Ar Atonas — „šventasis kalnas“?
DAUGIAU kaip 220 milijonų stačiatikių Atono kalnas, masyvus iškyšulys šiaurės Graikijoje, — „švenčiausias kalnas krikščionių stačiatikių pasaulyje“. Daugeliui jų kelionė į Atoną — „šventąjį kalną“ — didžiausia svajonė. Kas gi tas „šventasis kalnas“? Kaip jis tapo toks svarbus? Ar tai „kalnas“, kur dievobaimingi žmonės turi ieškoti dvasinio vadovavimo bei teisingo garbinimo?
Posakis „šventasis kalnas“ yra Biblijoje. Jis susietas su šventu, tyru, išaukštintu tikrojo Dievo, Jehovos, garbinimu. Senovės Jeruzalėje Siono kalnas tapo „šventuoju kalnu“, karaliui Dovydui atgabenus ant jo sandoros skrynią (Psalmių 15:1; 43:4 [43:3]; 2 Samuelio 6:12, 17). Kai ant Morijos kalno buvo pastatyta Saliamono šventykla, „Sionu“ imta vadinti ir šventyklos vietą; taigi Sionas išliko Dievo „šventuoju kalnu“ (Psalmių 2:6; Joelio 4:17). Kadangi Dievo šventykla buvo Jeruzalėje, kartais Dievo „šventuoju kalnu“ buvo vadinamas ir šis miestas (Izaijo 66:20; Danieliaus 9:16, 20).
O kaip šiandien? Ar Atono kalnas, arba kokia kita viršukalnė, yra tas „šventasis kalnas“, į kurį turi plaukti žmonės priimtinai garbinti Dievą?
Vienuolynų „šventasis kalnas“
Atono kalnas yra rytiniame Chalkidikės pusiasalio gale, smaigalyje siauro žemės ruožo, išsikišusio į Egėjo jūrą, į rytus nuo šių dienų Salonikų. Tai įspūdinga, balta kaip marmuras viršukalnė, stačiai iš jūros iškilusi 2032 metrus.
Atonas jau nuo seno laikomas šventa vieta. Pagal graikų mitologiją ten būta dievų buveinės dar prieš šiems apsigyvenant ant Olimpo kalno. Kažkada, pasibaigus Konstantino Didžiojo viešpatavimui (ketvirtasis m. e. amžius), Atonas tapo šventa vieta krikščionių bažnyčioms. Pasak vienos legendos, „mergelė“ Marija, lydima evangelisto Jono, keliavusi į Kiprą aplankyti Lozoriaus. Staiga įsišėlo audra ir jiems teko išsilaipinti prie Atono. Pakerėta to kalno grožio Marija paprašiusi Jėzaus padovanoti jį jai. Dėl to Atonas žinomas ir kaip „Šventosios mergelės sodas“. Įpusėjus Bizantijos laikotarpiui, Šventuoju kalnu pradėtas vadinti visas akmenuotas iškyšulys. Šis pavadinimas buvo oficialiai priimtas bei patvirtintas XI amžiaus viduryje imperatoriaus Konstantino IX Monomacho dekretu.
Atonas — uolėta ir nuošali vieta — labai tinkamas atsiskyrėliškam gyvenimui. Šimtmečiais iš viso stačiatikių pasaulio jis traukė religingus žmones: graikus, serbus, rumunus, bulgarus, rusus bei kitus. Jie pastatė begalę vienuolynų su savo bažnyčiomis ir bendruomenėmis. Dabar išlikę apie 20 vienuolynų.
Atono kalnas šiandien
Šių dienų Atonas pagal 1926-aisiais ratifikuotą chartiją yra autonominis regionas. Po nuosmukio metų čia gyvenančių vienuolių skaičius auga ir jau viršijo 2000.
Kiekvienas vienuolynas turi savo ūkius, koplyčias bei gyvenamuosius namus. Pagrindinė atsiskyrėlių šventovė yra Karulijos gyvenvietėje, įsikūrusioje ant stataus skardžio pačioje Atono kalno viršūnėje. Čia esančias kelias trobeles įmanoma pasiekti tik painiais pėsčiųjų takais, akmeniniais laiptais bei grandinėmis. Atone vienuoliai tebegyvena pagal seniai nusistovėjusią liturginę tvarką: prisilaiko bizantiškojo laiko skaičiavimo (nauja para prasideda po saulėlydžio) bei Julijaus kalendoriaus (13 dienų atsilieka nuo Grigališkojo).
Nors sakoma, jog ši religinė vieta tapo „šventa“ moters dėka, jau 1000 metų joje gyvenantys vienuoliai bei atsiskyrėliai yra pareiškę, kad visame pusiasalyje draudžiama būti bet kokiai moteriškai esybei — žmogui ar gyvuliui, — taip pat ir eunuchams arba bebarzdžiams vyrams. Neseniai sprendimas dėl bebarzdžių bei kai kurių moteriškos lyties gyvulių buvo sušvelnintas, tačiau moterims vis dar griežtai draudžiama peržengti 500 metrų ribą nuo Atono papėdės.
„Šventasis kalnas“ visiems
Ar Atonas ir yra tas „šventasis kalnas“, prie kurio turėtų eiti garbinti dievobaimingi krikščionys? Kalbėdamas su samariete, kuri tikėjo, jog Dievas turėtų būti garbinamas ant Garizimo kalno, Jėzus išaiškino, kad joks fizinis kalnas nebebus Dievo garbinimo vieta. „Ateis valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje, — sakė Jėzus. Kodėl? — Dievas yra dvasia, ir jo garbintojai turi šlovinti jį dvasia ir tiesa“ (Jono 4:21, 24).
Nurodydamas mūsų laikus, pranašas Izaijas pranašavo, kad simbolinis „Viešpaties [„Jehovos“, NW] Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų ir bus už kalvas aukštesnis“ ir visos tautos, vaizdingai tariant, plauks į jį (Izaijo 2:2, 3).
Vyrai bei moterys, siekiantys Dievo pritarimo, kviečiami garbinti Jehovą „dvasia ir tiesa“. Milijonai žmonių pasaulyje surado kelią į ‛Jehovos kalną’. Jie mano panašiai kaip viena graikė teisininkė, kuri apie Atoną sakė: „Abejoju, ar dvasingumas aptveriamas sienomis arba uždaromas vienuolynuose.“ (Palygink Apaštalų darbų 17:24.)
[Rėmelis 31 puslapyje]
Rastas ilgai slėptas lobis
Šimtmečius Atono vienuoliai kaupė slaptą lobį, kurį apytikriais apskaičiavimais sudaro 15000 rankraščių; sakoma, jog kai kurie jų datuojami ketvirtuoju amžiumi. Tai viena vertingiausių kolekcijų pasaulyje. Ją sudaro evangelijų, psalmių ir giesmių ritiniai, knygos, atskiri lapai, taip pat labai seni tapybos darbai, ikonos, skulptūros bei metalo dirbiniai. Apytikriais apskaičiavimais Atono kalne laikoma ketvirtadalis pasaulyje esančių Graikiškųjų rankraščių, nors daugelį jų dar reikia deramai kataloguoti. 1997-aisiais vienuoliai kai ką iš savo lobių pirmą kartą leido eksponuoti parodoje Salonikuose.
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 31 puslapyje]
Telis/Greek National Tourist Organization