Mums visiems reikia paguodos

Gal prisimenate, kaip vaikystėje pargriuvote ir susižeidėte ranką ar nusibrozdinote kelį? Kaip mama jus paguodė? Turbūt išvalė žaizdą ir aprišo. Verkėte, bet švelnūs mamos žodžiai ir apkabinimas nuramino. Tuo gyvenimo laikotarpiu paguodos toli ieškoti nereikėdavo.

Tačiau bėgant laikui gyvenimas tampa sudėtingesnis. Problemos didėja, o paguodos rasti darosi sunkiau. Suaugę žmonės patiria sunkumų, kurių mamos apkabinimas ar tvarstis ant žaizdos išspręsti negali. Pakalbėkime apie tai plačiau.

• Gal kada esate netekęs darbo? Chuljanas sako, jog netikėtai atleistas iš darbo jautėsi kaip nesavas. Jis nerimavo: „Kaip dabar pasirūpinsiu šeima? Kodėl įmonėje išdirbęs tiek metų tapau nereikalingas?“

• Galbūt jus slegia širdgėla dėl iširusios šeimos. „Kai prieš pusantrų metų mane paliko vyras, apėmė begalinis liūdesys, širdis plyšo iš skausmo, – pasakoja Rachelė. – Jaučiau tiek emocinį, tiek fizinį skausmą. Tai mane gąsdino.“

• Gali būti, kad sunkiai sergate ir nejaučiate jokio pagerėjimo. Kartais jus, kaip ir senovėje gyvenusį Jobą, galbūt kamuoja niūrios mintys. Jis dejavo: „Aš bjauriuosi [gyvenimu] ir nebenoriu gyventi“ (Jobo 7:16, Brb). Arba gal jaučiatės panašiai kaip devintą dešimtį perkopęs Luisas, kuris sakė: „Būna dienų, kai tiesiog laukiu mirties.“

• O gal netekote artimo žmogaus ir jums labai reikia paguodos. „Kai per lėktuvo katastrofą žuvo sūnus, iš pradžių nenorėjau tuo patikėti, – dalijasi mintimis Robertas. – Paskui pajutau tokį skausmą, tartum širdį būtų pervėręs kalavijas“ (Luko 2:35).

Net didelių sunkumų slegiami Robertas, Luisas, Rachelė ir Chuljanas rado paguodos. Jie žino, kad geriausiai juos gali paguosti ne kas kitas, o visagalis Dievas. Kaip jis guodžia? Ar paguos ir jus?