Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w99 10/15 p. 3
  • Ilgesnio gyvenimo siekis

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Ilgesnio gyvenimo siekis
  • Sargybos bokštas 1999
  • Panašūs
  • Žmonijos siekis įveikti mirtį
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2014
  • Kiek žmonės gali gyventi?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2004
  • Bandymai prailginti gyvenimą
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę 2019
  • Mums reikia išgelbėjimo!
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2008
Daugiau
Sargybos bokštas 1999
w99 10/15 p. 3

Ilgesnio gyvenimo siekis

„Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta. Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka“ (Jobo 14:1, 2, Brb red.).

NET ir šiandien nedaug kas prieštarautų šiems maždaug prieš 3500 metų užrašytiems žodžiams apie gyvenimo trumpumą. Juk žmonės, pajutę gyvenimo grožį, niekada nenorėjo senti ir mirti. Todėl slenkant amžiams vis daugėjo mėginimų prailginti gyvenimą.

Jobo laikais egiptiečiai valgydavo gyvūnų sėklides veltui stengdamiesi susigrąžinti jaunystę. Viduramžiais vienas iš pagrindinių alchemijos tikslų buvo pagaminti gyvenimą prailginantį eliksyrą. Daugelis alchemikų manė, kad dirbtinis auksas suteiktų nemarumą, o valgant iš aukso indų gyvenimas pailgėtų. Senovės Kinijos daosistai tikėjosi pakeisti kūno cheminę sudėtį medituodami, kvėpavimo pratimais bei dieta ir taip pasidaryti nemarūs.

Ispanas tyrinėtojas Chuanas Ponsė de Leonas išgarsėjo kaip nepailstantis jaunystės šaltinio ieškotojas. Knygoje Hermippus Redivivus XVIII amžiaus gydytojas jaunystei prailginti rekomenduoja naudoti orą, prileistą į butelius iš jaunų mergelių prikvėpuoto kambarėlio. Aišku, kad tokios priemonės neturėjo jokio poveikio.

Nūdien, praėjus maždaug 3500 metų nuo Mozės užrašytų Jobo žodžių, žmogus pavaikščiojo po Mėnulį, išrado automobilį ir kompiuterį, ištyrė atomą bei ląstelę. Tačiau kad ir kokia būtų technikos pažanga, mes vis dar ‛gyvename trumpai, bet daug vargstame’. Žinoma, išsivysčiusiose šalyse gyvenimo trukmė paskutinį šimtmetį įspūdingai pailgėjo. Bet tai įvyko daugiausia dėl geresnės sveikatos priežiūros, efektyvesnės higienos ir tinkamesnės mitybos. Pavyzdžiui, nuo XIX amžiaus vidurio iki šio dešimtmečio pradžios Švedijoje vyrų gyvenimo trukmė vidutiniškai padidėjo nuo 40 iki 75 metų, o moterų — nuo 44 iki 80 metų. Ar tai reiškia, kad žmogaus troškimas ilgiau gyventi įgyvendintas?

Anaiptol, nes net tose šalyse, kur vis daugiau žmonių sulaukia garbaus amžiaus, tinka senovėje pasakyti Mozės žodžiai: „Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni — galbūt aštuonias. ... Jie greitai prabėga, ir mes išskubame“ (Psalmių 90:10). Ar kas nors pasikeis artimiausioje ateityje? Ar žmogus galės gyventi daug ilgiau? Apie tai siūlome paskaityti kitame straipsnyje.

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti