Mokykimės eiti pranašesniu meilės keliu

Kosovas, Libanas ir Airija. Paskutiniais metais šie pavadinimai dažnai mirga žiniasklaidoje. Jie žmonėms siejasi su kraujo liejimu, bombardavimu, žudynėmis. Žinoma, konfliktai dėl religinių, rasinių, etninių ar kitų nesutarimų ne naujiena. Jie kartojosi per visą istoriją ir sukėlė žmonijai neapsakomų kančių.

TAI žinodami, daugelis mano, kad karai tiesiog neišvengiami ir žmonėms įgimta nekęsti vienam kito. Tačiau toks požiūris yra visiškai priešingas Dievo Žodžio — Biblijos mokymams. Rašte aiškiai sakoma: „Kas nemyli, tas nepažino Dievo, nes Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Be abejo, Kūrėjas nori, kad žmonės mylėtų vienas kitą.

Biblijoje taip pat pranešama, kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo panašumą (Pradžios 1:26, 27). Vadinasi, žmonėms buvo duota atspindėti Dievo savybes, iš kurių svarbiausioji yra meilė. Tad kodėl žmonės nesugebėjo rodyti meilės vienas kitam? Atsakymą į šį klausimą irgi randame Biblijoje. Taip atsitiko todėl, kad pirmoji žmonių pora, Adomas ir Ieva, sukilo prieš Dievą ir nusidėjo. Tad ir visi jų palikuonys paveldėjo nuodėmę bei netobulumą. Romiečiams 3:23 aiškinama: „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės“ (Romiečiams 3:23). Įgimta nuodėmė ir netobulumas sugadino Dievo mums įdiegtą sugebėjimą mylėti. Ar tai reiškia, kad žmonės nebegali mylėti vienas kito? Ar yra vilties kada nors gyventi taikoje ir meilėje su kitais?

Turime išmokti mylėti Dievą

Jehova Dievas žino, kad net ir netobuli žmonės gali mylėti. Todėl iš visų norinčių jam įtikti jis reikalauja stengtis taip daryti. Tai aiškiai paminėjo Dievo Sūnus, Jėzus Kristus, paklaustas, koks įsakymas didžiausias Izraeliui duotame Įstatyme. Jis pasakė: „‛Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.’ Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.“ Paskui jis pridūrė: „Antrasis — panašus į jį: ‛Mylėk savo artimą kaip save patį.’ Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai“ (Mato 22:37-40).

Vis dėlto daugelis žmonių mano, kad sunku mylėti tą, kurio jie nemato. Mes juk negalime regėti Jehovos Dievo, nes jis yra Dvasia (Jono 4:24). Tačiau kasdien matome jo kūrybą ir visi esame priklausomi nuo daugelio gerų dalykų, sukurtų mūsų labui. Tai pabrėžė apaštalas Paulius: „[Dievas] nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo“ (Apaštalų darbai 14:17).

Nors visiems žmonėms vienaip ar kitaip naudingi Kūrėjo darbai, tik nedaugelis dėkoja jam. Todėl turime vertinti visas Dievo parūpintas mums gėrybes ir apmąstyti, kokios nuostabios savybės atsispindi jo kūrinijoje. Taip sugebėsime įžvelgti stulbinančią mūsų Didžiojo Kūrėjo išmintį bei galią (Izaijo 45:18). Be to, tai padės suprasti, koks jis mylintis Dievas, nes davė mums ne tik gyvybę, bet ir daugybę gyvenimo malonumų.

Pavyzdžiui, pagalvok apie nesuskaičiuojamą puikių Dievo sukurtų gėlių įvairovę. Kaip nuostabu, kad jis apdovanojo mus sugebėjimu matyti tas grožybes ir jausti didelį malonumą! Dievas taip pat aprūpino mus įvairiu vertingu maistu gyvybei palaikyti. Koks jis dėmesingas — apdovanojo mus skoniu, kad galėtume gardžiuotis valgiu! Ar visa tai nėra akivaizdūs įrodymai, kad Dievas tikrai mus myli ir rūpinasi mūsų gerove? (Psalmių 145:16, 17; Izaijo 42:5, 8)

Ne tik „gamtos knygoje“, bet ir savo Žodyje, Biblijoje, Kūrėjas parodo mums, koks Dievas jis yra. Tai matyti iš Biblijoje aprašytų meilingų Jehovos poelgių praeityje bei daugybės žmonijai pažadėtų netolimos ateities palaimų (Pradžios 22:17, 18; Išėjimo 3:17; Psalmių 72:6-16; Apreiškimas 21:4, 5). Be viso to, Biblijoje aprašytas didžiausias Dievo meilės žmonėms įrodymas — jo viengimis Sūnus, atsiųstas kaip Atpirkėjas išvaduoti mūsų iš nuodėmės bei mirties (Romiečiams 5:8). Iš tikrųjų kuo daugiau sužinome apie meilingą Kūrėją, tuo labiau esame paskatinti mylėti jį iš visos širdies.

Mokykimės mylėti savo artimą

Jėzus nurodė mylėti Dievą visa savo širdimi, siela ir protu, o artimą kaip save patį. Juk meilė Dievui įpareigoja mylėti ir savo artimą. Apaštalas Jonas paaiškino: „Mylimieji, jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus.“ Toliau jis pabrėžė: „Jei kas sakytų: ‛Aš myliu Dievą’, o savo brolio nekęstų, — tasai melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato.Taigi mes turime jo įsakymą, kad kas myli Dievą, mylėtų ir savo brolį“ (1 Jono 4:11, 20, 21).

Kaip ir buvo išpranašauta Biblijoje, nūdienos pasaulyje dauguma žmonių yra savanaudžiai, „savimylos“ (2 Timotiejui 3:2). Todėl, norėdami išmokti eiti pranašesniu meilės keliu, turime prirengti savo protą ir sekti savo mylinčio Kūrėjo, o ne savanaudiškų žmonių pavyzdžiu (Romiečiams 12:2; Efeziečiams 5:1). Juk Dievas „maloningas ir nedėkingiesiems, ir piktiesiems“ ir „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“. Kadangi mūsų dangiškasis Tėvas rodo tokį nuostabų pavyzdį, mes irgi stenkimės būti geri bei paslaugūs visiems. Taip įrodysime esą „dangiškojo Tėvo vaikai“ (Luko 6:35; Mato 5:45).

Kartais toks meilingas elgesys paskatina žmones tapti tikrojo Dievo garbintojais. Sykį viena Jehovos Liudytoja, namų šeimininkė, bandė papasakoti Biblijos žinią savo kaimynei, tačiau ši griežtai atsisakė išklausyti. Vis dėlto Liudytoja nenusiminė. Ji ir toliau maloniai bendravo su kaimyne, stengėsi būti paslaugi. Kartą padėjo jai persikraustyti į kitą namą, kitąsyk pasirūpino, kad viena moteris palydėtų kaimynę į oro uostą pasitikti giminių. Vėliau kaimynė sutiko studijuoti Bibliją ir galop, nepabūgusi savo vyro didelio priešiškumo, tapo uolia krikščione. Tokia meilės išraiška paruošia dirvą amžinosioms palaimoms.

Sąžiningai pripažinkime, kad Dievas myli mus ne už gausybę puikių savybių. Jis myli mus, nors turime daug silpnybių bei trūkumų. Taip ir mums reikia mylėti savo artimą, — nepaisant daugelio jo klaidų. Jei išmoksime matyti ir vertinti gerąsias kitų savybes, o ne skaičiuoti jų klaidas, mums bus lengviau juos mylėti. Taip mūsų jausmai jiems gali pasidaryti net stipresni už principais pagrįstą meilę ir virsti šiltu prisirišimu bei švelnumu, vienijančiu artimus draugus.

Teauga jūsų meilė

Meilę ir draugystę reikia puoselėti. Labiausiai tam padeda nuoširdumas bei sąžiningumas. Kai kurie bando slėpti savo trūkumus stengdamiesi padaryti gerą įspūdį tiems, su kuriais nori susidraugauti. Tačiau dažnai rezultatas būna priešingas: galiausiai draugai pamato, koks žmogus jis yra iš tikrųjų, ir juos toks nesąžiningumas atstumia. Todėl neslėpkime, kokie esame, ir nesibaiminkime, net jei turime trūkumų, kuriuos stengiamės šalinti. Tai gali padėti pamatus draugystei.

Štai viena Tolimųjų Rytų pagyvenusi Liudytoja tėra menkai išsilavinusi. Bet ji niekada neslepia to nuo kitų. Pavyzdžiui, ji atvirai prisipažįsta negalinti paaiškinti, kaip remiantis Biblijos pranašystėmis bei istoriniais duomenimis nustatyti, kad nežydų laikai baigėsi 1914 metais.a Tačiau ši sesė yra tokia uoli skelbėja, taip myli brolius ir tokia dosni, jog visi švelniai vadina ją susirinkimo brangakmeniu.

Kai kur nepriimta atvirai reikšti savo prieraišumo: žmonės mokomi rodyti formalų mandagumą kitiems. Nors visuomet tinka būti pagarbiems bei taktiškiems, mandagumas neturėtų slopinti ar užgniaužti mūsų jausmų kitiems. Jehova nesidrovėjo rodyti savo meilės išrinktajai tautai, senovės Izraeliui, ir sakė jai: „Amžina meile aš pamilau tave“ (Jeremijo 31:3). Panašiai ir apaštalas Paulius kalbėjo savo bendratikiams tesalonikiečiams: „Jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums be galo brangūs“ (1 Tesalonikiečiams 2:8). Tad jei stengiamės ugdyti nuoširdžią meilę žmonėms, rodykime, o ne slėpkime šį jausmą, nes to moko Biblija.

Būtinos nuolatinės pastangos

Turime be paliovos mokytis mylėti kitus ir rodyti meilę. Todėl reikia uoliai stengtis, kad įveiktume savo trūkumus ir priešintumės stipriai šio nemeilingo pasaulio įtakai. Tačiau tikrai verta stengtis, nes laukia didelės dovanos (Mato 24:12).

Net šiame netobulame pasaulyje galime pagerinti santykius su kitais žmonėmis. Tai suteikia daug abipusio džiaugsmo, ramybės bei pasitenkinimo. Tokiomis pastangomis galime įrodyti esą verti nuostabios vilties gyventi amžinai Dievo naujajame pasaulyje. Be to, mokydamiesi eiti pranašesniu meilės keliu, galime susilaukti savo mylinčio Kūrėjo pritarimo bei palaimų dabar ir visą amžinybę!

[Išnaša]

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Krikščioniška meilė gali būti parodyta gerais darbais

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 8 puslapyje]

UN PHOTO 186226/M. Grafman