Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w14 6/15 p. 3–6
  • Tavo krikščioniškos tarnystės kelias tebus lygus

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Tavo krikščioniškos tarnystės kelias tebus lygus
  • Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2014
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • PARENK SAU TAKĄ TEISINGAI APSISPRĘSDAMAS
  • PAŠALINK NUO TAKO KLIŪTIS
  • LIK TEISINGAME KELYJE
  • Jaunuoli, ar tavo žvilgsnis sutelktas į dvasinius siekius?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę (studijų numeris) 2018
  • Kodėl verta tyrinėti Bibliją?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2015
  • Jaunuoliai, prisiminkite Didįjį Kūrėją jau dabar
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2008
  • Siek dvasinių tikslų Kūrėjo šlovei
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2004
Daugiau
Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2014
w14 6/15 p. 3–6
Kelias, pilnas kliūčių

Tavo krikščioniškos tarnystės kelias tebus lygus

KAI 537 metais p. m. e. žydai išsiruošė iš Babilono atgal į Jeruzalę, Jehova lydėjo juos akimis. Dievas buvo pasakęs: „Parenkite kelią tautai! Tieskite, tieskite vieškelį, nurinkite nuo jo akmenis!“ (Iz 62:10) Ką, žinodami tokius žodžius, darė žydai? Kai kurie, palikę Babiloną pirmiau, matyt, ruošė kelią tautiečiams, einantiems iš paskos. Jie, galimas dalykas, išlygino kauburius, pasirūpino, kad nebūtų neperžengiamų griovių. Kelias į tėvynę jų broliams turėjo būti žymiai lengvesnis.

Mes šiandien žengiame krikščioniškos tarnystės keliu — siekiame dvasinių tikslų, vykdome pavestas teokratines užduotis. Jehova nori, kad šiame kelyje mums būtų kuo mažiau kliūčių. Jo Žodis mus ragina: „Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti“ (Pat 4:26, Brb). Tiek jauniems broliams ir sesėms, tiek vyresniems verta gerai pamąstyti, kokių nelygumų kelyje gali pasitaikyti ir kaip juos pašalinti.

PARENK SAU TAKĄ TEISINGAI APSISPRĘSDAMAS

Turbūt esi girdėjęs apie kokį gabų paauglį sakant: „Jis toli eis“ arba: „Jam visos durys atviros“. Jauni žmonės paprastai yra energingi, geros sveikatos, aštraus proto, nori, kad gyvenimas jiems klotųsi kuo geriau. Biblijoje teisingai sakoma: „Jaunuolių papuošalas — jėga“ (Pat 20:29). Tikrą laimę jie atras tada, jei sieks dvasinių tikslų, jei savo jėgas ir talentus panaudos Jehovos tarnyboje.

Jaunų mūsų bendratikių gabumai vertinami ir pasaulyje. Štai Jehovos liudytoją, kuris gerai mokosi, karjeros konsultantai, mokytojai ir bendraklasiai, tikėtina, kalbins stoti į aukštąją mokyklą argumentuodami, kad tik šitaip pavyks užsitikrinti ateitį. Tie, kam sekasi sportas, turbūt sulauks pasiūlymų siekti sportininko karjeros. Gal ir tu esi tokioje situacijoje, o gal kuris iš tavo pažįstamų? Kas padėtų krikščioniui apsispręsti teisingai?

Padėti gali principai, užrašyti Biblijoje. Jais vadovaudamasis gebėsi išsilaikyti geriausiame gyvenimo kelyje. Mokytojo 12:1 sakoma: „Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis.“ Šis principas aktualus tiek jaunuoliams, tiek suaugusiems krikščionims. Kaip tad gali savo Kūrėją atminti?

Apsvarstyk Erikoa iš Vakarų Afrikos pavyzdį. Jis labai mėgo žaisti futbolą. Kai Erikui buvo penkiolika, jį pakvietė į šalies rinktinę. Vaikinas žinojo, kokios galimybės jam gali atsiverti: mokslai elitinėse Europos sporto mokyklose, profesionalaus futbolininko karjera. Tačiau tuo metu Erikas pradėjo tyrinėti Bibliją su Jehovos liudytojais. Kaip jis parodys, kad atmena savo Kūrėją? Ar iš Eriko gali pasimokyti ir tu?

Studijuodamas Bibliją Erikas sužinojo, kad Dievas galiausiai išspręs visas žmonijos problemas. Jis suprato, kaip svarbu savo laiką ir jėgas skirti Dievo valios vykdymui, todėl nutarė sportininko karjeros atsisakyti. Erikas pasikrikštijo ir atsidėjo Jehovos tarnybai. Laikui bėgant jis tapo bendruomenės patarnautoju, o vėliau buvo pakviestas į Biblijos mokymo kursus nevedusiems broliams.

Jeigu Erikas būtų siekęs sporto aukštumų, gal būtų praturtėjęs ir išgarsėjęs. Bet jis suvokė, kokie teisingi yra šie Šventojo Rašto žodžiai: „Turtuolio lobis — jo įtvirtintas miestas; jo vaizduotėje tai tarsi aukšta siena“ (Pat 18:11). Turtų teikiama apsauga ir stabilumas tėra iliuzija. Tie, kas vaikosi materialinių vertybių, dažnai „patys save varsto daugybe skausmų“ (1 Tim 6:9, 10).

Smagu matyti, kad daugelis jaunuolių atrado neblėstantį džiaugsmą ir prasmę visalaikėje krikščioniškoje tarnyboje. Erikas sako: „Stojau į didžiulę visalaikių Jehovos tarnų komandą. Geresnės už ją nėra. Dėkoju Jehovai, kad parodė tą vienintelį kelią į tikrą laimę ir sėkmę.“

O kaip tu? Ar sutinki, kad siekti to, ko siekia pasaulio žmonės, neverta? Ar stengiesi eiti krikščioniškos tarnystės keliu ir norėtum tapti pionieriumi? (Skaityk straipsnelį „Ko nesuteiks joks universitetas“.)

PAŠALINK NUO TAKO KLIŪTIS

Viena sutuoktinių pora, lankydamasi mūsų bendrijos filiale Jungtinėse Valstijose, pastebėjo, kokie laimingi čia dirbantys beteliečiai. Sesė vėliau rašė: „Buvome pernelyg pasinėrę į kasdienius reikalus.“ Todėl pora nutarė daugiau laiko ir jėgų skirti dievatarnystei.

Pakeisti gyvenimo būdą sutuoktiniams nebuvo taip lengva, vienu metu tai net atrodė neįveikiamas uždavinys. Bet sykį, sėdę aptarti dienos citatos, rado Jėzaus žodžius iš Jono 8:31: „Jei laikotės mano žodžio, iš tikro esate mano mokiniai.“ Pasigilinę į šią eilutę, jiedu priėjo prie išvados: „Kad ir ką turėtume paaukoti, norėdami gyventi paprasčiau, tai daryti tikrai verta.“ Taigi jie pardavė savo didelį namą, atsisakė įvairių nebūtinų daiktų ir persikėlė į bendruomenę, kuriai reikia pagalbos. Dabar sutuoktiniai tarnauja pionieriais, taip pat dalyvauja Karalystės salių statybose ir yra kviečiami prisidėti prie srities kongresų organizavimo. Ką abu mano apie tokius pokyčius? Jie sako: „Neįsivaizdavome, kad klausydami Jehovos organizacijos raginimų ir gyvendami paprasčiau patirsime šitiek džiaugsmo.“

LIK TEISINGAME KELYJE

Karalius Saliamonas rašė: „Tavo akys težiūri į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis“ (Pat 4:25). Kaip vairuotojas visą dėmesį sutelkia į kelią ir nesileidžia išblaškomas, taip ir mes turime susikoncentruoti į dvasinius tikslus: visų pirma juos nusistatyti, o tada ryžtingai jų siekti ir nesileisti pašalinių dalykų trikdomi.

1. Jehovos liudytojai jaunystėje siekia dvasinių tikslų; 2. Kelias be kliūčių

Kokie galėtų būti tavo dvasiniai siekiai? Vienas iš jų — imtis visalaikės tarnybos. Arba gal galėtum tarnauti bendruomenėje, kurioje skelbėjų nedaug, o teritorija didelė. Kitose bendruomenėse skelbėjų gal ir pakankamai, užtat trūksta vyresniųjų ar patarnautojų. Ar įžvelgi, kur būtum naudingas? Kodėl nepasikalbėjus apie tai su rajono prižiūrėtoju? Jei vietovė, į kurią norėtum persikelti, yra kitame teokratiniame rajone, informacijos mielai suteiks filialas.b

Prisiminkime žodžius iš Izaijo 62:10. Kai kurie žydai tikriausiai sunkiai triūsė lygindami ir rengdami kelią į tėvynę, kad Dievo tauta galėtų sėkmingai sugrįžti. Šiandien tu irgi turi stengtis, kad įvykdytum savo tikslus Jehovos tarnyboje. Vis judėk pirmyn ir nepasiduok. Dievas padės tau pasiekti, ką esi užsibrėžęs. Kai matai, kad priešais yra kokia kliūtis, melsk jį išminties ir stenkis tą kliūtį pašalinti. Gerai „apgalvok taką savo kojai“ ir matysi, kaip Jehova tau pagelbės jį išlyginti (Pat 4:26, Brb).

a Vardas pakeistas.

b Žiūrėk knygos Organizuotai vykdome Jehovos valią 111—112 puslapius.

Ko nesuteiks joks universitetas

Flavija

KAI Flavija buvo dar visai jaunutė, jos senelė, Jehovos liudytoja, kalbėdavo jai apie Bibliją. Flavijos tėtis buvo mokytojas ir stengėsi įdiegti dukrai troškimą gilintis į gamtos mokslus, šioje srityje įgyti aukštąjį išsilavinimą. Kiti žmonės jai sakė: „Tavo karta gali išgelbėti mūsų planetą.“ Tėčio remiama Flavija įstojo į prestižinį universitetą ir ėmė ieškoti būdų, kaip pagaminti aplinkos neteršiantį kurą.

Tačiau ji netruko pastebėti, kad daug studentų visai nebuvo suinteresuoti gelbėti planetą. Be to, kai kuriuos mokslinius darbus universitete finansavo komercinės įmonės, todėl tyrinėtojai, siekdami palaikyti su tomis įmonėmis gerus santykius, kartais pateikdavo neobjektyvias išvadas. Tai nedavė Flavijai ramybės. Kai į duris pasibeldė Jehovos liudytojai, jos noras sužinoti, kas Biblijoje sakoma apie Dievą ir ateitį, vėl sustiprėjo.

Biblijos žinia palietė Flavijos širdį ir ji pasikrikštijo. Tačiau tuo metu ji vis dar studijavo universitete, kad įgytų aukštesnį akademinį laipsnį. Gerajai naujienai skelbti jai likdavo visai mažai laiko. Sykį rajono prižiūrėtojas kalboje apsvarstė principą, užrašytą Jokūbo 4:17: „Kas moka daryti, kas teisinga, bet nedaro, tas nusideda.“ Flaviją tai paskatino susimąstyti. Ji prisimena: „Tuo pačiu metu norėjau ir kad Jehova mane laimintų, ir kad mokslininkės karjera būtų sėkminga. Privalėjau pasirinkti.“

Flavija nusprendė nutraukti studijas universitete. Ar vėliau dėl to gailėjosi? Ji sako: „Jehovos tarnyboje įgijau tai, ko nesuteiktų joks universitetas. Jehova man labai geras. Jis moko mane būti malonią, rodyti meilę, suteikti kitiems dvasinę pagalbą. Turiu puikų vyrą, mūsų tarpusavio ryšys glaudus. Ateities viltis, kurią puoselėju, daug geresnė už visa, ką galėtų pasiūlyti mokslas. Tik Jehova gali išgelbėti šią planetą. Nuo jo tikrai nenusisuksiu.“ Flavija su vyru tarnauja Jehovos liudytojų pagrindiniame biure Niujorke.

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti