Ar žinojote?

Koks gyventojų surašymas lėmė Jėzaus gimimą Betliejuje?

Evangelija pagal Luką pasakoja, kad, Cezariui Augustui paliepus atlikti Romos imperijos gyventojų surašymą, „visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą“ (Luko 2:1-3). Jėzaus įtėvio Juozapo miestas buvo Betliejus. Paklusdamas valdžios potvarkiui jis nuvyko ten drauge su Marija, ir taip Betliejuje gimė Jėzus. Per tokius surašymus gauti duomenys padėdavo valdžiai administruoti mokesčių surinkimą bei šaukimą į karo tarnybą.

30 m. p. m. e. romėnai užėmė Egiptą, o ten gyventojų surašymai buvo atliekami jau nuo seno. Istorikai mano, kad romėnai perėmė surašymų patirtį iš egiptiečių ir pritaikė ją visoje savo imperijoje.

Kad tokie surašymai tikrai būdavo, patvirtina Romos valdytojo Egipte ediktas, išleistas 104 m. e. m. Vienas jo egzempliorius dabar saugomas Britų bibliotekoje. Ten rašoma: „Gajus Vibijus Maksimas, Egipto prefektas (sako): kadangi atėjo metas visuose namuose atlikti surašymą, būtina priversti visus, kurie dėl įvairių priežasčių gyvena ne savo srityse, sugrįžti į savo namus, kad galėtų įvykdyti įprastinį įsakymą dėl surašymo ir stropiai pasirūpintų savo žemės sklypų apdirbimu.“

Kodėl Juozapas ketino parašyti Marijai skyrybų raštą, jeigu jie buvo tik susižadėję?

Evangelijoje pagal Matą rašoma, kad Juozapas apie Marijos nėštumą sužinojo tada, kai ši dar tik „buvo susižadėjusi“ su juo, taigi jiedu dar nebuvo pradėję kartu gyventi. Nežinodamas, kad ji tapo nėščia „Šventosios Dvasios veikimu“, Juozapas tikriausiai pamanė, jog Marija buvo jam neištikima. Tad jis nusprendė su ja išsiskirti (Mato 1:18-20).

Žydai į susižadėjusius žmones žiūrėdavo kaip į jau susituokusius. Tačiau gyventi drauge kaip vyras ir žmona jie nepradėdavo, iki būdavo atlikti vedybų formalumai. Susižadėjimas buvo laikomas tokiu svarbiu įsipareigojimu, kad jeigu santuoka neįvykdavo — jaunikiui persigalvojus ar dėl kitos priežasties, — moteris negalėdavo tekėti už kito, kol negaudavo skyrybų rašto. Jei susižadėjusios moters jaunikis iki vestuvių numirdavo, ją laikydavo našle. O jeigu būdama susižadėjusi moteris ištvirkaudavo, ją prilygindavo svetimautojai ir nubausdavo mirtimi (Pakartoto Įstatymo 22:23, 24).

Juozapas tikriausiai svarstė, kas būtų, jeigu Marijos situacija iškiltų į viešumą. Nors jautė turįs pranešti apie šį reikalą atitinkamai vyresnybei, vis dėlto norėjo apsaugoti Mariją ir išvengti skandalo. Todėl nusprendė išsiskirti su ja tylomis. Vienišai motinai skyrybų raštas pasitarnautų kaip įrodymas, kad ji buvo ištekėjusi.

[Iliustracija 16 puslapyje]

Romos valdytojo Egipte ediktas dėl surašymo, 104 m. e. m.

[Šaltinio nuoroda]

© The British Library Board, all rights reserved (P.904)