Teisingi mokymai. Kaip juos atpažinti?

TIBETIETIS suka maldų malūnėlį — būgnelį, kuriame surašyti prašymai, — ir tiki, kad jie pasakomi su kiekvienu pasukimu. Erdviuose vieno indo namuose nedidelis kambarėlis skirtas pudžai — smilkalų, gėlių ir kitko atnašavimo ritualui, atliekamam priešais įvairių dievų bei deivių atvaizdus ir statulėles. Už tūkstančių kilometrų, puošnioje Italijos bažnyčioje, moteris klūpo priešais Jėzaus motinos Marijos statulą ir meldžiasi leisdama per pirštus rožančiaus karolėlius.

Tikriausiai ir jūs matote, kokią įtaką daro religija. „Visame pasaulyje religija [...] yra visuomenės šerdis“, — teigiama knygoje The World’s Religions—Understanding the Living Faiths. Džonas Bokeris knygoje God—A Brief History rašo: „Nėra visuomenės, kurioje nebūtų tikima, kad Dievas sukūrė ir valdo viską. Tą galima pasakyti net apie supasaulėjusias šalis.“

Religija išties daro poveikį milijonams. Ar tai ne svarus įrodymas, kad žmogus turi dvasinių poreikių bei troškimų? Garsus psichologas dr. Karlas Jangas kalbėjo apie polinkį garbinti aukščiausiąją jėgą ir nurodė, jog tai akivaizdu „iš žmonijos istorijos“ (The Undiscovered Self).

Bet daug kas netiki Dievo ir visai nesidomi religija. Kai kurie skeptikai bei netikintieji šitokie yra todėl, kad visuomenėje vyraujanti religija nesuteikia jiems dvasinės atgaivos. Tačiau beveik kiekvienas, net ir ateistas, esti atsidavęs tiems principams, kuriais tiki, tartum tai būtų jo religija.

Per tūkstantmečius žmonės, norėdami patenkinti savo dvasines reikmes, išsiskirstė į daugybę kelių kelelių ir atsirado begalė religijų. Pavyzdžiui, nors beveik visose religijose tikima, jog yra aukščiausioji galybė, supratimas, kas jis arba kas tai, — įvairus. Dauguma tikėjimų taip pat pabrėžia, koks svarbus išgelbėjimas arba išvadavimas, bet mokymai, kas yra išgelbėjimas ir kaip jis pasiekiamas, skiriasi. Kaip iš tiek mokymų atsirinkti, kurie teisingi ir patinka Dievui?