Artinkimės prie Dievo
„Aš, Viešpats, jūsų Dievas, esu šventas“
„ŠVENTAS, šventas, šventas Jehova Dievas“ (Apreiškimo 4:8, NW). Šiais žodžiais Biblija nurodo, kad Jehova yra šventas, tai yra visiškai tyras, be menkiausios dėmės. Dievas toli nuo visko, kas nuodėminga; neįmanoma, kad jis kaip nors susiterštų nuodėme. Ar tai reiškia, jog netobuliems žmonėms nėra jokios vilties artintis prie tokio neprilygstamai švento Dievo? Anaiptol! Aptarkime viltingus žodžius, užrašytus Kunigų 19 skyriuje.
Jehova paliepė Mozei: „Kalbėk visai izraelitų bendrijai.“ Žodžiai, kuriuos Mozė paskelbė Dievo vardu, buvo skirti kiekvienam tos tautos nariui. Ką gi Mozė turėjo izraelitams pranešti? Dievas nurodė: „Jiems tark: ‘Jūs turite būti šventi, nes aš, jūsų Dievas, esu šventas’“ (2 eilutė; Jr). Taigi kiekvienas Izraelio tautos narys privalėjo elgtis šventai. Žodžiai „jūs turite“ rodo, jog tai buvo ne patarimas, o įsakymas. Ar Dievas tikėjosi to, kas neįmanoma?
Įsidėmėtina, kad Jehova savo šventumą čia paminėjo ne kaip standartą, kurį būtina atitikti, o kaip priežastį, kodėl jis reikalauja elgtis šventai. Kitaip tariant, Jehova neliepė savo netobuliems tarnams, izraelitams, būti tokiems šventiems kaip jis. Tai būtų buvę nerealu. Jehovai, „Šventų Švenčiausiajam“, savo šventumu prilygti negali niekas (Patarlių 30:3, NW). Tačiau pats būdamas šventas Jehova tikisi, kad jo garbintojai irgi bus šventi — tiek, kiek įmanoma netobuliems žmonėms. Kaip Dievo tarnai gali parodyti esą šventi?
Pasakęs, jog reikia būti šventiems, Jehova per Mozę davė nurodymų, liečiančių visas gyvenimo sritis. Kiekvienas izraelitas turėjo laikytis šių elgesio normų: rodyti deramą pagarbą tėvams ir pagyvenusiems (3, 32 eilutės); būti dėmesingas nebyliams, akliesiems ir varguoliams (9, 10, 14 eilutės); elgtis su kitais sąžiningai, nešališkai (11-13, 15, 35, 36 eilutės); mylėti savo bendratikius kaip save patį (18 eilutė). Laikydamiesi šių bei kitų nurodymų, izraelitai tikrai galėjo būti „šventi savo Dievui“ (Skaičių 15:40).
Reikalavimas būti šventiems padeda geriau perprasti Dievo Jehovos mąstyseną bei veiksmus. Pirmiausia sužinome, jog, norėdami turėti artimą ryšį su Dievu, privalome visomis išgalėmis stengtis laikytis jo nustatytų švento elgesio normų (1 Petro 1:15, 16). Jei nuo tų normų nenukrypstame, mūsų gyvenimas yra išties laimingas (Izaijo 48:17).
Be to, duodamas tokį įsakymą Jehova parodė, jog pasitiki savo garbintojais. Dievas niekada nereikalauja iš mūsų daugiau nei pajėgiame (Psalmyno 103:13, 14). Kadangi jis sukūrė mus panašius į save, žino, kad gebame ugdytis šventumą — bent santykinį (Pradžios 1:26). Ar norėtumėte daugiau sužinoti, kaip galima artintis prie šventojo Dievo, Jehovos?
[Iliustracija 9 puslapyje]
Mes gebame ugdytis šventumą