„Visos žemės Teisėjas“ visada elgiasi teisingai

1. Kaip Abraomas išreiškė savo įsitikinimą, kad Jehovos sprendimai yra teisingi? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

„ARGI tas, kuris yra visos žemės Teisėjas, nesielgs teisingai?“ (Pr 18:25) Tokiu retoriniu klausimu Abraomas išreiškė savo įsitikinimą, kad Jehovos nuosprendis Sodomos ir Gomoros miestams bus teisingas. Abraomas žinojo, kad Dievas niekada nepasielgtų neteisingai pražudydamas „teisųjį kartu su nedorėliu“. Vyras Jehovai sakė: „Ne tavo būdas daryti tokį dalyką.“ Praėjus maždaug 400 metų per Mozę Jehova apie save pasakė: „Tai Uola! Jo darbai tobuli, visi jo keliai iš tikrųjų teisingi. Ištikimas Dievas, be apgaulės, teisus ir patikimas!“ (Įst 31:19; 32:4)

2. Kodėl neįmanoma, kad Jehova pasielgtų neteisingai?

² Kodėl Abraomas galėjo būti toks tikras, kad Dievas visada elgiasi teisingai? Jis suvokė svarbią tiesą: Jehova pats nustato, kas teisu ir kas ne. Jo nustatytos normos yra teisingumo etalonas. Taigi jo nuomonė ir sprendimai visada teisingi. Biblijoje apie Jehovą pasakyta: „Jis myli, kas teisu ir teisinga“ (Ps 33:5).

3. Prašom pateikti pavyzdį, kokią neteisybę žmonės kartais patiria.

³ Kaip gera doraširdžiams žmonėms žinoti, kad Jehova visada elgiasi teisingai! Juk šis pasaulis smelkte persmelktas neteisybės. Jos aukomis yra tapę daugybė žmonių. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys buvo nuteisti ir įkalinti už nusikaltimą, kurio iš tiesų nepadarė. Kai kurie iš jų laisvę atgavo tik po keliolikos ar keliasdešimt metų, kai buvo atlikti DNR tyrimai ir paaiškėjo, kad jie visai nekalti. Susidūręs su tokia neteisybe, žmogus, be abejo, jaučiasi piktas, nusivylęs. Mums, krikščionims, irgi gali susiklostyti tokių situacijų, kai neteisybės, atrodo, nebepajėgsime pakelti. Apie kokias situacijas kalbame?

NETEISYBĖ BENDRUOMENĖJE

4. Kaip krikščionio pasitikėjimas Dievu gali būti išbandytas?

⁴ Jehovos tarnai supranta, kad pasaulyje susidurs su neteisybe. Tačiau kai atrodo, jog su mumis ar kitu žmogumi neteisingai pasielgė kas nors iš bendruomenės, gali būti ypač sunku. Kaip tokiu atveju reaguotum tu? Ar pasipiktintum tiek, kad susvyruotų tavo pasitikėjimas Dievu?

5. Kodėl neturėtume pernelyg nustebti, jeigu bendruomenėje matome neteisybę?

⁵ Kadangi visi esame netobuli ir linkę klysti, suprantame, kad bendruomenėje kartais gali rastis nesklandumų: kas nors galbūt neteisingai pasielgs su mumis, o gal mes patys padarysime bloga kitam (1 Jn 1:8). Kai taip atsitinka, brandūs krikščionys pernelyg nenustemba ir nesulėtina tempo Dievo tarnyboje. Savo Žodyje Jehova pateikė naudingų principų, kurie padės mums likti jam ištikimiems, net kai nukenčiame nuo savo bendratikių (Ps 55:13–15 [55:12–14, Brb]).

6, 7. a) Su kokia neteisybe susidūrė vienas brolis? b) Kas jam padėjo tinkamai reaguoti?

⁶ Štai brolio Vilio Dylio pavyzdys. 1931 metais jis pradėjo tarnauti Betelyje Šveicarijoje, Berno mieste. 1946-aisiais išvažiavo mokytis į Gileado mokyklą Jungtinėse Valstijose, netoli Niujorko. Baigęs mokyklą su aštuntąja laida, brolis Dylis buvo paskirtas tarnauti rajono prižiūrėtoju Šveicarijoje. Brolis pasakojo: „1949 metų gegužę pranešiau filialui Berne, kad ruošiuosi tuoktis.“ Koks buvo filialo atsakymas? Iš brolio atimamos visos teokratinės pareigos, leidžiama tik tarnauti pionieriumi. Brolis Dylis tęsė: „Man neleido sakyti kalbų. [...] Daug kas su mumis nebesisveikino ir elgėsi taip, tarsi būtume atskirti nuo bendruomenės.“

⁷ Ką brolis Dylis darė? Jis sakė: „Žinojome, kad susituokdami nepažeidėme jokių Biblijos principų, todėl karštai meldėmės Jehovai ir visiškai juo pasikliovėme.“ Galiausiai atsakingų brolių požiūris į santuoką buvo pataisytas ir Vilis Dylis atgavo savo pareigas. Už ištikimybę Jehova jį apdovanojo.a Pamąstykime: „Jeigu aš susidurčiau su tokia neteisybe, ar kantriai laukčiau, kol Jehova viską sutvarkys? O gal norėčiau kuo greičiau imti reikalą į savo rankas?“ (Pat 11:2; perskaityk Michėjo 7:7, Brb.)

8. Kodėl kartais galime manyti, kad mes patys ar kas nors kitas tapo neteisybės auka?

⁸ Gali būti ir taip, kad dėl savo netobulumo kartais klaidingai pamanysime, jog mes patys ar kuris nors kitas bendruomenės narys tapo neteisybės auka. Tokią išvadą galime padaryti, pavyzdžiui, ne taip supratę situaciją arba nežinodami visų faktų. Tačiau net jeigu neabejojame, kad situaciją suprantame teisingai, vis tiek turime išsakyti viską Jehovai, visų pirma kliautis juo ir savo elgesiu parodyti, kad esame jam ištikimi. Taip darydami niekad neimsime, Biblijos žodžiais tariant, niršti ant Jehovos. (Perskaityk Patarlių 19:3.)

9. Ką aptarsime šiame ir kitame straipsniuose?

⁹ Aptarkime tris atvejus, kai Biblijoje paminėti Dievo tarnai patyrė neteisybę. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie Abraomo provaikaitį Juozapą ir kaip jis nukentėjo nuo savo brolių. Kitame straipsnyje pažiūrėsime, kaip Jehova elgėsi su Izraelio karaliumi Ahabu, taip pat kas įvyko, kai apaštalas Petras buvo Sirijos Antiochijoje. Gilindamiesi į tuos pasakojimus, stenkimės turėti omenyje tokį klausimą: kas padėtų mums išlaikyti žvilgsnį sutelktą į Jehovą ir išsaugoti draugystę su juo, ypač tada, kai manome, kad su mumis elgiamasi neteisingai?

KOKIĄ NETEISYBĘ PATYRĖ JUOZAPAS

10, 11. a) Kokių skriaudų patyrė Juozapas? b) Kokia galimybė Juozapui pasitaikė būnant kalėjime?

¹⁰ Ištikimas Jehovos tarnas Juozapas patyrė daug neteisybės. Ir nukentėjo jis ne vien nuo svetimų žmonių. Bene didžiausią skriaudą jam padarė jo paties broliai. Kai Juozapas buvo septyniolikos, broliai prieš jo valią pardavė jį į vergiją. Šitaip jaunuolis atsidūrė Egipte (Pr 37:23–28; 42:21). Po kurio laiko tame krašte jis buvo neteisingai apkaltintas bandymu išprievartauti ir be teismo įkalintas (Pr 39:17–20). Vergo ir kalinio dalią jis kentė maždaug trylika metų. Ko iš Juozapo gali pasimokyti tie, kas galbūt nukentėjo nuo savo bendratikio?

¹¹ Juozapui būnant nelaisvėje, į kalėjimą buvo įmestas ir vyriausiasis karaliaus taurininkas. Vieną naktį šis susapnavo keistą sapną ir Jehova padėjo Juozapui tą sapną išaiškinti. Juozapas atskleidė, kad taurininkas grįš į faraono rūmus ir atgaus savo pareigas. Paaiškinęs sapną jis pasinaudojo proga papasakoti taurininkui apie nelengvą savo paties padėtį. Iš to, ką jis sakė ir ko nesakė, galime nemažai pasimokyti (Pr 40:5–13).

12, 13. a) Ar Juozapas buvo tiesiog susitaikęs su patirta neteisybe ir nesistengė nieko keisti? Prašom paaiškinti. b) Ko Juozapas taurininkui nepasakė?

¹² Perskaityk Pradžios 40:14, 15. Juozapo žodžiai „apgaule pagrobtas“ akivaizdžiai bylojo, kad su juo buvo pasielgta neteisingai. Jis, be to, tiesiai šviesiai pasakė nepadaręs nieko, dėl ko turėtų būti įkalintas. Kadangi buvo nekaltas, prašė taurininko paminėti jį faraonui, kad išlaisvintų jį iš tos vietos.

¹³ Ar iš šių Juozapo žodžių matyti, kad jis tiesiog susitaikė su esama padėtimi ir nesistengė nieko keisti? Tikrai ne. Jis žinojo patyręs didžiulę neteisybę ir kreipėsi į taurininką, nes tikėjosi, jog šis jam pagelbės. Tačiau atkreipkime dėmesį į štai ką: Šventajame Rašte niekur neparašyta, kad Juozapas būtų kam nors – netgi pačiam faraonui – pasakęs, jog jį pagrobė broliai. Juk kai jie atėjo į Egiptą ir su Juozapu susitaikė, faraonas juos mielai priėmė, pakvietė įsikurti jo valdose ir paskyrė jiems pačią geriausią žemę (Pr 45:16–20).

14. Kas mus apsaugos nuo piktų kalbų apie bendratikius?

¹⁴ Jeigu krikščionis mano patyręs neteisybę, turi saugotis, kad neimtų skleisti žalingų apkalbų. Žinoma, prašyti vyresniųjų pagalbos arba pranešti jiems apie rimtą bendruomenės nario nuodėmę yra būtina (Kun 5:1). Vis dėlto daugeliu atvejų, kai nebuvo sunkiai nusidėta, bus įmanoma nesutarimą išspręsti ir be niekieno kito, netgi vyresniųjų, pagalbos. (Perskaityk Mato 5:23, 24; 18:15.) Stenkimės būti ištikimi Dievo Žodžiui – tvarkydami reikalus vadovaukimės jame išdėstytais principais. Kartais gal net pamatysime, kad ne taip supratome situaciją ir jokios neteisybės nepatyrėme. Kaip tada džiaugsimės, kad visko dar labiau neapsunkinome kitą krikščionį apšnekėdami! Atminkime, ar būtume teisūs ar ne, piktomis kalbomis padėties tikrai nepagerinsime. Ištikimybė Jehovai ir bendratikiams mus nuo tokių kalbų apsaugos. Psalmininkas, apibūdindamas dorą žmogų, pasakė: „[Jis] nešmeižia nė vieno liežuviu, [...] nedaro nieko pikta bičiuliui ir nejuodina kaimyno“ (Ps 15:2, 3; Jok 3:5).

ATMINK, KAS TAVO GERIAUSIAS DRAUGAS

15. Ką gera Juozapui davė jo ryšys su Jehova?

¹⁵ Iš Juozapo galime pasimokyti ir dar kai ko. Per tuos trylika nelengvų metų jis parodė, kad turi tokį kaip Jehovos požiūrį (Pr 45:5–8). Dėl patirtos neteisybės jis niekad nekaltino Dievo. Nors ir nepamiršo jam padarytų skriaudų, Juozapas netapo pagiežingas. Visų svarbiausia, jis neleido, kad kitų netobulumas ir klaidos atitolintų jį nuo Jehovos. Kadangi Juozapas liko ištikimas, Dievas galiausiai ištaisė padėtį ir gausiai palaimino jį patį bei jo šeimą.

16. Kodėl, bendruomenėje patyrę neteisybę, turėtume glaustis dar arčiau prie Jehovos?

¹⁶ Mes irgi turime branginti ir sergėti savo ryšį su Jehova. Niekad neleiskime, kad brolių ir sesių trūkumai atskirtų mus nuo Dievo, kurį mylime ir garbiname (Rom 8:38, 39). Tebūna priešingai: jeigu kuris bendratikis padarytų ką nors ne taip, sekime Juozapo pavyzdžiu ir glauskimės dar arčiau prie Jehovos, stenkimės į viską žiūrėti taip kaip jis. Kai, vadovaudamiesi Biblijos principais, būsime padarę, ką galime, kad situaciją pataisytume, palikime viską Jehovos rankose ir tvirtai tikėkime, kad tinkamu laiku ir būdu jis reikalą sutvarkys.

PASITIKĖKIME „VISOS ŽEMĖS TEISĖJU“

17. Iš ko matysis, kad pasitikime „visos žemės Teisėju“?

¹⁷ Žinome, kad kol gyvensime šioje santvarkoje, mums teks susidurti su neteisybe. Ir kartais gali atrodyti, jog su mumis ar kitu bendratikiu neteisingai pasielgė kas nors iš brolių ar sesių. Bet neleisk, kad tai taptų tau suklupimo akmeniu (Ps 119:165). Kai bendruomenėje randasi kokių nesklandumų, likime ištikimi Jehovai: viską išsakykime jam maldoje ir juo pasikliaukime. Nuolankiai pripažinkime, kad dėl savo netobulumo galbūt neteisingai supratome situaciją ir nežinome visų faktų. Imkime pavyzdį iš Juozapo ir venkime negatyvių kalbų, įtemptą padėtį jos tik dar labiau apsunkintų. Visų svarbiausia, neimkime pernelyg pasitikėti savimi ir manyti, kad viską galime išspręsti patys. Verčiau būkime pasiryžę likti ištikimi Dievui ir kantriai laukime, kol jis reikalą ištaisys. Jeigu taip darysime, kaip ir Juozapas pelnysime Jehovos palankumą ir būsime palaiminti. Neabejokime, kad „visos žemės Teisėjas“ visada elgiasi taip, kaip reikia, nes „visi jo keliai iš tikrųjų teisingi“ (Pr 18:25; Įst 32:4).

18. Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Kitame straipsnyje pakalbėsime apie dar du atvejus, kai Dievo tarnai senovėje patyrė neteisybę. Geriau suprasime, kad jei norime išsiugdyti tokį kaip Dievo požiūrį į teisingumą, turime nepamiršti nuolankumo ir atlaidumo.