Dievo priešininkai nenugalės!
„Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks“ (JEREMIJO 1:19).
1. Kokį įpareigojimą gavo Jeremijas ir kiek laiko jis skelbė?
JEHOVA įpareigojo jaunąjį Jeremiją pranašauti tautoms (Jeremijo 1:5). Tai buvo doro Judo karaliaus Jozijo valdymo dienomis. Jeremijo tarnystė tęsėsi ir neramiu laikotarpiu iki Babilonui užkariaujant Jeruzalę bei paimant Dievo tautą į nelaisvę (Jeremijo 1:1-3).
2. Kaip Jehova sustiprino Jeremiją ir ką reiškė kovoti su šiuo pranašu?
2 Jeremijo skelbiami Dievo nuosprendžiai, be abejo, turėjo sukelti priešiškumą. Todėl Dievas sustiprino ir paruošė jį būsimiems išbandymams (Jeremijo 1:8-10). Pavyzdžiui, pranašo dvasią jis kėlė tokiais žodžiais: „Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau, — tai Viešpaties žodis“ (Jeremijo 1:19). Kovoti su Jeremiju reiškė kovoti su Dievu. Šiais laikais Jehova turi į pranašus panašių tarnų būrį ir jie darbuojasi kaip Jeremijas. Jie kaip ir anas vyras drąsiai skelbia pranašišką Dievo žodį. Ta žinia susilaukia visų žmonių bei tautų atgarsio — palankaus arba nepalankaus. Kaip ir Jeremijo dienomis, yra žmonių, kovojančių su Dievu ir besipriešinančių jo tarnams bei Jehovos paskirtai jų veiklai.
Jehovos tarnai puolami
3. Kodėl Jehovos tarnai puolami?
3 Jehovos tauta buvo puolama nuo pat XX amžiaus pradžios. Daugelyje šalių piktavaliai žmonės stengiasi trukdyti — užgniaužti gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbimą. Taip daryti juos skatina mūsų pagrindinis Priešininkas, Velnias, kuris „kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Petro 5:8). 1914 metais pasibaigus „nustatytiesiems tautų laikams“, Jehova paskyrė savo Sūnų naujuoju žemės Karaliumi ir įsakė: „Viešpatauk savo priešų tarpe“ (Luko 21:24, NW; Psalmių 110:2, A. Jurėno vertimas, 1972). Pasinaudodamas savo valdžia, Kristus išmetė Šėtoną iš dangaus į žemę. Žinodamas mažai beturįs laiko, Velnias išlieja įtūžį pateptiesiems krikščionims bei jų draugams (Apreiškimas 12:9, 17). Kokie yra šių kovotojų su Dievu nuolatinių antpuolių padariniai?
4. Kokius išmėginimus kentė Jehovos tauta per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau kas įvyko 1919 ir 1922 metais?
4 Per Pirmąjį pasaulinį karą pateptieji Jehovos tarnai patyrė daugybę tikėjimo išbandymų. Jie buvo išjuokiami ir šmeižiami, užpuldinėjami smurtininkų bei mušami. Pasak Jėzaus pranašystės, jie tapo „visų tautų nekenčiami“ (Mato 24:9). Įsiplieskus karui, Dievo Karalystės priešai griebėsi tos pačios taktikos kaip kažkada Jėzaus Kristaus priešininkai: melagingai apšaukė Liudytojus maištininkais ir smogė į pačią Dievo matomosios organizacijos širdį. 1918-ųjų gegužę federacinė valdžia išdavė orderį suimti Sargybos bokšto bendrijos prezidentą Dž. Rezerfordą ir septynetą kitų jo artimiausių bendražygių. Šie aštuoni vyrai buvo nuteisti ilgai kalėti ir išsiųsti į federalinį kalėjimą Atlantoje (JAV, Džordžijos valstija). Po devynių mėnesių juos paleido, o 1919-ųjų gegužę apeliacinis apygardos teismas nustatė, jog kaltinamųjų byla buvo išnagrinėta neobjektyviai, tad nuosprendis buvo panaikintas. Teismo procesas buvo atnaujintas, tačiau vėliau vyriausybė atšaukė kaltinimus. Brolis Rezerfordas bei jo kolegos buvo visiškai išteisinti ir atnaujino savo veiklą. Po Sydar Pointe (JAV, Ohajo valstija) 1919 bei 1922 metais surengtų kongresų vėl suaktyvėjo Karalystės skelbimas.
5. Kokia buvo Jehovos Liudytojų padėtis nacistinėje Vokietijoje?
5 Ketvirtajame dešimtmetyje kai kur susiformavo diktatūros ir Vokietija, Italija bei Japonija sudarė sąjungą. To dešimtmečio pradžioje kai kuriose šalyse prasidėjo žiaurus Dievo tautos persekiojimas. Ypač sunku buvo Liudytojams nacistinėje Vokietijoje, kur valdžia uždraudė veiklą. Jų namai būdavo kratomi, žmonės — suimami, tūkstančiai Liudytojų dėl savo tvirto tikėjimo buvo įkalinti koncentracijos stovyklose. Totalitarinės valstybės kovos su Dievu ir jo tauta tikslas buvo išnaikinti Jehovos Liudytojus.a Kad Liudytojai, bandę ginti savo teises Vokietijos teismuose, negalėtų laimėti, Reicho teisingumo ministerija parašė ilgą direktyvą. Joje buvo sakoma: „Teismams neturi sudaryti sunkumų tariami teisiniai formalumai; stenkitės surasti priemonių, padedančių vykdyti savo garbingas pareigas.“ Vadinasi, teisėsauga nebegalėjo padėti. Naciai paskelbė Jehovos Liudytojų veiklą esant priešišką ir ‛kenksmingą nacionalsocializmui’.
6. Kaip buvo stengiamasi nutraukti mūsų veiklą per Antrąjį pasaulinį karą ir jam pasibaigus?
6 Per Antrąjį pasaulinį karą mūsų veikla buvo uždrausta bei varžoma Australijoje, Kanadoje ir kitose Britanijos tautų sandraugos šalyse — Afrikoje, Azijoje, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno salose. Jungtinėse Valstijose įtakingi priešai bei suklaidinti žmonės griebėsi ‛spaudimo iškraipydami įstatymą’ (Psalmių 94:20, Brb). Teko kreiptis į teismus dėl reikalavimo saliutuoti vėliavai ir draudimo skelbti po namus; palankiais Jungtinių Valstijų teismų sprendimais buvo apsaugota garbinimo laisvė. Jehovos dėka priešų pastangos nuėjo veltui. Pasibaigus karui Europoje, draudimai buvo panaikinti. Tūkstančiai Liudytojų buvo išlaisvinti iš koncentracijos stovyklų. Vis dėlto kova nesibaigė. Netrukus po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo šaltasis karas. Rytų Europos valstybės ir toliau darė spaudimą Jehovos tautai. Buvo imtasi oficialių priemonių sutrukdyti mūsų liudijimo darbą ir jį nutraukti, sustabdyti biblinės literatūros srautą, uždrausti viešas sueigas. Daugelis Liudytojų buvo įkalinti ar išsiųsti į darbo stovyklas.
Skelbimas tęsiamas!
7. Kuo svarbus pastarasis laikotarpis Lenkijos, Rusijos bei kitų šalių Jehovos Liudytojams?
7 Ilgainiui Karalystės skelbimas plėtėsi toliau. 1982 metais Lenkijoje dar valdant komunistams buvo leista surengti vienadienius kongresus. 1985 metais ten buvo surengti tarptautiniai kongresai, o 1989-aisiais šalyje vyko labai dideli tarptautiniai kongresai — juose dalyvavo tūkstančiai delegatų iš Rusijos ir Ukrainos. Tais pačiais metais Jehovos Liudytojų organizacija buvo įteisinta Vengrijoje ir Lenkijoje. 1989-ųjų rudenį griuvo Berlyno siena. Po keleto mėnesių buvome įregistruoti Rytų Vokietijoje ir greit Berlyne įvyko tarptautinis kongresas. Paskutinio XX amžiaus dešimtmečio pradžioje buvo dedamos pastangos užmegzti ryšius su broliais Rusijoje. Maskvoje buvo pasikalbėta su keletu valdžios atstovų ir 1991 metais Jehovos Liudytojų organizacija buvo įteisinta. Nuo tada Rusijoje bei buvusiose Tarybų Sąjungos respublikose mūsų veikla nepaprastai suklestėjo.
8. Kas vyko su Jehovos tauta per 45 metus nuo Antrojo pasaulinio karo?
8 Vienur persekiojimai liaudavosi, kitur sustiprėdavo. Per 45 metus po Antrojo pasaulinio karo daug šalių atsisakė įregistruoti Jehovos Liudytojų organizaciją. Be to, mūsų organizacija arba mūsų veikla buvo uždrausta 23 Afrikos, 9 Azijos, 8 Europos, 3 Pietų Amerikos ir 4 kai kurių salų šalyse.
9. Ką Jehovos tarnai turėjo iškęsti Malavyje?
9 Malavio Jehovos Liudytojai nuo 1967 metų kentė žiaurius persekiojimus. Kaip pridera tikriems krikščionims, mūsų bendratikiai laikėsi neutraliai ir neėmė partinių bilietų (Jono 17:16). 1972 metais, po Malavio Kongreso partijos suvažiavimo, vėl prasidėjo žvėriškas puolimas. Liudytojai buvo vejami iš namų, atleidžiami iš darbo. Tūkstančiai krikščionių, vengdami žudynių, pabėgo iš šalies. Ar Dievo ir jo tautos priešininkai nugalėjo? Anaiptol! Po tokių persekiojimų, 1999 metais, didžiausias Karalystės skelbėjų skaičius Malavyje buvo 43767, o srities kongresuose dalyvavo daugiau nei 120000 žmonių. Sostinėje pastatytas naujas Bendrijos filialas.
Jie ieško preteksto
10. Kuo šiuolaikinių Dievo tautos priešininkų elgsena panaši į jų pirmtakų Danieliaus laikais?
10 Atskalūnai, dvasininkai bei kiti negali pakęsti žinios iš Dievo Žodžio. Spaudžiami tam tikrų religinių krikščioniškojo pasaulio sluoksnių, priešininkai ieško vadinamųjų juridinių priemonių savo kovai prieš mus pateisinti. Kokia taktika jie kartais naudojasi? Pažiūrėkime, kaip sąmokslininkai kadaise rezgė užmačias prieš pranašą Danielių? Danieliaus 6:5, 6 [6:4, 5, Brb] sakoma: „Ministrai ir satrapai pradėjo ieškoti progos ką nors prikišti Danieliui karalystės reikaluose. Tačiau jie negalėjo rasti jokios dingsties skundui ar priekaištui, nes jis buvo ištikimas ir nebuvo galima prikišti jam nei jokio apsileidimo, nei jokio nusikaltimo. Tuomet šie vyrai pasakė: ‛Nerasime jokio pagrindo skundui prieš šį Danielį, nebent ką nors rastume susijusį su jo Dievo įstatymu.’“ Taip pat ir šiandien priešininkai ieško preteksto. Jie kelia triukšmą dėl „pavojingų sektų“ ir nori tokią etiketę priklijuoti Jehovos Liudytojams. Iškraipymais, užuominomis bei melagystėmis jie puola mūsų garbinimą ir ištikimybę Dievo principams.
11. Kokie yra kai kurių žmonių melagingi kaltinimai Jehovos Liudytojams?
11 Kai kuriose šalyse įvairūs religiniai bei politiniai veikėjai nenori pripažinti, kad mes laikomės ‛tyro ir nesutepto Dievo maldingumo’ (Jokūbo 1:27). Jie sako, jog nesame „žinoma religija“, nors mūsų krikščioniška veikla yra paplitusi 234 šalyse. Pavyzdžiui, 1998 metais, likus keletui dienų iki tarptautinio kongreso „Dievo nurodytasis kelias“, Atėnų laikraštyje buvo cituojamas Graikijos stačiatikių dvasininkų tvirtinimas, kad „[Jehovos Liudytojai] nėra ‛žinoma religija’“, nors Europos žmogaus teisių teismas pareiškė priešingai. Dar po kelių dienų kitame to paties miesto laikraštyje bažnyčios atstovas tvirtino: „[Jehovos Liudytojai] negali būti ‛krikščionių susirinkimas’, nes jie neturi nieko bendro su krikščionišku tikėjimu Jėzumi Kristumi.“ Tai tikrai stebina, nes jokia kita religija nepabrėžia būtinumo sekti Jėzumi labiau už Jehovos Liudytojus!
12. Ką turime daryti kovodami dvasinę kovą?
12 Mes stengiamės teisiškai apginti ir įtvirtinti gerąją naujieną (Filipiečiams 1:7, Brb). Mes nelaužome savo ištikimybės Dievo nustatytoms doros normoms (Titui 2:10, 12). Kaip Jeremijas ‛susijuosiame strėnas ir skelbiame jiems visa, ką Dievas liepė’, ir nesileidžiame Dievo priešininkų įbauginami (Jeremijo 1:17, 18). Savo šventame Žodyje Jehova aiškiai nurodė mums teisingą kryptį, kurios reikia laikytis. Niekuomet nepanorėkime atsiremti į „kūno ranką“ ar „pasitikėti Egipto šešėliu“, tai yra šiuo pasauliu (2 Kronikų 32:8, Brb; Izaijo 30:3, Brb; 31:1-3). Kovodami dvasinę kovą turime nuolat pasitikėti Jehova visa širdimi, būti jo vedami ir nepasikliauti savo supratimu (Patarlių 3:5-7). Jei mūsų nerems ir nesaugos Jehova, visi mūsų darbai bus veltui (Psalmių 127:1).
Persekiojami, tačiau nesileidžiantys į kompromisus
13. Kodėl galime tvirtinti, kad Šėtono išpuolis prieš Jėzų žlugo?
13 Didžiausias besąlygiško atsidavimo Jehovai pavyzdys yra Jėzus, kadaise neteisingai apkaltintas maišto kurstymu bei nustatytos tvarkos ardymu. Apklausęs Jėzų, Pilotas norėjo jį paleisti. Tačiau religinių vadovų skatinama minia reikalavo, kad niekuo nekaltas Jėzus būtų prikaltas prie stulpo. Jie prašė vietoj Jėzaus paleisti Barabą, įkalintą už maišto kurstymą bei žmogžudystę! Pilotas dar kartą bandė atkalbėti neprotingus priešininkus, bet galų gale pasidavė jų reikalavimams (Luko 23:2, 5, 14, 18-25). Nors Jėzus mirė ant stulpo, šis siaubingas Šėtono išpuolis prieš nekaltą Dievo Sūnų visiškai žlugo, nes Jehova prikėlė Jėzų ir išaukštino jį pasodindamas savo dešinėje. 33 m. e. m. Sekminių dieną per pašlovintą Jėzų buvo išlieta šventoji dvasia ir atsirado „naujas kūrinys“ — krikščionių susirinkimas (2 Korintiečiams 5:17; Apaštalų darbai 2:1-4).
14. Kuo baigėsi žydų religininkų puolimas prieš Jėzaus sekėjus?
14 Netrukus religininkai pradėjo grasinti apaštalams, tačiau šie pirmieji krikščionys nesiliovė kalbėję apie tai, ką buvo matę ir girdėję. Jėzaus mokiniai meldėsi: „O dabar, Viešpatie, atkreipk akis į jų grasinimus ir suteik saviesiems tarnams drąsos atvirai skelbti tavo žodį“ (Apaštalų darbai 4:29). Jehova atsakė į maldavimą pripildydamas juos šventosios dvasios ir sustiprindamas drąsiai skelbti toliau. Netrukus apaštalams vėl buvo uždraustas šis darbas, tačiau Petras bei kiti atsakė: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbai 5:29). Grasinimai, areštai ir plakimai nesulaikė jų nuo Karalystės veiklos plėtimo.
15. Kas buvo Gamalielis ir kokį patarimą jis davė Jėzaus sekėjų priešininkams?
15 Kaip reagavo religiniai vadovai? „Jie baisiai įširdo ir norėjo [apaštalus] užmušti.“ Tačiau ten buvo vienas visų gerbiamas Įstatymo mokytojas, fariziejus, vardu Gamalielis. Paliepęs trumpai išvesti apaštalus iš teismo tarybos salės, jis tiems religiniams priešininkams patarė: „Vyrai izraelitai! Gerai pagalvokite, kaip pasielgti su šitais žmonėmis. ... Jums sakau: palikite šituos žmones ramybėje, paleiskite juos. Jei šis sumanymas ar ši veikla iš žmonių, jie žlugs savaime, o jeigu jie iš Dievo, tai jūs nepajėgsite jų sunaikinti. Saugokitės, kad netaptumėte Dievo priešininkais!“ (Apaštalų darbai 5:33-39)
Joks prieš mus nukaltas ginklas neturės galios
16. Kaip savais žodžiais pasakytumei, ką Jehova laiduoja savo tautai?
16 Gamalielio patarimas buvo išmintingas; ir šiandien mes dėkingi tiems, kurie užstoja mus. Neabejojame, jog garbinimo laisvė ginama bešališkų teisėjų sprendimu. Žinoma, mūsų ištikimybė Dievo Žodžiui nepatinka tariamųjų krikščionių dvasininkams bei kitiems didžiosios Babelės, pasaulinės klaidingų religijų imperijos, vadovams (Apreiškimas 18:1-3). Nors jie bei jų paveikti žmonės kovoja su mumis, Dievas laiduoja taip: „‛Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios. Kiekvienas liežuvis, kuris priešinsis tau teisme, bus pasmerktas. Tai yra Viešpaties tarnų paveldėjimas ir jų teisumas yra iš manęs’, — sako Viešpats“ (Izaijo 54:17, Brb).
17. Kodėl esame drąsūs, nors priešai ir puola mus?
17 Priešai puola mus be jokios priežasties, tačiau mes neprarandame drąsos (Psalmių 109:1-3). Nieku gyvu neleisime tiems, kurie neapkenčia skelbiamos Biblijos žinios, palaužti mūsų tikėjimo. Nors mūsų dvasinė kova stiprės, žinome, kuo ji baigsis. Mes kaip Jeremijas matysime pranašiškų žodžių išsipildymą: „‛Prieš tave jie kovos, bet tavęs neįveiks, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau’, — tai Viešpaties žodis“ (Jeremijo 1:19). Tikrai žinome, kad Dievo priešininkai nenugalės!
[Išnaša]
a Žiūrėk straipsnį „Ištikimi ir bebaimiai nacių priespaudos laikais“, p. 24—28.
Kaip tu atsakytumei?
• Kodėl Jehovos tarnai yra puolami?
• Kaip priešininkai kovoja su Jehovos tauta?
• Kodėl neabejojame, jog Dievo priešininkai nenugalės?
[Iliustracija 17 puslapyje]
Jeremijas buvo patikintas, kad Jehova bus su juo
[Iliustracija 18 puslapyje]
Buvę koncentracijos stovyklos kaliniai
[Iliustracija 18 puslapyje]
Smurtas prieš Jehovos Liudytojus
[Iliustracija 18 puslapyje]
Dž. Rezerfordas su bendražygiais
[Iliustracija 21 puslapyje]
Dievo priešininkai nenugalėjo Jėzaus