Kaip gali būti įgyvendintas troškimas ilgiau gyventi?

KAI kurie žmonės puoselėja viltį, kad naujajame tūkstantmetyje pasiseks prailginti gyvenimą. Taip mano ir dr. R. Klacas, Amerikos kovos su senėjimu medicinos akademijos (gydytojų ir mokslininkų organizacija, ieškanti būdų pratęsti gyvenimo trukmę) prezidentas. Jis su kolegomis planuoja gyventi labai ilgai. „Tikiuosi gyventi mažiausiai 130 metų, — sako dr. Klacas. — Manome, kad senatvė nėra neišvengiama. Jau yra technologijų, galinčių sulėtinti, sustabdyti ir galbūt net visiškai panaikinti kūno susidėvėjimą bei ligas, dabar sukeliančias senėjimo procesą.“ Pats dr. Klacas, trokšdamas prailginti gyvenimą, kasdien suvartoja maždaug 60 piliulių.

Hormonų terapija ir genetika — viltingos priemonės

Vienas perspektyvus būdas yra gydymas hormonais. Laboratorinių bandymų metu gyvūnams duodant hormoną (vadinamą DHEA), pavyko sulėtinti jų senėjimą.

Apie augalų hormoną kinetiną Švedijos dienraštyje Aftonbladet buvo toks Orhaus (Danija) universiteto profesoriaus dr. S. Ratano tvirtinimas: „Bandymai mūsų laboratorijoje rodo, kad kinetine laikomos žmogaus odos ląstelės nesensta. Jos išlieka jaunos visą gyvenimą.“ Pasak pranešimų, tuo hormonu gydomi vabzdžiai gyvena 30—45 procentais ilgiau nei paprastai.

Pranešama, kad gydant melatoninu pelių gyvenimo trukmė pailgėjo 25 procentais. Be to, pelės atrodė jaunesnės, sveikesnės ir energingesnės.

Žmogaus augimo hormono (ŽAH) propaguotojai sako, kad nuo jo rausvėja oda, didėja raumenys ir seksualinis pajėgumas, gerėja nuotaika ir intelektas, medžiagų apykaita būna kaip paauglystėje.

Daugelis deda viltis ir į genetiką. Mokslininkai gali genetiškai reguliuoti apvaliųjų kirmėlių gyvenimo trukmę — ją pavyksta prailginti šešiskart. Tai skatina ieškoti panašių žmogaus genų ir jais manipuliuoti. Žurnale Time buvo paminėti dr. Z. Hekimio iš Makgilio (Monrealis) universiteto žodžiai: „Suradus žmogaus genetinį laikrodį, galbūt pavyktų jį truputį sulėtinti ir pratęsti gyvenimą.“

Biologams jau seniai žinoma, kad chromosomos galinis segmentas, vadinamoji telomera, ląstelei dalijantis kaskart trumpėja. Telomerai praradus apie 20 procentų ilgio, ląstelė nebesidalija ir žūsta. Veikiant ypatingam, telomerasa pavadintam fermentui, telomera atgauna visą ilgį ir tada ląstelė vėl dalijasi. Daugumoje ląstelių šis fermentas yra nuslopintas ir neveiklus, tačiau kai veiklioji telomerasa buvo sėkmingai įterpta į tam tikras ląsteles, jos ėmė augti ir dalijosi kur kas ilgiau negu įprasta.

Pasak tyrinėtojų, tai atveria neįtikimas galimybes kovoti su senatvės ligomis. Kas būtų pakeitus (kūno audinių) atsigaminančias ląsteles tokiomis, kurios „įamžintos“ veikliosiomis telomerasomis? Dr. V. Haseltinas sako: „Tai aiški žmogaus nemirtingumo idėja ir ji bus palengva įgyvendinta per ateinančius 50 metų“ (The New York Times).

Ką siūlo nanotechnologija ir krionika

Vilčių teikia ir nanotechnologija — inžinerija nanometriniu (milijardoji metro dalis) lygmeniu. Šios srities fantastai tikina, kad ateityje gali būti sukonstruoti daug mažesni už ląsteles kompiuterizuoti įtaisai, kurie atnaujintų bei atjaunintų senstančias ląsteles, audinius ir organus molekuliniu lygmeniu. Vienoje kovos su senėjimu konferencijoje pranešėjas pasakė, kad XXI amžiuje, pasitelkus nanotechnologiją, gydytojams bus įmanoma padaryti žmogų nemirtingą.

Krionikos specialistai užšaldo žmogaus kūną tikėdamiesi, kad mokslas padės atgaivinti mirusias ląsteles ir jos vėl funkcionuos. Galima užšaldyti visą kūną arba tik smegenis. Vienas žmogus net paklodę paprašė užšaldyt. Kam? Ant tos paklodės buvo likę mirusio draugo odos ląstelių ir plaukų. Anas vyras panoro užšaldyti juos tikėdamasis sugrąžinti mirusiojo gyvybę, kai mokslas bus tiek ištobulėjęs, jog galės atkurti žmogų tik iš keleto ląstelių (ar net vienos).

Į ką mes turime dėti viltis?

Žmogui įgimtas troškimas gyventi, o ne mirti. Todėl mokslo pažanga šioje srityje yra labai pageidautina ir iš jos daug tikimasi. Tačiau iki šiol nėra patikimų įrodymų, kad DHEA, kinetinas, melatoninas, ŽAH ar koks nors kitas preparatas tikrai gali sulėtinti žmogaus senėjimą. Skeptikai baiminasi, jog telomerasų vartojimas tik sudarys galimybes atsirasti vėžio ląstelėms. O nanotechnologija bei krionika kol kas yra vien mokslinė fantastika.

Mokslas galėjo ir dar galės prailginti kai kuriems gyvenimą, padaryti jį sveikesnį, bet niekada niekam nesuteiks amžinybės. Kodėl? Todėl, kad senėjimo ir mirties priežastis — ne žmogaus mokslinių tyrinėjimų sritis.

Senėjimo ir mirties priežastis

Dauguma mokslininkų mano, kad senėjimas bei mirtis yra kažkaip įprogramuoti į mūsų genus. Kyla klausimas: kada, kaip ir kodėl jie buvo įvesti į mūsų genetinį kodą?

Biblija duoda mums paprastą, nors neįvardytą nei genetikos, nei DNR terminais, atsakymą. Romiečiams 5:12 sakoma: „Todėl kaip per vieną žmogų nuodėmė įėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo.“

Pirmasis žmogus Adomas turėjo galimybę gyventi amžinai. Jo kūnas buvo sukurtas gyventi ir džiaugtis neribotą laiką. Tačiau buvo nurodyta amžino gyvenimo sąlyga: Adomas, norėdamas begalinio gyvenimo, turėjo bendradarbiauti su gyvybės Šaltiniu, savo Kūrėju, ir paklusti jam (Pradžios 1:31; 2:15-17).

Adomas nutarė nepaklusti Kūrėjui. Kitaip tariant, jis nusprendė, kad geriau yra savivalda nei Dievo valdžia. Taip jis nusidėjo. Nuo tada jo genetinis kodas tarsi pasikeitė. Užuot perdavęs amžinojo gyvenimo paveldą savo palikuonims, Adomas paliko mums nuodėmę bei mirtį (Pradžios 3:6, 19; Romiečiams 6:23).

Tikroji viltis

Tačiau tokia padėtis vyraus ne amžinai. Romiečiams 8:20 sakoma: „Kūrinija buvo pajungta tuštybei, — ne savo noru, bet pavergėjo valia, — su viltimi.“ Žmogaus Kūrėjas, Jehova Dievas, pajungė žmones mirčiai dėl jų padarytos nuodėmės, tačiau drauge davė vilties pagrindą.

Kas tas pagrindas, paaiškėjo Jėzui Kristui atėjus į žemę. Jono 3:16 sakoma: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Tačiau kaip tikėjimas Jėzumi Kristumi gelbsti mus nuo mirties?

Jei mirties priežastis — nuodėmė, jos nebeturėtų būti prieš pašalinant mirtį. Jėzaus mesijiškosios tarnystės pradžioje Jonas Krikštytojas pasakė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jono 1:29). Jėzus Kristus buvo nenuodėmingas, todėl nepavaldus mirčiai, nes ji yra bausmė už nuodėmę. Tačiau jis leidosi nužudomas. Kodėl? Kad užmokėtų už mūsų nuodėmes (Mato 20:28; 1 Petro 3:18).

Šis užmokestis tiems, kurie įrodo tikį Jėzų, atvėrė galimybę niekada nemirti. Mokslas gali pratęsti mūsų gyvenimą visai nedaug, o tikėjimas Jėzumi yra tikrasis kelias į amžinąjį gyvenimą. Toks gyvenimas danguje buvo duotas Jėzui, jo ištikimiems apaštalams ir dar kitiems žmonėms. Tačiau daugumos iš mūsų, įrodančių tikėjimą Kristumi, laukia amžinasis gyvenimas žemėje, kai Jehova Dievas atkurs joje Rojų (Izaijo 25:8; 1 Korintiečiams 15:48, 49; 2 Korintiečiams 5:1).

Amžinasis gyvenimas žemės Rojuje

Kartą vienas žmogus paklausė: „Kiek žmonių norėtų gyventi ir nemirti?“ Ar gyvenimas be pabaigos bus nuobodus? Biblijoje teigiama, kad ne. „Viskas, ką jis daro, yra tinkama savo laikui. Be to, jis taip įdiegė amžinybę į jų širdį, kad žmogus negali perprasti nei pradžios, nei galo to, ką Dievas daro“ (Ekleziasto 3:11). Didelė Jehovos Dievo kūrinių gausybė bei sudėtingumas nuolat domins, įkvėps mus ir teiks laimę visą amžinybę.

Vienas vyras, tyrinėjęs paukštį kukšą pavadino tai „nepaprasta ir malonia pažintimi“ ir sakė, kad stebėti jį buvo vienas iš puikiausių jo gyvenimo tarpsnių. Kuo daugiau tyrinėjo tą paukštį, tuo įdomiau buvo. Jis pasakė, kad net po 18 metų stebėjimų darbas anaiptol nebaigtas. Jei mąstančiam žmogui vienintelės rūšies paukščiai kėlė susidomėjimą, norą tyrinėti ir džiaugsmą 18 įtempto stebėjimo metų, įsivaizduok, kiek yra galimybių džiaugtis ir patirti pasitenkinimą gilinantis į visos žemės kūriniją.

Laikas neribos tyrinėti nė vienos įdomios mokslo srities. Pagalvok apie visas nuostabias vietas, kurias bus verta išžvalgyti, bei visus įdomius žmones, su kuriais galėsi susipažinti. Pamąstyk apie nuolatines perspektyvas ką nors sugalvoti, sukurti ar sukonstruoti. Bus beribės galimybės ugdyti ir naudoti savo kūrybinę galią. Iš kūrinijos gausumo akivaizdu, jog tik amžinybė yra tinkamas laikas realizuoti gyvenimo siūlomas galimybes.

Biblijoje sakoma, kad prikelti mirusieji irgi galės gyventi amžinai (Jono 5:28, 29). Praėjusių laikų žmonės papasakos daug istorinių smulkmenų ir atsakys į mūsų klausimus. Kaip prasiplės mūsų istorinių žinių apie įvairius laikotarpius akiratis klausantis prikeltųjų (Apaštalų darbai 24:15).

Galbūt tuo metu Jobas pakeis savo nuomonę, išreikštą Jobo 14:1. Gal jis sakys taip: ‛Žmogus, gimęs iš moters, dabar gyvena amžinai ir yra kupinas pasitenkinimo.’

Tiems, kurie pasitiki Jehova ir įrodo tikį Jėzumi, neribotas gyvenimas — ne iliuzija. Tai netolima ateitis. Senėjimo ir mirties nebebus. Juk Psalmių 68:20 (Brb red.) sakoma: „Viešpats Dievas gali išgelbėti iš mirties“ (Apreiškimas 21:3, 4).

[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

Mokslo pažanga suteikė vilčių gyventi daug ilgiau

[Iliustracija 7 puslapyje]

Tik amžinybė yra tinkamas laikas realizuoti gyvenimo siūlomas galimybes