Kaip jaustis patenkintai būnant tik mama

ŠIAIS laikais visame pasaulyje dauguma moterų eina į darbą. Pramoninėse šalyse jų dirba beveik tiek pat kiek vyrų. Skurdesnių šalių moterys neretai ilgas valandas pluša žemės ūkyje, kad tik šeima būtų aprūpinta.

Daugybė moterų yra tarsi pasidalijusios — turi eiti į pasaulietinį darbą ir kartu trokšta rūpintis šeima bei namais. Joms tenka ne tik uždirbti pinigų maistui, rūbams, pastogei, bet ir gaminti valgį, skalbti drabužius, tvarkyti namus.

Krikščionės, be to, stengiasi mokyti savo atžalas dvasinių dalykų. „Tiesą sakant, suderinti pasaulietinį darbą ir pareigas šeimoje labai sunku, ypač, jei vaikai dar maži, — pripažįsta Kristina, auginanti dvi dukreles. — Tuomet negali jiems skirti tiek dėmesio, kiek iš tikrųjų reikia.“

Kas skatina mamas imtis pasaulietinio darbo? Su kokiais sunkumais jos susiduria? Ir ar būtina motinai eiti dirbti, kad jaustųsi patenkinta?

Kodėl motinos eina į darbą?

Daugeliui tai tiesiog neišvengiama. Nemažai motinų neturi sutuoktinio, tad apsirūpinti lėšomis tenka pačioms. Taip pat kai kurios poros pastebi, kad vieno atlyginimo būtiniausioms šeimos išlaidoms nepakanka.

Tačiau ne visos mamos įsidarbina dėl to, kad verčia finansinė padėtis. Vienoms atrodo, jog darbas joms padeda jausti didesnę savigarbą. Kitoms paprasčiausiai norisi turėti pinigų sau, kad galėtų leisti juos kaip tinkamos ar įsigytų prabangos dalykų. Daugelis puikiai išmano savo darbą ir labai jį mėgsta.

Be to, kai kurias motinas eiti dirbti verčia aplinkinių nuomonė. Nors plačiai kalbama, jog dirbančios motinos nuolat patiria stresą ir nuovargį, vis dėlto tos, kurios nusprendžia likti namuose, dažnai jaučiasi kitų nesuprastos ir net susilaukia pajuokos. „Būna nelengva, kai reikia paaiškinti, kad esu ‘tik namų šeimininkė’, — pasakoja viena moteris. — Kai kas tiesiai pareiškia arba parodo veido mimika, jog veltui leidžiu savo gyvenimą.“ Rebeka, turinti dvejų metukų dukrą, sako: „Mūsų visuomenė pripažįsta, kad moterys pačios turėtų prižiūrėti savo vaikus, tačiau į nedirbančias motinas, mano manymu, vis tiek žiūri kaip į nevisavertes.“

Mitas ir realybė

Kai kuriose šalyse žiniasklaida „idealią moterį“ vaizduoja sėkmingai kylančią karjeros laiptais — jos atlyginimas didelis, drabužiai nepriekaištingi, pasitikėjimas savimi begalinis. Grįžusi namo ji dar turi jėgų išspręsti vaikų problemas, pataisyti vyro klaidas ir susidoroti su visais pasitaikančiais sunkumais. Žinoma, realiame gyvenime viskas kitaip.

Iš tikrųjų daugelis moterų dirba monotonišką, palyginti menkai apmokamą darbą. Ne viena dirbanti motina skaudžiai nusivilia pamačiusi, kad darbe negali panaudoti visų savo sugebėjimų. Knygoje Social Psychology rašoma: „Nepaisant pažangos siekiant lygybės, geriau apmokami darbai bei atsakingesnės pareigos ir toliau tenka vyrams. Moterų, kurių savigarbai svarbiausia yra darbas, padėtis gana prasta.“ Ispanijos laikraštis El País teigia: „Paskaičiuota, kad tikimybė nuolat jausti streso sukeltą nerimą moterims tris kartus didesnė nei vyrams, nes diduma moterų dirba dviem pamainomis — ir darbe, ir namuose.“

Kaip vyras gali padėti žmonai

Aišku, ar motina krikščionė eis į darbą, jos pačios reikalas. Tačiau, jeigu ji turi vyrą, sprendžiant šį klausimą derėtų abiem viską gerai apsvarstyti (Patarlių 14:15).

Sakykim, pora nutaria, kad abiem teks dirbti visą darbo dieną, nes kitaip nepragyvens. Tokiu atveju išmintingas vyras ypač stengsis klausyti Biblijos paraginimo: „Jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkite jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę“ (1 Petro 3:7). Jis parodys gerbiąs žmoną, jeigu visada atsižvelgs į jos fizinius bei emocinius ypatumus. Kada tik galės, padės jai namų ruošoje. Kaip ir Jėzus, vyras su nuolankumu imsis visokių kasdienių darbų, nebandydamas jų išvengti kaip kažko, kas žemina jo orumą (Jono 13:12-15). Priešingai, jis laikys tai galimybe parodyti meilę savo sunkiai triūsiančiai žmonai. O ji labai vertins tokią pagalbą (Efeziečiams 5:25, 28, 29).

Taip, jei abu sutuoktiniai dirba pasaulietinį darbą, būtinas bendradarbiavimas namuose. Ši mintis buvo pabrėžta ir Ispanijos laikraščio ABC straipsnyje, kuriame pateiktos Šeimos reikalų instituto atlikto tyrimo išvados. Pasakyta, kad toje šalyje skyrybų skaičius didžiulis ne tik dėl „religinių bei moralinių normų praradimo“, bet ir dėl kitų dviejų, tarpusavyje susijusių priežasčių — „moterys įsiliejo į darbuotojų gretas, o vyrai nesistengia prisidėti prie namų ruošos“.

Motinos krikščionės vaidmuo — svarbus

Nors Jehova labiausiai tėvą įpareigojo mokyti vaikus, motina krikščionė žino, kad ir jai skirtas svarbus vaidmuo, visų pirma, kol vaikai dar maži (Patarlių 1:8; Efeziečiams 6:4). Jehova kreipėsi tiek į motinas, tiek į tėvus, kai nurodė izraelitams įdiegti jo Įstatymą savo atžaloms. Jis žinojo, kad tam reikės daug laiko ir kantrybės, ypač laikotarpiu, kai formuojasi vaiko charakteris. Todėl Dievas liepė tėvams mokyti vaikus visada — namuose, keliaujant, gulantis ir keliantis (Pakartoto Įstatymo 6:4-7).

Dievo Žodyje atkreipiamas dėmesys į svarbų bei kilnų motinų vaidmenį štai tokiu paliepimu vaikams: „Nepaniekink motinos įstatymo“ (Patarlių 6:20, Brb). Suprantama, ištekėjusi moteris pirma pasitars su vyru ir tik paskui duos tam tikrus įstatymus vaikams. Tačiau, kaip rodo ši Biblijos eilutė, motinos turi teisę tai daryti. O vaikai bus labai palaiminti, jeigu dėsis į širdį dvasinius ir moralinius įstatymus, kurių juos mokys dievobaiminga mama (Patarlių 6:21, 22). Tereza, auginanti du sūnelius, paaiškino, kodėl nedirba pasaulietinio darbo: „Svarbiausia mano užduotis — išauklėti vaikus taip, kad jie tarnautų Dievui. Šį darbą noriu atlikti kuo geriau.“

Pagirtinos motinos

Izraelio karaliaus Lemuelio motinos nuoširdžios pastangos auklėti jį nenuėjo perniek. „Pamokymas, kurį jam davė jo motina“, netgi įtrauktas į Dievo įkvėptą Žodį (Patarlių 31:1; 2 Timotiejui 3:16). Jos mintys apie sumanią žmoną iki šiol padeda sūnums išmintingai pasirinkti sutuoktinę. Be to, šios motinos perspėjimai vengti amoralumo ir pasigėrimo šiandien ne mažiau aktualūs negu anais laikais (Patarlių 31:3-5, 10-31).

Pirmajame amžiuje apaštalas Paulius gyrė Eunikę už tai, kad puikiai išmokė sūnų Timotiejų. Kadangi jos vyras garbino ne Jehovą, o tikriausiai graikų dievus, jai reikėjo nemenkų pastangų, kad Timotiejus įtikėtų „šventaisiais Raštais“. Kada Eunikė pradėjo su jais supažindinti Timotiejų? Biblijoje paminėta, kad nuo tada, kai Timotiejus buvo dar kūdikis (2 Timotiejui 1:5; 3:14; 3:15, NW). Tačiau, aišku, ne tik mokymas, bet ir jos pačios tikėjimas bei pavyzdys turėjo įtakos, kad vėliau Timotiejus tapo misionieriumi (Filipiečiams 2:19-22).

Biblijoje taip pat pasakojama apie motinas, kurios rodė svetingumą ištikimiems Dievo tarnams, ir jų vaikai galėjo sekti šių žmonių tikėjimu. Pavyzdžiui, šunemietė dažnai priimdavo pasisvečiuoti pranašą Eliziejų. Vėliau jis prikėlė numirusį jos sūnų (2 Karalių 4:8-10, 32-37). Panašiai elgėsi ir Biblijos rašytojo Morkaus motina Marija. Jos namuose Jeruzalėje vykdavo pirmųjų Kristaus sekėjų sueigos (Apaštalų darbų 12:12). Be abejo, Morkui buvo labai naudinga bendrauti su nuolat pas juos besilankančiais apaštalais ir kitais krikščionimis.

Jehova tikrai labai vertina tikinčių moterų pastangas įdiegti jo principus savo vaikams. Jis myli tas moteris už atsidavimą jam ir už tai, kad namuose puoselėja dvasingumą (2 Samuelio 22:26; Patarlių 14:1).

Kas teikia didžiausią pasitenkinimą

Kaip matėme iš minėtų Biblijos pasakojimų, tinkamai rūpinantis šeimos fiziniais, dvasiniais ir emociniais poreikiais nauda būna didžiulė. Bet tai nelengva užduotis. Motinos darbas namuose dažnai atrodo netgi sunkesnis negu įmonės direktoriaus.

Tiesa, jeigu motina, pasitarusi su vyru, nusprendžia mažiau laiko dirbti pasaulietinį darbą arba jo visai atsisakyti, šeimai galbūt teks supaprastinti savo gyvenseną. Be to, moteris turbūt išgirs ne vieną pašaipią pastabą iš tų, kuriems nesuprantamas toks pasirinkimas. Tačiau taip aukojantis dėl šeimos sulaukiama gausaus atlygio. Paki, trijų vaikų motina, dirbanti ne visą darbo dieną, sako: „Man patinka, kad vaikai, grįžę iš mokyklos, randa mane namie ir turi su kuo pasišnekėti.“ Kuo tai naudinga vaikams? „Padedu jiems ruošti pamokas, o kai iškyla kokia problema, galiu tuoj pat ją spręsti, — pasakoja ji. — Kadangi kiekvieną dieną nemažai laiko praleidžiame kartu, įpratome bendrauti atvirai. Tą laiką, kada galiu būti su vaikais, aš taip vertinu, jog atsisakiau pasiūlymo dirbti visą darbo dieną.“

Daugelis mamų krikščionių pastebi, kad jeigu jos nedirba arba dirba trumpesnę darbo dieną, visai šeimai geriau. „Kai išėjau iš darbo, atrodo, šeimoje sumažėjo problemų, — aiškina Kristina. — Turėjau laiko kalbėtis su dukromis ir daugiau padėti vyrui. Pamėgau mokyti savo mergaites, buvo smagu stebėti, kaip jos palaipsniui visko išmoksta.“ Kristinai atmintin įsirėžė vienas epizodas. Ji prisimena: „Mūsų vyresnioji dukra vaikščioti pradėjo vaikų lopšelyje, tačiau antrąją to jau mokiau namuose. Ji žengė kelis pirmus žingsnelius ir puolė man tiesiai į glėbį. Kiek džiaugsmo suteikė ta akimirka!“

Be to, reikia atsižvelgti į faktą, jog, motinai nustojus eiti į darbą, šeimos biudžetas ne ką sumažėja. „Išlaidos už vaiko priežiūrą ir transportą surydavo nemenką mano atlyginimo dalį, — sako Kristina. — Gerai paanalizavę savo padėtį suvokėme, kad iš mano darbo ne tiek jau daug tų papildomų pajamų.“

Todėl kai kurios poros, viską pasvėrusios, padaro išvadą, kad jeigu mama liks namuose rūpintis šeima, nauda bus didesnė už bet kokį finansinį nuostolį. „Džiaugiuosi, kad mano žmona gali būti namie ir prižiūrėti mūsų dvi dukreles, — sako Kristinos vyras Polis. — Kai ji eidavo į darbą, mums abiem pakako streso.“ O kuo tai, kad mama nedirba, naudinga jų dukroms? „Jos ne tik jaučiasi saugesnės, bet ir vaikystės metais patiria mažiau blogos įtakos“, — aiškina Polis. Kodėl ši pora mano, jog labai svarbu kuo daugiau laiko praleisti su savo vaikais? Polis atsako: „Esu tikras, kad jeigu mes, tėvai, nieko nerašysime į vaikų širdis, kas nors kitas rašys.“

Kiekviena pora turėtų aptarti savo situaciją, ir niekam nevalia kritikuoti kitų žmonių sprendimų (Romiečiams 14:4; 1 Tesalonikiečiams 4:11). Vis dėlto verta pagalvoti apie daugeriopą naudą šeimai, kai mama neina į darbą arba dirba ne visą dieną. Anksčiau minėta Tereza savo mintis apibendrina taip: „Nėra didesnio pasitenkinimo kaip kuo daugiau būti su savo vaikais, rūpintis jais ir juos mokyti“ (Psalmyno 127:3).

[Iliustracija 31 puslapyje]

Krikščionės stengiasi mokyti savo vaikus