Skaitytojų klausimai
Ar gali turėti reikšmės santykiams su Jehova pomėgis žaisti kompiuterinius smurto žaidimus?
„Viešpats ištiria teisųjį ir nedorėlį, — rašė senovės Izraelio karalius Dovydas, — kas mėgsta smurtą, to jis nekenčia iš visos širdies“ (Psalmyno 11:5). Hebrajišku žodžiu, verčiamu „nekenčia“, gali būti kalbama apie priešą. Vadinasi, kiekvienas, kas mėgsta smurtą, tampa Dievo priešu. Tad aptarkime: ar žaisdami kai kuriuos kompiuterinius žaidimus, galime pamėgti smurtą?
Elektroninių smurto žaidimų esmė — ginklai. Žaidikas, galima sakyti, mokomas karybos. Žurnalas The Economist rašė: „Amerikos kariškiai mokymui vis dažniau pasitelkia kompiuterinius žaidimus. Kai kuriais tokiais žaidimais masiškai prekiaujama.“
Aišku, žaidžiantys šiuos žaidimus nieko nesužaloja. Tačiau kas gali nutikti šios pramogos mėgėjo širdyje? (Mato 5:21, 22; Luko 6:45) Ką manytum apie tokį, kuriam patinka badyti, šaudyti, luošinti ir žudyti įsivaizduojamus žmones? Jeigu po kelias valandas per dieną jis pasiduoda toms fantazijoms, yra į žaidimus beveik įjunkęs. Ko gero, sakytum, jog jam jau kyla potraukis smurtauti, panašiai kaip troškimas paleistuvauti tam, kuris neatitraukia akių nuo pornografijos (Mato 5:27-29).
Ar stipriai Jehova nekenčia mėgstančio smurtą? Nojaus laikais Dievas parodė, kokia ši neapykanta. Nojui jis kalbėjo: „Nusprendžiau padaryti galą visiems mirtingiesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto; štai sunaikinsiu juos drauge su žeme“ (Pradžios 6:13). Tikrasis Dievas įvykdė mirties nuosprendį visiems ano smurtingo pasaulio žmonėms. Išsaugojo tik Nojų su šeima — aštuonetą nemėgusių prievartos (2 Petro 2:5).
Tie, kurie nori būti Jehovos draugai, ‘perkala savo kalavijus į arklus, o ietis — į geneklius’. Užuot mėgavęsi smurtu, jie išvis ‘nebesimoko kariauti’ (Izaijo 2:4). Kad liktume Jehovos bičiuliai, o ne taptume jo priešais, privalome ‘bėgti nuo pikto ir daryti gera’, turime ‘ieškoti ramybės ir vytis ją’ (1 Petro 3:11).
O jeigu jau pamėgome žaisti elektroninius smurto žaidimus? Tvirtai pasiryžkime džiuginti Jehovą: liaukimės daryti, ko jis nekenčia. Melskime Dievą šventosios dvasios, kad atsikratytume šio žalingo pomėgio. Tikrai mums pavyks, jei ugdysimės ramybę, gerumą, susivaldymą ir gyvensime, kaip nurodo Dievas (Luko 11:13; Galatams 5:22, 23).