Supratingai skelbti gerąją naujieną
1 Įkvėpta patarlė sako: „Kas brangina supratimą, tam seksis“ (Pat 19:8). Šių žodžių išmintingumas dažnai pasitvirtina mūsų tarnyboje. Pavyzdžiui, būdami supratingi ir taktiški, daugelis skelbėjų tiems žmonėms, kurie norėjo nutraukti pokalbį, galėjo liudyti toliau arba bent padėti pagrindą vėlesniam liudijimui. Kaip?
2 Deramai elgtis su asmenimis, norinčiais nutraukti pokalbį. Mes dažnai sutinkame žmonių, kurie sako: „Aš užsiėmęs.“ Ar šeimininkas tikrai užsiėmęs ar tik sako taip, nenorėdamas įsitraukti į ilgą pokalbį? Čia būtinas įžvalgumas. Jeigu jis neatrodo tikrai užsiėmęs, galime bandyti tą asmenį nuteikti tolesnei diskusijai. Galėtume pasakyti: „Tad aš kalbėsiu trumpai.“ Paskui glaustai išdėstykime, ką ketinome aptarti, atsižvelgdami į susitarimą dėl laiko. Jei esame atidūs ir savo kalba žadiname susidomėjimą, galbūt asmuo net parodys norą tęsti pokalbį.
3 Tarkim, kad žmogus, į kurį kreipiesi, tikrai yra užsiėmęs. Nors mes nenorime labai greitai pasitraukti, būdami įkyrūs padarytume neigiamą įspūdį. Kai šeimininkė ateina prie durų su kokiu nors virtuvės įrankiu rankoje ir mes užuodžiame ruošiamo maisto kvapą, galimas dalykas, kad ji tikrai užsiėmusi. Tad reikia supratingumo ir nuovokos. Tuo metu nebūtų taktiška atkakliai mėginti tęsti pokalbį. Verčiau duoti šeimininkui traktatą ir pasiūlyti apsilankyti vėliau. Taip padarysime geresnį įspūdį, o kitą kartą galbūt bus puikiai paliudyta.
4 Atsižvelgti į žmogaus nuotaiką. Kartais tarnyboje po namus sutinkame žmonių, kurie, mums apsilankius, kalba šiurkščiai. Ką tuomet daryti? Patarlių 17:27 (Brb red.) patariama: „Protingas žmogus turi romią dvasią.“ Koks puikus patarimas! Jei kalbame ramiai, toks asmuo paprastai sušvelnėja. Be to, jeigu taktiškai paskatiname jį išsakyti savo nuomonę rūpimu klausimu, galbūt jis taps malonesnis. Net jeigu jis greitai nutraukia pokalbį, mūsų romūs atsakymai galbūt paliks jam geresnį įspūdį apie Jehovos Liudytojų darbą. Tai būtų didelis laimėjimas. Žinoma, jei šeimininkas supyksta ar susierzina, geriau tyliai išeiti ir galbūt pabandyti paliudyti jam kitą kartą.
5 Esama ir tokių žmonių, kurie mėgsta ginčytis, tačiau yra nuoširdūs. Tuomet kalbėtis su jais mums gali būti tikras kantrybės išbandymas. Bet jeigu esame įžvalgūs, nebūtinai turime manyti, jog šeimininkas nesidomi, nes griežtai reiškia kitokį požiūrį. Galėtume taktiškai jo paklausti, kodėl jis taip mano, ir parodyti, kas ta tema sakoma Biblijoje (Pat 20:5, Brb red.). Iš jo reakcijos matysime, ar būtų naudinga kalbėtis toliau.
6 Įžvalgus skelbėjas supranta, kad laikas ir aplinkybės dažnai keičia šeimininko požiūrį į Karalystės žinią. Kitą kartą mums atėjus, jo reakcija galbūt bus visiškai kitokia. Neturime manyti, kad šeimininkas atsakys neigiamai, jeigu jis taip reagavo praėjusį kartą mums paskambinus prie jo durų.
7 Nuspręsti, ar verta toliau kalbėtis, nėra lengva. Tačiau tobulindami mokymo meną supratingiau skelbsime gerąją naujieną ir pasitikėsime, kad Jehova laimins mūsų pastangas (1 Kor 3:6; Tit 1:9).