelią. Paskui nueina sau. Vaikas lieka vienas; gal nukrenta, o gal važiuoja. Kad ir kas atsitiktų, tėvui tai neįdomu.

² Kiti mano, jog Dievą domina kiekvienas mūsų gyvenimo aspektas ir jis reguliuoja visus savo kūrinių gyvenimo įvykius. Tačiau tokiu atveju kai kurie žmonės gali sakyti, jog Dievas nulemia ne tik gėrį, bet ir žmoniją varginančius nusikaltimus bei nelaimes. Žinodami tiesą apie Dievo veiksmus, suprasime, ko turėtume iš jo laukti. Drauge būsime paskatinti tvirčiau tikėti, kad jo pažadai tikrai išsipildys (Žydams 11:1).

3. a) Iš kur mes žinome, kad Jehova yra Dievas, turintis tikslus? b) Kodėl sakoma, kad Jehova ‛ruošia’ ir ‛apgalvoja’ savo tikslus?

³ Nagrinėjant klausimą apie Dievo įsikišimą į žmonių reikalus verta pradėti nuo fakto, jog Jehova yra Dievas, turintis tikslus. Tai parodo jo vardas. „Jehova“ reiškia „jis tapimo priežastis“. Jehova palaipsniui įvykdo visus savo pažadus. Todėl sakoma, kad Jehova ‛ruošia’, arba apgalvoja, savo tikslus, tai yra ateities įvykius bei veiksmus (2 Karalių 19:25, Brb red.; Izaijo 46:11, Šventasis Raštas, vertė A. Vėlius). Taip verčiamas hebrajiškas žodis jacár, giminingas žodžiui, reiškiančiam „puodžių“ (Jeremijo 18:4). Kaip sumanus puodžius iš molio gabalo gali nužiesti dailią vazą, taip Jehova pajėgus pakreipti įvykius arba manevruoti jais įgyvendindamas savo valią (Efeziečiams 1:11).

4. Kaip Jehova paruošė žemę žmogui apgyvendinti?

⁴ Pavyzdžiui, Dievo tikslas yra paversti žemę nuostabaus grožio vieta, apgyventa tobulais klusniais žmonėmis (Izaijo 45:18). Dar prieš sukurdamas pirmąją žmonių porą, Jehova su meile paruošė jiems vietą. Pirmuosiuose Pradžios knygos skyriuose aprašyta, kaip Jehova padarė dieną ir naktį, sausumą ir jūrą. Toliau jis sukūrė augalus ir gyvūnus. Tie paruošiamieji darbai žmogui apgyvendinti truko daugelį tūkstantmečių. Sumanymas buvo sėkmingai užbaigtas. Pirmieji žmonės pradėjo gyventi Edene, puikiame rojuje, visapusiškai paruoštame džiugiam gyvenimui (Pradžios 1:31). Tad Jehova buvo tiesiogiai įsitraukęs į žemės reikalus ir palaipsniui įgyvendino savo didingą užmojį. Ar dėl žmonių pagausėjimo Dievas nebesidomi žeme?

Jehova apriboja savo poveikį žmogui

5, 6. Kodėl Jehova apriboja savo poveikį žmogui?

⁵ Jehova nesikiša į kiekvieną žmogaus veiklos aspektą ir smulkmeniškai jo nekontroliuoja. Jis to nedaro dėl svarių priežasčių. Viena, Dievas sukūrė žmogų, panašų į save, apdovanojęs jį laisva valia, suteikęs teisę pačiam apsispręsti. Jehova neverčia laikytis jo įsakymų; juk mes ne marionetės (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20; Jozuės 24:15). Nors ir esame atsakingi už savo veiksmus, Dievas meilingai suteikė mums daug laisvės patiems tvarkyti savo gyvenimą (Romiečiams 14:12; Žydams 4:13).

⁶ Yra ir kita priežastis, dėl kurios Dievas nesikiša į visus įvykius. Ji susijusi su Edene iškeltu Šėtono klausimu. Šis kūrinys užginčijo Dievo visavaldystę. Jis pasiūlė Ievai tariamą nepriklausomybę, kuria Ieva, o vėliau ir jos vyras susiviliojo (Pradžios 3:1-6). Tuomet Dievas leido žmonėms tam tikrą laiką naudotis savivalda, kad būtų įrodyta, ar Šėtonas teisus. Todėl Dievo negalima kaltinti dėl blogo šiandieninio žmonių elgesio. Mozė rašė apie maištingą tautą: „Jie sugedo ir nėra [Dievo] vaikai dėl savo išsigimimo, nedora ir iškrypusi karta“ (Pakartoto Įstatymo 32:5, Brb red.).

7. Kokie yra Jehovos užmojai žemės ir žmonijos labui?

⁷ Tačiau davęs pasirinkimo laisvę ir leidęs išbandyti savivaldą, Jehova nebuvo abejingas žemės reikalams ir nepaliko mūsų be vilties dėl savo pažadų įgyvendinimo. Nors Adomas ir Ieva sukilo prieš Dievo visavaldystę, Jehova neatsisakė savo meilingų užmojų žemės ir žmonijos labui. Niekas nesutrukdys jam paversti žemę rojumi, apgyventu tobulais, klusniais ir laimingais žmonėmis (Luko 23:42, 43). Biblijoje nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos aprašoma, kaip Jehova palaipsniui įgyvendina šį tikslą.

Kaip Dievas įgyvendina savo valią

8. Ko reikėjo, kad izraelitai būtų įvesti į Pažadėtąją žemę?

⁸ Savo elgesiu su Izraelio tauta Dievas parodė esąs tikslų įgyvendintojas. Pavyzdžiui, Jehova laidavo Mozei išlaisvinsiąs izraelitus iš Egipto ir atvesiąs į Pažadėtąją žemę, tekančią pienu ir medumi (Išėjimo 3:8). Tai buvo svarbūs ir paguodžiantys žodžiai. Remiantis jais, maždaug trys milijonai izraelitų bei jų draugų turėjo būti išvaduoti iš galingos tautos, griežtai atsisakiusios juos išleisti (Išėjimo 3:19). Krašte, į kurį jiems reikėjo persikelti, gyveno stiprios tautos ir jos galėjo smarkiai pasipriešinti atvykėliams (Pakartoto Įstatymo 7:1). Be to, keliaujant per dykumą izraelitams būtų reikėję maisto ir vandens. Kaip tik tokiomis aplinkybėmis buvo parodyta Jehovos aukščiausia valdžia ir dievystė (Kunigų 25:38).

9, 10. a) Kodėl Jozuė pasakė, kad Dievo pažadai patikimi? b) Kodėl svarbu pasitikėti Dievo pajėgumu atlyginti savo ištikimiems žmonėms?

⁹ Dievas vedė izraelitus iš Egipto darydamas daugelį stebuklingų darbų. Pirmiausia egiptiečiai susilaukė jo dešimt niokojančių bausmių. Paskui jis perskyrė Raudonąją jūrą ir leido izraelitams išsigelbėti, o juos besivejanti Egipto kariuomenė žuvo (Psalmių 78:12, 13, 43-51). Vėliau 40 metų jis rūpinosi izraelitais dykumoje: maitino mana, davė vandens, net sergėjo, kad nesusidėvėtų jų rūbai ir nesutintų kojos (Pakartoto Įstatymo 8:3, 4). Izraelitams įžengus į Pažadėtąją žemę, Jehova leido jiems įveikti savo priešus. Viso to liudininkas buvo Jozuė, tvirtai tikėjęs Jehovos pažadais. Todėl jis patikino ano meto vyresniuosius: „Žinokite visa savo širdimi ir visa savo siela, kad visi gerieji dalykai, Viešpaties jums pažadėti, įvyko, nė vienas jų nėra likęs neįvykdytas“ (Jozuės 23:14).

¹⁰ Nūdienos krikščionys, kaip ir Jozuė senovės laikais, visiškai pasitiki, jog Dievas nori ir pajėgia veikti savo tarnų labui. Tokia mąstysena yra mūsų tikėjimo pagrindas. Apaštalas Paulius rašė: „Be tikėjimo neįmanoma patikti Dievui. Kas artinasi prie Dievo, tam būtina tikėti, kad jis... jo ieškantiems atsilygina“ (Žydams 11:6).

Dievas numato ateitį

11. Kodėl Dievas pajėgus įvykdyti savo pažadus?

¹¹ Akivaizdu, jog nors Dievas leidžia žmonėms turėti laisvą valią ir nepriklausomą savivaldą, jam netrūksta galios bei noro įgyvendinti savo užmojį. Yra dar viena priežastis, dėl kurios Dievo pažadai nevaržomai išsipildo. Jehova numato ateitį (Izaijo 42:9). Per savo pranašą Dievas pasakė: „Atminkite, kas buvo anksčiau, senų senais laikais: Aš esu Dievas, nėra kito; aš — Dievas, nėra tokio kaip aš. Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks. Tariu: ‛Mano užmojis bus įvykdytas! Aš įvykdysiu visa, kas sumanyta’“ (Izaijo 46:9, 10). Nors patyręs ūkininkas žino, kada ir kur berti sėklą, vis dėlto gali truputį abejoti, koks bus derlius. O „amžių Karalius“, remdamasis tiksliomis žiniomis, gali numatyti, kada ir kur turi veikti savo sumanymui įgyvendinti (1 Timotiejui 1:17).

12. Kaip Nojaus dienomis Jehova įrodė galįs viską numatyti?

¹² Pagalvok, kaip Dievas viską numatė Nojaus dienomis. Žemė buvo tiek pripildyta blogio, kad Dievas ryžosi sunaikinti neklusnius žmones. Jis nustatė terminą, kada tai įvykdys, — po 120 metų (Pradžios 6:3). Duodamas tiek laiko, Jehova turėjo omenyje ne tik blogųjų sunaikinimą — tai jis galėjo padaryti bet kada. Jehovos tvarkaraštyje buvo numatytas laikas prirengti išgelbėti teisiuosius. (Palygink Pradžios 5:29.) Išminties Dievas iš anksto žinojo, kada pradėti tam tikslui skirtą darbą. Jis gana smulkiai informavo apie tai Nojų. Nojui reikėjo statytis laivą „savo šeimynai išgelbėti“, o blogieji turėjo būti sunaikinti per pasaulinį tvaną (Žydams 11:7; Pradžios 6:13, 14, 18, 19).

Milžiniška statyba

13, 14. Kodėl sunku buvo statyti laivą?

¹³ Pamėgink įsivaizduoti, koks galėjo būti Nojaus požiūris į savo užduotį. Jis, dievobaimingas vyras, žinojo, jog Jehova gali sunaikinti bedievius. Tačiau iki to meto reikėjo padaryti tikėjimo darbą. Laivo statyba buvo milžiniškas triūsas. Dievas nurodė statinio dydį. Jo ilgis tikriausiai pranoko kai kurias dabartines sporto aikštes, o aukštis prilygo penkiaaukščiam pastatui (Pradžios 6:15). Statytojų — tik keletas ir tie patys nepatyrę. Tokių sudėtingų įrankių bei prietaisų kaip šiandieną jie neturėjo. Be to, Nojus nesugebėjo kaip Jehova numatyti ateities ir nežinojo, kas galėtų padėti arba sukliudyti įgyvendinti projektą. Matyt, Nojui kilo daug klausimų. Kaip suruošti statybines medžiagas? Kaip surinkti gyvūnus? Kokio ir kiek reikės maisto? Kada tiksliai prasidės Tvanas?

¹⁴ Nepamirškime, kokia buvo visuomenė. Klestėjo blogis. Stiprūs nefilai, arba hibridai, gimę iš puolusių angelų ir moterų, pripildė žemę smurto (Pradžios 6:1-4, 13). Be to, laivo neįmanoma pastatyti slapčiomis. Žmonės klausinės Nojaus, ką šis darąs, ir jam reikės paaiškinti (2 Petro 2:5). Ar galima buvo tikėtis jų pritarimo? Vargu. Jau prieš daugel metų dievobaimingasis Henochas kalbėjo apie blogųjų sunaikinimą. Jo žinia buvo tokia nepopuliari, jog Dievas jį ‛paėmė’, tai yra sutrumpino jo gyvenimą, matyt, nenorėdamas, kad jį nužudytų Jehovos priešai (Pradžios 5:24; Žydams 11:5; Judo 14, 15). Nojui reikėjo ne tik skelbti tokią pat nepatrauklią žinią, bet ir statyti laivą. Tokia statyba buvo įtaigus Nojaus ištikimybės priminimas jo blogiems amžininkams!

15. Kodėl Nojus buvo tikras galėsiąs įvykdyti savo užduotį?

¹⁵ Nojus žinojo, kad statybą rems ir laimins Visagalis Dievas. Argi ne Jehova pavedė šį darbą? Dievas laidavo Nojui, kad jis su šeima įeis į užbaigtą laivą ir išsigelbės per pasaulinį Tvaną. Jehova net pabrėžė tai iškilmingu susitarimu (Pradžios 6:18, 19). Matyt, Nojus įžvelgė, jog Jehova numatė ir apskaičiavo viską prieš paskirdamas užduotį. Be to, Nojus žinojo, kad prireikus Jehova savo galia padės jam. Todėl Nojaus tikėjimas skatino jį veikti. Kaip ir jo palikuonis Abraomas, Nojus ‛buvo tikras, jog ką [Dievas] pažadėjo, įstengs ir įvykdyti’ (Romiečiams 4:21).

16. Kaip sustiprėjo Nojaus tikėjimas statant laivą?

¹⁶ Per tuos metus, kai laivas buvo statomas, Nojaus tikėjimas dar sustiprėjo. Statybiniai bei techniniai sunkumai buvo įveikti. Išmėginimai atlaikyti. Joks priešiškumas nesustabdė darbo. Nojaus šeima jautė Jehovos paramą ir apsaugą. Nojui tęsiant darbą, ‛jo tikėjimo išbandymas ugdė ištvermę’ (Jokūbo 1:2-4, Brb red.). Pagaliau laivas buvo baigtas, užėjo Tvanas ir Nojus su šeima išsigelbėjo. Jis (o vėliau ir Jozuė) įsitikino, kad Dievas ištesi pažadus. Tikėjimu Nojus susilaukė atlygio.

Jehova remia triūsą

17. Kuo mūsų laikai panašūs į Nojaus dienas?

¹⁷ Jėzus išpranašavo, kad mūsų laikai bus panašūs į Nojaus dienas. Dievas vėl nusprendė sunaikinti bloguosius ir nustatė laiką, kada tai įvyks (Mato 24:36-39). Be to, jis pasirūpino teisiųjų išgelbėjimu. Kaip Nojui reikėjo statyti laivą, taip šiandieną Dievo tarnai turi skelbti Jehovos tikslus, mokyti jo Žodžio ir ruošti mokinius (Mato 28:19).

18, 19. Iš kur mes žinome, kad Jehova remia gerosios naujienos skelbimą?

¹⁸ Jei Jehova nebūtų buvęs su Nojumi, rėmęs ir palaikęs jo, laivas nebūtų buvęs pastatytas. (Palygink Psalmių 127:1.) Be Jehovos paramos ir tikroji krikščionybė, matyt, nebūtų galėjusi nei išlikti, nei klestėti. Pirmajame amžiuje į tai atkreipė dėmesį Gamalielis — gerbiamas fariziejus ir Įstatymo mokytojas. Žydų sinedrionui ketinant nužudyti apaštalus, jis perspėjo aną teismą: „Palikite šituos žmones ramybėje ir paleiskite juos. Jei šis sumanymas ir ši veikla iš žmonių, — jie žlugs savaime, o jeigu tai iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti“ (Apaštalų darbai 5:38, 39, Brb red.).

¹⁹ Skelbimo veiklos sėkmė pirmajame amžiuje ir dabar yra įrodymas, kad šis darbas ne iš žmonių, o iš Dievo. Kitame straipsnyje aptarsime kai kurias įsimenančias detales bei įvykius, prisidėjusius prie tokios didžiulės šio darbo sėkmės.

Niekada nesudvejok!

20. Kas palaiko mus, skelbiančius gerąją naujieną?

²⁰ Nors dabar yra „kritiški laikai, kai sunku gyventi“, mes galime būti tikri, kad padėtį visiškai kontroliuoja Jehova. Jis palaiko ir remia savo žmones, triūsiančius, kad būtų baigtas šios gerosios naujienos skelbimas, kol praeis Dievo skirtas šios blogos sistemos laikas (2 Timotiejui 3:1, NW; Mato 24:14). Jehova kviečia mus būti jo „bendradarbiais“ (1 Korintiečiams 3:9). Be to, esame tikri, jog Jėzus Kristus yra su mumis šiame darbe, ir mes galime pasitikėti angelų parama bei vadovavimu (Mato 28:20; Apreiškimas 14:6).

21. Kuo neturime sudvejoti?

²¹ Nojus ir jo šeima dėl savo tikėjimo Jehovos pažadais buvo išgelbėti nuo tvano vandenų. Tie, kurie šiandieną rodo panašų tikėjimą, bus išgelbėti per ateinantį „didį sielvartą“ (Apreiškimas 7:14). Mes gyvename tikrai nepaprastais laikais. Priešakyje laukia svarbūs įvykiai! Netrukus Dievas įkurs puikų naująjį dangų ir naująją žemę, kuriuose gyvuos teisybė (2 Petro 3:13). Niekad nesudvejok tuo, kad Dievas gali įvykdyti viską, ką tik pasako (Romiečiams 4:21).

Kartojimui

◻ Kodėl Jehova smulkmeniškai nekontroliuoja žmogaus veiklos?

◻ Kaip Jehovos elgesys su izraelitais parodė, kad jis pajėgus įgyvendinti savo užmojus?

◻ Kaip Nojaus dienomis buvo akivaizdu, kad Jehova gali numatyti ateitį?

◻ Kaip galime pasitikėti Dievo pažadais?