Mokslas ir religija: kaip prasidėjo tarpusavio nesutarimai
EINA 1543-ieji. Septyniasdešimtmetis astronomas guli mirties patale. Ligoniui sunku skaityti. Rankose — spaudai parengtas rankraštis. Galbūt jis žino, o gal ne, kad ši knyga visiškai pakeis žmogaus požiūrį į visatą. Bet krikščioniškajame pasaulyje dėl šito veikalo kils ir karštų ginčų.
Astronomas, apie kurį kalbame, — Mikalojus Kopernikas, Lenkijos katalikas. O minėti ginčai tikrai padarė istorijoje neišdildomą žymę. Veikale, pavadintame „Apie dangaus sferų sukimąsi“, mokslininkas tvirtino, kad visatos centras yra ne Žemė, o Saulė. Taip vienintele knyga Kopernikas gana sudėtingą geocentrinę teoriją pakeitė gražia ir paprasta heliocentrine samprata.
Iš pradžių neatrodė, jog gali kilti konfliktas. Pirma, Kopernikas savo mintis išdėstė labai apdairiai. Be to, ir Katalikų bažnyčia, visatos centru laikiusi Žemę, rodos, toleravo įvairias to laikotarpio mokslines hipotezes. Pats popiežius ragino Koperniką išspausdinti savo veikalą. Kai šis galop ryžosi knygą išleisti, baimingas redaktorius pratarmėje parašė, kad heliocentrinė pasaulėžvalgos idėja nebūtinai yra astronomijos faktas, veikiau idealus matematinis modelis.
Įsiliepsnoja konfliktas
Kitas šios dramos dalyvis — taip pat katalikas — italų astronomas, matematikas ir fizikas Galilėjas Galilėjus (1564—1642). Savadarbiuose teleskopuose įmontavęs neseniai išrastus lęšius, jis galėjo regėti iki tol niekam neįžvelgiamą dangaus vaizdą. Tokie stebėjimai mokslininką įtikino, kad Kopernikas buvo teisus. Be kita ko, Galilėjus atrado Saulės dėmes ir taip užginčijo dar vieną itin svarbų filosofų bei religininkų tvirtinimą, jog šis šviesulys nekintamas ir idealiai skaistus.
Skirtingai nei Kopernikas, Galilėjus savo idėjas gynė drąsiai ir karštai. O juk religinė atmosfera buvo kur kas nepakantesnė, mat Katalikų bažnyčia jau atvirai neigė Koperniko teoriją. Tad Galilėjui pasakius, kad heliocentrinė sistema ne tik teisinga, bet ir derinasi su Šventuoju Raštu, Bažnyčia suuodė ereziją.a
Atvykusiam į Romą Galilėjui nepavyko įrodyti savo teisybės. Bažnyčia 1616 metais uždraudė jam ginti Koperniko sistemą. Kuriam laikui Galilėjus turėjo pritilti. Paskui, 1632-aisiais, išleido naują veikalą ir jame vėl užsistojo Koperniką. Kitais metais inkvizicija nuteisė mokslininką kalėti iki gyvos galvos, tačiau, atsižvelgdama į senyvą jo amžių, greit nuosprendį pakeitė namų areštu.
Nemažai kas mano, jog Galilėjaus konfliktas su Bažnyčia — didelė mokslo pergalė prieš religiją, o platesniu požiūriu, prieš pačią Bibliją. Tačiau skaitydami kitą straipsnį matysime, kad daryti tokią gan primityvią išvadą reikštų nepaisyti daugelio faktų.
[Išnaša]
a Galilėjus žaibiškomis kandžiomis replikomis be reikalo kiršino įtakingus savo priešininkus. Be to, tvirtindamas, jog heliocentrinė samprata derinasi su Šventuoju Raštu, jis ėmėsi religijos žinovo vaidmens ir dvasininkus įsiutino dar labiau.
[Iliustracija 3 puslapyje]
Kopernikas
[Šaltinio nuoroda]
Paimta iš leidinio Giordano Bruno und Galilei
[Iliustracija 3 puslapyje]
Galilėjus ginasi Romos inkvizicijos teisme
[Šaltinio nuoroda]
From the book The Historian’s History of the World, t. IX, 1904
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]
Fonas: Saulės sistemos schema pagal Koperniką