Kaip pasiekti nereligingų žmonių širdį

1. Kaip pastaraisiais dešimtmečiais pasikeitė žmonių požiūris į religiją?

TŪKSTANČIUS metų tikėjimas buvo neatsiejama daugumos žmonių gyvenimo dalis. Bet pastaraisiais dešimtmečiais padėtis gerokai pasikeitė – daug žmonių laiko save nereligingais, kai kuriose šalyse jie netgi sudaro didžiąją dalį gyventojųb (Mt 24:12).

2. Kodėl vis daugiau žmonių laiko save nereligingais?

² Kodėl vis daugiau žmonių laiko save nereligingais?c Kai kuriems gyvenime labiau rūpi malonumai, kiti pasineria į visokius kasdienius reikalus (Lk 8:14). Dar kiti buvo religingi, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių Dievą tikėti nustojo. Yra ir tokių, kurie Dievo buvimo neneigia, bet religija, jų manymu, yra atgyvenusi, nesiderina su mokslu ir sveiku protu. Galbūt iš draugų, pedagogų ar žinomų žmonių jie dažnai girdi tvirtinimus, kad gyvybė atsirado evoliucijos būdu, o svarių argumentų tikėti Dievą išgirsta retai. Ne vieną nuo religijos atgrasė dvasininkų godumas ir valdžios troškimas. Kai kuriose šalyse religinę veiklą riboja įstatymai.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Jėzus pavedė mums darbą visų tautų žmones daryti jo mokiniais (Mt 28:19). Kaip galėtume padėti nereligingiems žmonėms pamilti Dievą ir tapti Kristaus sekėjais? Svarbu suprasti, kad pašnekovo reakcija į mūsų skelbiamą žinią gali priklausyti nuo to, kokioje aplinkoje jis užaugo. Pavyzdžiui, Europoje daugelis žino, kas yra Biblija, ir jiems nesvetima mintis, kad viską sukūrė Dievas. O štai Azijoje didžioji dalis žmonių apie Bibliją menkai tenutuokia, kai kuriose to žemyno šalyse tikinčių Kūrėją yra visai nedaug. Šiame straipsnyje aptarsime, kas padėtų mums pasiekti visokių žmonių širdį, kad ir kokia būtų jų kilmė ar įsitikinimai.

Į ŽMONES ŽIŪRĖKIME TEIGIAMAI IR PRIE JŲ PRISITAIKYKIME

4. Ką svarbu turėti omenyje, kad tarnyboje išlaikytume teigiamą požiūrį?

⁴ Turėkime omenyje, kad žmonės gali pasikeisti. Kasmet Jehovos liudytojais tampa nemažai tų, kas anksčiau buvo nereligingi. Vieni jau iki tol laikėsi aukštų moralės normų, jiems kėlė pasipiktinimą dvasininkų veidmainystė. Kiti gyveno nelabai dorovingai ir turėjo atsikratyti blogų įpročių. Galime neabejoti, Jehovos padedami surasime tuos, kurių širdis pasirengusi priimti tiesą, vedančią į amžiną gyvenimą (Apd 13:48; 1 Tim 2:3, 4).

5. Dažniausiai dėl ko tarnyboje žmonės mūsų klausosi?

⁵ Būkime malonūs ir taktiški. Dažnai žmonės mūsų klausosi ne dėl to, ką jiems kalbame, o dėl to, kaip kalbame. Jiems patinka, kai elgiamės maloniai, taktiškai ir rodome jiems nuoširdų dėmesį. Todėl nepirškime pašnekovams savo požiūrio, verčiau stenkimės suprasti, kodėl jie nenori diskutuoti religinėmis temomis. Vieni gal jaučiasi nejaukiai kalbėdami apie tai su nepažįstamais. Kitų nuomone, klausinėti žmogaus apie jo įsitikinimus – nemandagu. Dar kiti bijo, kad kas nors pamatys juos skaitančius Bibliją, ypač su Jehovos liudytojais. Kad ir kaip būtų, į jų jausmus atsižvelkime (2 Tim 2:24).

6. Kokį pavyzdį parodė apaštalas Paulius ir kaip galime juo sekti?

⁶ Ką galėtume daryti, jei matome, kad pašnekovą glumina tokie žodžiai kaip „Biblija“, „Dievas“ ar „religija“? Gerą pavyzdį parodė apaštalas Paulius. Su žydais jis kalbėjosi remdamasis tuo, kas užrašyta šventuosiuose raštuose, o diskutuodamas su graikų filosofais Areopage tų raštų jis tiesiogiai neminėjo (Apd 17:2, 3, 22–31). Kaip galime sekti Pauliumi? Jeigu mūsų pašnekovas Biblijos nepripažįsta, geriau tiesiogiai jos neminėti. O jeigu žmogui parodyti ką nors tiesiai iš Biblijos būtų tinkama, bet nujaučiame, kad jam gali būti nesmagu skaityti kitiems matant, eilutes rodykime iš mobiliojo įrenginio. Tada aplinkiniams mažiau krisime į akis.

7. Ką daryti mus skatina Pauliaus žodžiai iš 1 Korintiečiams 9:20–23?

⁷ Stenkimės pažinti savo teritorijos žmones, juos išklausykime. Bandykime suprasti, kodėl jie mąsto vienaip ar kitaip (Pat 20:5). Vėl prisiminkime Paulių. Jis skelbė gerąją naujieną kitataučiams, kurie apie Jehovą ir šventuosius raštus žinojo labai nedaug arba išvis nieko nežinojo. Su jais Pauliui reikėjo kalbėti visai kitaip nei su tautiečiais. Prisitaikyti prie žmonių savo teritorijoje turime ir mes. Kad sužinotume jų požiūrį, vertėtų pasidomėti, kas jiems rūpi labiausiai, galbūt pasiteirauti apie tai patyrusių bendruomenės skelbėjų. (Perskaityk 1 Korintiečiams 9:20–23.)

8. Kaip galime pradėti pokalbį apie Bibliją?

⁸ Mums svarbu išsiaiškinti, ar žmogus, kaip sakoma Biblijoje, yra vertas mūsų žinios (Mt 10:11). Todėl paskatinkime jį išsakyti savo nuomonę kokiu nors klausimu ir atidžiai jo klausykimės. Vienas brolis Anglijoje dažnai teiraujasi žmonių, ko, jų manymu, reikia, kad santuoka būtų laiminga, kad vaikai užaugtų geri ar kad ištvertume neteisybę. Išklausęs atsakymą, jis paklausia: „O ką pasakytumėte apie štai tokį patarimą, užrašytą prieš beveik porą tūkstantmečių?“ Tada, neminėdamas žodžio „Biblija“, brolis savo telefone parodo kokią nors su tema susijusią eilutę.

KAD PALIESTUME PAŠNEKOVO ŠIRDĮ

9. Kaip galėtume sudominti žmones, kurie nenori kalbėti apie Dievą?

⁹ Žmones, kurie paprastai nenori kalbėti apie Dievą, galbūt sudominsime pradėdami pokalbį apie tai, kas jiems arčiau širdies. Daugelis, pavyzdžiui, mėgsta stebėti gamtą. Taigi galėtume sakyti: „Tikriausiai žinote, kad nemažai mokslininkų išradimų iš tikrųjų yra nukopijuoti nuo gamtos. Pavyzdžiui, mikrofonų kūrėjai tyrinėja gyvūnų ausis, o fotoaparatų kūrėjai – akis. Ką, jūsų nuomone, jie kopijuoja: ar tai, kas atsirado atsitiktinai, ar tai, kas buvo sukurta?“ Išklausę atsakymą, galėtume pridurti: „Man patiko viena senovės poeto mintis: „Nejaugi tas, kuris padarė ausį, negirdės? Nejaugi tas, kuris sukūrė akį, nematys? Ar tas, kas protina tautas, jų nesudrausmins – tasai, kuris pamoko žmones?“ Su mintimi, kad visata buvo sukurta, sutinka ir kai kurie mokslininkai“ (Ps 94:9, 10). Tada galėtume parodyti kurį nors interviu su rubrika „Požiūris į gyvybės kilmę“ iš svetainės jw.org^® (eiti į LEIDINIAI > VIDEOTEKA > INTERVIU IR PASAKOJIMAI). Taip pat galėtume įteikti brošiūrą Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo? arba Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai.

10. Kaip dar galima užmegzti pokalbį su žmogumi, kuris nenori kalbėti apie Dievą?

¹⁰ Daugelis žmonių trokšta gyventi ilgai ir laimingai. Tačiau nemažai kas baiminasi, kad žemė bus nepataisomai sugadinta ir taps negyvenama. Anot vieno rajono prižiūrėtojo iš Norvegijos, tie, kas nenori kalbėti apie Dievą, dažnai sutinka pakalbėti apie pasaulio įvykius. Pasisveikinęs su pašnekovu, tasai brolis sako: „Kas, jūsų manymu, galėtų užtikrinti mums geresnę ateitį: politikai, mokslininkai ar kas kitas?“ Išklausęs atsakymą brolis paskaito ar iš atminties pacituoja kokią nors Biblijos eilutę, kurioje kalbama apie nuostabią ateitį. Kai kuriuos sudomina Dievo pažadas, kad žemė nebus sunaikinta ir kad geri žmonės joje gyvens amžinai (Ps 37:29; Mok 1:4).

11. a) Kodėl turime būti pasiruošę kalbėti su žmonėmis apie įvairius jiems rūpimus dalykus? b) Iš ko matysis, kad sekame Pauliaus pavyzdžiu, apie kurį rašoma Romiečiams 1:14–16?

¹¹ Kadangi kiekvienas žmogus, kurį sutinkame tarnyboje, yra savitas, turime būti pasiruošę kalbėti apie įvairius dalykus. Tai, kas domina vieną, kitam gali būti visiškai neįdomu. Su vienais apie Bibliją ar Dievą galbūt galėsime pakalbėti be užuolankų, su kitais gal bus geriau pradėti nuo kitokių temų. Šiaip ar taip, turėtume stengtis pašnekinti visokiausius žmones. (Perskaityk Romiečiams 1:14–16.) Aišku, nepamirškime, kad tiesos sėklas augina Jehova – jis mato, kurio žmogaus širdies nuostata yra teisinga (1 Kor 3:6, 7).

KAIP PASKELBTI TIESOS ŽINIĄ ŽMONĖMS IŠ AZIJOS ŠALIŲ

12. Kaip galime sudominti iš Azijos atvykusius žmones, kuriems mintis apie Kūrėją svetima?

¹² Visame pasaulyje nemažai mūsų brolių ir sesių sutinka atvykėlių iš įvairių Azijos šalių. Kai kuriose iš jų valdžia riboja religijos laisvę. Daugelis žmonių ten, galimas dalykas, niekada nėra girdėję svarių argumentų, kad egzistuoja visatos Kūrėjas. Smalsesni gal ir priima pasiūlymą studijuoti Bibliją, bet kiti į naujas idėjas žiūri nepatikliai. Kaip sužadinti tokių žmonių susidomėjimą? Kai kurių skelbėjų patirtis byloja, kad geriausia pradėti nuo draugiško pašnekesio, pavyzdžiui, taktiškai pasiteirauti, kaip jiems sekasi. Tada skelbėjai, jei tinkama, papasakoja, kaip jų gyvenimas pasikeitė į gera, kai pritaikė kokį nors Biblijos principą.

13. Kas gali patraukti žmogų prie Biblijos? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹³ Daugelį žmonių pirmiausia patraukia gyvenimiški Biblijos patarimai (Mok 7:12). Viena sesė, Niujorke skelbianti gerąją naujieną kalbantiems kiniškai, sako: „Stengiuosi būti žmonėms dėmesinga ir juos išklausyti. Jeigu paaiškėja, kad pašnekovas čionai persikėlė visai neseniai, paklausiu: „Kaip sekasi įsikurti? Ar jau radote darbą? Ar vietiniai gražiai su jumis elgiasi?“ Kartais tai padeda sesei užvesti kalbą apie kokį nors Biblijos mokymą. Atsiradus progai sesė sako: „Kas, jūsų manymu, padėtų gerai sutarti su kitais? Norėčiau paskaityti jums vieną patarlę iš Biblijos: „Pradėti kivirčą – lyg atidaryti užtvanką, tad kol ginčas nepratrūko, pasitrauk.“ Ar, jūsų nuomone, šis patarimas naudingas?“ (Pat 17:14). Tokie pokalbiai gali padėti įžvelgti, ar žmogus norėtų, kad aplankytume jį dar kartą.

14. Kaip mūsų brolis vienoje Tolimųjų Rytų šalyje kalbasi su žmonėmis, kurie sako netikintys Dievo?

¹⁴ O kaip kalbėti su tais, kurie tiesiai pasako netikintys Dievo? Mūsų brolis, jau nemažai metų skelbiantis gerąją naujieną vienoje Tolimųjų Rytų šalyje, kur daugelis nėra religingi, dalijasi savo patirtimi: „Jei žmogus pasako „aš netikiu Dievo“, paprastai tai reiškia, kad jis nedalyvauja vietinėse dievų garbinimo apeigose. Pašnekovui pritariu, kad daugelis dievų yra žmonių išgalvoti ir netikri. Tada neretai paskaitau Jeremijo 16:20: „Argi gali žmogus dievų sau pasidirbti? Argi jie būtų dievai?“ Paskui paklausiu: „Kaip atskirti tikrą Dievą nuo netikrų?“ Išklausęs atsakymą, perskaitau Izaijo 41:23: „Sakykite, kas įvyks ateityje, tada žinosime, kad esate dievai.“ Paskui parodau pavyzdį, kaip išsipildė kokia nors Jehovos pranašystė.“

15. Ko galime pasimokyti iš kito Azijoje tarnaujančio brolio?

¹⁵ Kitas Azijoje tarnaujantis brolis pasakoja, kaip kalbasi su žmonėmis, lankydamas juos pakartotinai: „Parodau, kokie naudingi Biblijos patarimai, kaip išsipildė jos pranašystės, atkreipiu dėmesį į gamtos dėsnius. Tada pasiteirauju: „Argi visa tai neliudija, kad egzistuoja išmintingas Kūrėjas?“ Pastebėjęs, kad pašnekovas jau pradeda svarstyti apie tokią galimybę, imu kalbėti, kas Biblijoje sakoma apie Jehovą.“

16. a) Kodėl, remiantis Hebrajams 11:6, žmogui būtina tikėti Dievą? b) Kaip galime padėti studijuotojams išsiugdyti tikėjimą Dievo buvimu ir Biblijos patikimumu?

¹⁶ Vesdami Biblijos studijas žmonėms, kurie užaugo nereligingoje aplinkoje, turime nuolat ugdyti jų tikėjimą Dievo buvimu ir jo Žodžio patikimumu. (Perskaityk Hebrajams 11:6.) Tikėtina, apie kai kuriuos dalykus su jais teks kalbėti ne kartą. Gal net per kiekvieną susitikimą reikės trumpai aptarti, pavyzdžiui, kokių yra įrodymų, kad Bibliją įkvėpė Dievas, – pakalbėti apie išsipildžiusias pranašystes, apie jos principų naudą ir apie tai, kaip joje užrašyta informacija derinasi su mokslo ir istorijos faktais.

17. Kodėl svarbu rodyti žmonėms meilę?

¹⁷ Ar mūsų sutikti žmonės laikytų save religingais ar ne, mes galime padėti jiems tapti Kristaus mokiniais. Tik turime nepristigti meilės (1 Kor 13:1). Tiems žmonėms reikia suprasti svarbų dalyką: Dievas mus myli ir nori, kad mes jį mylėtume. Kasmet tūkstančiai tų, kas anksčiau menkai domėjosi ar išvis nesidomėjo dvasiniais dalykais, nusprendžia pasikrikštyti, nes pamilo Dievą. Todėl išlaikykime teigiamą požiūrį į žmones ir rodykime jiems nuoširdų dėmesį. Būkime geri klausytojai, stenkimės suprasti, kaip mūsų pašnekovai mąsto. Savo pavyzdžiu mokykime juos sekti Kristumi.