„Išvyniotas“ senovinis rankraštis
Šio apanglėjusio ritinio, 1970 metais rasto prie En Gedžio, ilgą laiką nebuvo įmanoma perskaityti. Pasitelkus trimačio skenavimo įrangą, ritinys buvo virtualiai išvyniotas ir paaiškėjo, kad jame yra kelios Kunigų knygos eilutės, kuriose matyti ir Dievo vardas.
ARCHEOLOGAI, 1970 metais kasinėdami Izraelyje, Negyvosios jūros vakariniame krante prie En Gedžio, vienõs sinagogos, sudegintos, matyt, VI amžiuje, griuvėsiuose aptiko apanglėjusį ritinį. Ritinio būklė buvo per prasta, kad jį būtų galima išvynioti ir perskaityti. Vis dėlto po kelių dešimtmečių, pasitelkus naujausią trimačio skenavimo ir skaitmeninio vaizdo kūrimo įrangą, specialistams galiausiai pavyko jį virtualiai išvynioti ir rankraščio tekstą perskaityti.
Ką gi jie išsiaiškino? Pasirodo, ritinyje yra Biblijos teksto fragmentas. Išlikęs tekstas – tai kelios pirmojo Kunigų knygos skyriaus eilutės. Jose matyti ir Dievo vardas, užrašytas tetragrama. Ritinys galėjo būti parašytas laikotarpiu nuo I a. antros pusės iki IV a. pabaigos ir dabar yra antras pagal senumą Biblijos hebrajiškosios dalies rankraštis po Negyvosios jūros (Kumrano) ritinių. Pasak laikraščio The Jerusalem Post apžvalgininko Gilo Zoharo, „kol En Gedžio rankraštis su Kunigų knygos fragmentu nebuvo virtualiai išvyniotas, tarp 2000 metų senumo Negyvosios jūros ritinių, datuojamų vėlesniu Antrosios šventyklos laikotarpiu, ir Alepo kodekso, surašyto viduramžiais, dešimtame amžiuje, buvo 1000 metų spraga“. Specialistų teigimu, šis rankraštis liudija, kad Toros tekstas per tūkstantmečius išliko nepakitęs ir kad perrašinėtojų klaidos jam įtakos neturėjo.