Klausimų dėžutė

◼ Ar skelbėjai ir pionieriai turi jaustis privalą aukoti pasauliniam darbui kiekvieną kartą, kai Karalystės salėje gauna leidinių, reikalingų platinti lauko tarnyboje?

Ne. 1990 m. balandžio 21 d. laiške visoms Jungtinių Valstijų bendruomenėms buvo sakoma: „Skelbėjai gali [...] prisidėti savo aukomis prie pasaulinio darbo pagal savo išgales ir norą, kada patys nusprendžia (2 Kor 8:10-15; 9:6-14).“

Vis dėlto kai kurie skelbėjai apsisprendė paaukoti kaskart, kai tik pasiima leidinių. Jie taip daro todėl, kad tai — jiems tinkamas priminimas, kokia garbė ir atsakomybė reguliariai remti mūsų pasaulinę veiklą. Kiti savo auką įdeda į dėžutę kartu su savanoriškomis aukomis, kurias gauna iš besidominčių asmenų lauko tarnyboje. Daugelis apsisprendė konkrečią sumą paaukoti kas savaitę. Dar kiti tam tikrą pinigų sumą atideda kas mėnesį — tiek Karalystės salės išlaidoms padengti, tiek ir pasaulinei veiklai.

Kad ir kuomet tai būtų daroma, kiekvienas pats turi nuspręsti, kiek yra pajėgus paremti pasaulinį darbą. Aukoti reikėtų tvarkingai, priklausomai nuo to, kiek asmuo išgali (1 Kor 16:2). Duodami aukas turime atminti, kad jomis padengiamos ne vien literatūros spausdinimo išlaidos, bet ir kitos mūsų pasaulinės veiklos sritys.