Ar reikėtų vaikus mokyti apie Dievą?

„Esame pakankamai religingi, kad neapkęstume, bet nepakankamai religingi, kad vienas kitą mylėtume“ (DŽONATANAS SVIFTAS, ANGLŲ RAŠYTOJAS).

ŠIĄ mintį Dž. Sviftas parašė XVIII amžiuje, tačiau ir šiandien daugelis jam pritartų. Tiesą sakant, kai kurie mano, jog tėvai neturėtų mokyti apie Dievą savo vaikų. Anot jų, religingoje šeimoje užaugę vaikai tam tikra prasme yra nuskriausti.

O ką manote jūs? Kuris iš tolesnių teiginių jums atrodo teisingiausias?

● Tėvams neturėtų būti leista mokyti vaikų apie Dievą.

● Tėvai turėtų palaukti, kol vaikas užaugs, ir tik tada su juo kalbėtis religinėmis temomis.

● Tėvai savo tikėjimą vaikams turėtų skiepyti nuo mažens. Tačiau kai šie suauga, reikėtų leisti dėl religijos apsispręsti patiems.

● Vaikai be jokių kalbų privalo priimti savo tėvų tikėjimą.

Ar religija vaikams daro žalą?

Nė vienas rūpestingas tėvas ar motina savo vaikui blogo, aišku, nelinki. Tačiau ką galima pasakyti apie žmonių tvirtinimus, esą vaikus mokyti apie Dievą negerai? Ar jie paremti faktais? Kokį poveikį tėvų religija daro vaikams, tyrinėjama jau ne vieną dešimtmetį. Prie kokių prieita išvadų?

Specialistai nustatė, kad religija vaikui ne tik nedaro žalos, bet kaip tik gali daryti teigiamą poveikį jo vystymuisi. 2008 metais žurnale Social Science Researcha buvo išspausdintas pranešimas, kuriame sakoma: „Pasirodo, religija sustiprina tiek motinos, tiek tėvo ryšį su vaiku.“ Ir dar priduriama: „Tikėjimas ir dvasiniai dalykai, regis, labai svarbūs daugelio vaikų gyvenime, nuo jų labai priklauso, kokie bus santykiai šeimoje.“ Ši išvada derinasi su Jėzaus Kristaus pasakytais žodžiais: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3, NW).

O kaip dėl įsitikinimo, kad mokyti vaiką religijos dera tik jam suaugus? Nepamirškime, vaiko protas yra labai imlus. Jį galima palyginti su tuščiu atviru indu. Tėvams tenka rinktis: ar patys namuose tą indą pripildys dorovės principų ir puoselėtinų vertybių, ar paliks lauke, kad į vaiko protą ir širdį „prilytų“ svetimų idėjų.

Kokia išeitis?

Istorija rodo, kad religija turi galios pakurstyti fanatizmą ir neapykantą. Ką tėvams reikėtų daryti, kad nebūtų taip, kaip sakė Džonatanas Sviftas? Kaip įskiepyti vaikams tokius religinius įsitikinimus, kurie skatintų mylėti kitus?

Atsakymą rasite panagrinėję šiuos tris klausimus: 1) ko reikėtų vaikus mokyti? 2) kas turėtų juos mokyti? 3) kokie mokymo metodai geriausi?

[Išnaša]