Dievo karalystė. Vyriausybė, kuriai valdant nebebus korupcijos

Argi nesutiktumėte, kad visuomenėje klestint korupcijai, bet kuri valdžia, būdama visuomenės dalis, irgi neišvengiamai bus korumpuota? Vadinasi, sąžininga valdžia būtų įmanoma tik tuomet, jeigu ją sudarytų ne žmonių visuomenės nariai. Biblijoje ir kalbama būtent apie tokią valdžią — Dievo Karalystę, kurios melsti Jėzus mokė savo sekėjus (Mato 6:9, 10).

Dievo valdžia yra reali vyriausybė, kuri vadovaus iš dangaus. Ji pakeis žmonių valdžias (Psalmyno 2:8, 9; Apreiškimo 16:14; 19:19-21). Karalystė suteiks daug gero, taip pat pašalins korupciją. Štai šešios priežastys, kodėl galime būti tuo tikri.

1. GALIA

PROBLEMA. Žmonių valdžios išlaikomos pačių piliečių dažniausiai per mokesčius bei rinkliavas. Prieidami prie tokių pinigų, kai kurie pareigūnai susigundo vogti arba imti kyšius iš asmenų, ieškančių, kaip išvengti vieno ar kito mokesčio. Taip susidaro užburtas ratas — valdžia kelia mokesčius, kad surinktų trūkstamas lėšas, o tai skatina dar didesnę korupciją. Esant tokioms aplinkybėms, labiausiai kenčia sąžiningi žmonės.

SPRENDIMAS. Dievo Karalystės vyriausybė gauna valdžią iš paties visagalio Dievo Jehovosa (Apreiškimo 11:15). Todėl jai nereikia rinkti jokių mokesčių. Priešingai, Dievo beribė jėga ir nesavanaudiškas dosnumas užtikrina, kad Karalystė patenkins visus savo pavaldinių poreikius (Izaijo 40:26; Psalmyno 145:16).

2. VALDOVAS

PROBLEMA. Kaip teigia ankstesniame straipsnyje cituota Siuzan Rouz-Akerman, kova su korupcija pirmiausia „turi prasidėti nuo aukščiausių valdžios ešelonų“. Jei valdžia kovoja su korupcija tarp policininkų ir muitinės darbuotojų, bet toleruoja tokį elgesį tarp aukščiausių valdininkų, ji praranda visuomenės pasitikėjimą. Net ir pats sąžiningiausias žmonių išrinktas vadovas yra paveldėjęs netobulybę. Kaip rašoma Biblijoje, „nėra žemėje nė vieno žmogaus, kuris būtų toks teisus, jog tik gerai elgtųsi“ (Mokytojo 7:20).

SPRENDIMAS. Kitaip nei netobuli žmonės, Jėzus Kristus, kurį Dievas paskyrė savo Karalystės valdovu, negali būti gundomas į pikta. Jėzus tą įrodė, atsisakydamas paties didžiausio kada nors siūlyto kyšio — „visų pasaulio karalysčių“, — beje, pasiūlyto už tai, kad bent kartą pagarbintų šio pasaulio valdovą, Šėtoną (Mato 4:8-10; Jono 14:30). Net prikaltas prie kančių stulpo Jėzus buvo taip tvirtai pasiryžęs likti ištikimas Dievui, jog atsisakė svaigalų, kurie būtų apmalšinę skausmą, tačiau kartu ir prislopinę gebėjimą blaiviai mąstyti (Mato 27:34). Dabar, Dievo prikeltas gyvenimui danguje, Jėzus jau yra įrodęs, kad puikiai tinka būti tos Karalystės karaliumi (Filipiečiams 2:8-11).

3. PATVARUMAS

PROBLEMA. Daugelyje šalių reguliariai rengiami valdžios rinkimai, kurie, bent jau teoriškai, leidžia korumpuotus valdininkus pašalinti iš posto. Tačiau, kaip rodo praktika, net ir vadinamosiose išsivysčiusiose šalyse rinkimų metu korupcijos neišvengiama. Vienaip ar kitaip paremdami kurią nors partiją ar atskirus asmenis, turtingieji gali neteisėtai daryti įtaką tiek esamiems, tiek būsimiems valdantiesiems.

JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas Džonas Polis Stivensas (John Paul Stevens) rašė, jog tokia įtaka kelia grėsmę „ne tik valdžios teisėtumui ir jos darbo kokybei, bet ir visuomenės pasitikėjimui ja“. Todėl nenuostabu, kad daugelis žmonių pasaulyje politines partijas laiko labiausiai korumpuotomis institucijomis.

SPRENDIMAS. Dievo valdžia bus įvesta visam laikui, todėl nebeliks rinkimų, kurių metu būtų galima sukčiauti (Danieliaus 7:13, 14). Kadangi valdovą paskyrė pats Dievas, žmonės negali nei spręsti apie jo teisėtumą, nei pakeisti kitu. Toks pastovumas garantuoja, kad naujoji valdžia visada priims sprendimus ilgalaikei žmonių naudai.

4. ĮSTATYMAI

PROBLEMA. Iš pradžių gali atrodyti, kad gyvenimas pagerėtų priėmus naujus įstatymus. Tačiau, anot specialistų, daugėjant įstatymų atsiranda vis daugiau galimybių korupcijai. Negana to, pastangos pažaboti korupciją daug kainuoja, tačiau duoda mažai naudos.

SPRENDIMAS. Dievo Karalystės įstatymai nepalyginamai pranašesni už žmonių valdžių. Pavyzdžiui, vietoje ilgiausio įstatymų sąrašo, ką galima ir ko negalima daryti, Jėzus nustatė Aukso taisyklę: „Taigi visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite“ (Mato 7:12). Galbūt dar reikšmingiau tai, kad Dievo Karalystėje galiosiančiuose įstatymuose dėmesys sutelkiamas ne tik į poelgius, bet ir į motyvus. „Mylėk savo artimą kaip save patį“, — liepė Jėzus (Mato 22:39). Be abejo, tokius įstatymus gali duoti tik Dievas, kuris mato, kas yra žmogaus širdyje (1 Samuelio 16:7).

5. MOTYVAI

PROBLEMA. Korupciją skatina godumas ir savanaudiškumas. Tos neigiamos savybės neretai būdingos tiek valdžios pareigūnams, tiek eiliniams piliečiams. Seule griuvus prekybos centrui, apie kurį rašėme ankstesniame straipsnyje, paaiškėjo, kad valdininkai buvo papirkti, nes rangovai apskaičiavo, jog duoti kyšį pigiau, nei statyboms naudoti tinkamas medžiagas ir technologijas.

Taigi, kad pavyktų pašalinti korupciją, žmonės turi išmokti įveikti giliai įsišaknijusius motyvus — godumą ir savanaudiškumą. Tačiau žmonių valdžios nei nori, nei sugeba vykdyti tokią mokymo programą.

SPRENDIMAS. Dievo Karalystė išraus korupciją iš pat šaknų, nes moko žmones įveikti blogus motyvus, kurie ir yra nesąžiningumo pagrindas.b Toks mokymas padeda jiems „ugdytis naują proto nuostatą“ (Efeziečiams 4:23). Šitaip atsisakoma godumo ir savanaudiškumo, tenkinamasi tuo, ką turi, ir rūpinamasi kitais (Filipiečiams 2:4; 1 Timotiejui 6:6).

6. PAVALDINIAI

PROBLEMA. Net ir gyvendami geriausiomis sąlygomis ir būdami puikiausiai išauklėti, kai kurie tampa nesąžiningi ir pasiduoda korupcijai. Kaip pastebi specialistai, žmonių valdžios negali įveikti korupcijos. Daugiausia, ko galima tikėtis, — sumažinti korupcijos mastus ir jos daromą žalą.

SPRENDIMAS. Jungtinių Tautų Konvencijoje prieš korupciją teigiama, jog kovai su šia piktžaizde valdžios turėtų skatinti „principingumą, sąžiningumą ir atsakingumą“. Nors tai kilnus tikslas, Dievo Karalystė daro kur kas daugiau — ne tik skatina savo pavaldinius ugdytis šias savybes, bet ir to iš jų reikalauja. Biblijoje rašoma, kad nei gobšuoliai, nei melagiai nepaveldės Karalystės (1 Korintiečiams 6:9-11; Apreiškimo 21:8).

Kaip įrodė pirmieji krikščionys, žmonės gali išmokti laikytis šitokių aukštų moralės normų. Pavyzdžiui, kai vienas iš Jėzaus mokinių, Simonas, norėjo, kad apaštalai jam už pinigus suteiktų šventosios dvasios, šie nesidavė paperkami ir pasakė: „Atgailauk dėl šitos savo niekšybės.“ Pamatęs, koks pavojingas jo netikęs troškimas, Simonas prašė apaštalų melstis už jį, kad padėtų įveikti šią silpnybę (Apaštalų darbų 8:18-24).

KAIP TAPTI KARALYSTĖS PAVALDINIU

Kad ir kokios tautybės būtumėte, jūs galite tapti Dievo Karalystės pavaldiniu (Apaštalų darbų 10:34, 35). Su Jehovos liudytojais studijuodamas Šventąjį Raštą, — o tai dabar įmanoma kiekviename Žemės kampelyje — sužinosite kaip. Jie mielai jums parodys, kaip namuose vedamos nemokamos Biblijos studijos, kurios gali užtrukti vos dešimt minučių per savaitę. Be kitų dalykų, galėsite geriau įsigilinti į „gerąją naujieną apie Dievo karalystę“, pavyzdžiui, kaip ji pašalins korupciją aukščiausiuose valdžios sluoksniuose (Luko 4:43). Kreipkitės į vietos Jehovos liudytojus arba apsilankykite mūsų svetainėje jw.org.