Mažo ūgio, bet geros širdies

KAIP jaustumeisi kalbėdamas su nepažįstamu žmogum apie Dievo Karalystę, jei būtum vos 76 centimetrų ūgio? Laura gali tau atsakyti. Jai 33-eji, bet jos ūgis tik 76 centimetrai. Ji su savo seserim Marija, kuriai 24 metai, gyvena Kite (Ekvadoras). Tegul jos papasakoja, su kokiomis kliūtimis tenka susidurti krikščioniškoje tarnyboje.

„Norėdamos nuvykti į skelbimo teritoriją ir krikščionių sueigas, mes turime eiti apie pusę kilometro iki autobuso. Kiek pavažiavusios, išlipame ir vėl žingsniuojame puskilometrį iki kito autobuso. Nelaimei, palei kelią gyvena penki pikti šunys. Jie mums labai baugūs, nes atrodo dideli kaip arkliai. Kad prireikus galėtume apsiginti, pasiimame lazdą, kurią paslepiame dar prieš autobuso atvykimą, — jos mums gali prireikti grįžtant.

Lipdamos į autobusą, tiesiogine prasme turime žengti didelį žingsnį. Mes atsistojame ant žemių krūvos, kad lengviau būtų įlipti. Kai kurie vairuotojai sustoja kaip tik ties ja, deja, ne visi. Tada aukštesnioji iš mudviejų padeda įlipti kitai. Iki antro autobuso mes turime pereiti judrų plentą — tai nelengva, kai tokios trumpos kojos. Kadangi esame mažo ūgio, dėl sunkios rankinės atsiranda papildomų problemų. Norėdamos palengvinti naštą, naudojamės kišeninio dydžio Biblija ir imame nedaug literatūros.

Nuo pat vaikystės abi buvome labai uždaros. Kaimynai žino, kad mums būdavo baugu kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis. Todėl jie tikrai stebisi matydami mus beldžiantis į jų duris ir paprastai būna linkę klausytis. Bet svetimiems žmonėms dažnai mes tik neūžaugos; taigi jie beveik nekreipia dėmesio į mūsų pranešamą svarbią žinią. Vis dėlto Jehovos meilė skatina mus tęsti skelbimo darbą. Kai mąstome apie tai, kas pasakyta Patarlių 3:5, 6, irgi įgauname drąsos.“

Kaip parodo Lauros ir Marijos pavyzdys, ištverminga tarnyba, nepaisant įvairių kliūčių, teikia garbę Dievui. Apaštalas Paulius meldė pašalinti „dyglį kūne“, tikriausiai fizinę negalią. Bet Dievas jam atsakė: „Gana tau mano malonės, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume.“ Taip, dėl fizinės negalios mes neturėtume atsisakyti tarnauti Dievui. Visiškas pasitikėjimas Dievu padeda mums daryti ką tik galime pagal savo aplinkybes. Paulius taip ir žiūrėjo į savo „dyglį kūne“, todėl galėjo pasakyti: „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Korintiečiams 12:7, 9, 10). Po kelerių metų jis rašė: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4:13).

Šiais laikais Dievas daro galingus darbus per vyrus, moteris ir vaikus, tai yra tuos, kurie jam visiškai atsidavę. Kai kurie iš jų turi kokią nors negalią. Nors ir tikisi būti išgydyti valdant Dievo Karalystei, jie nelaukia, kol Dievas pašalins jų problemas, o stengiasi kiek galėdami dabar jam tarnauti.

Gal tu kenti nuo kokios nors fizinės negalios? Drąsiau! Dėl savo tikėjimo gali būti tarp tokių kaip Paulius, Laura ir Marija. Apie juos galima pasakyti tą patį, ką ir apie senovės tikinčius vyrus bei moteris: „[Jie] sustiprėjo iš silpnumo“ (Žydams 11:34, Brb).

[Iliustracija 8 puslapyje]

Marija

Laura

[Iliustracija 9 puslapyje]

Marija padeda Laurai įlipti į autobusą

[Iliustracijos 9 puslapyje]

„Šunys mums labai baugūs, nes atrodo dideli kaip arkliai“

Žemiau: Laura ir Marija su savo Biblijos studijuotojais