Saugokite savo vaikus nuo kraujo perpylimo

¹ „Vaikai iš tikrųjų — Viešpaties dovana.“ (Ps 127:3) Jeigu esate gavę tokią brangią dovaną iš Jehovos, tai turite džiaugsmingą, nors ir nelengvą, pareigą — auklėti savo vaikus, rūpintis jais ir saugoti. Pavyzdžiui, ar jau ėmėtės visų išmintingų priemonių apsaugoti savo mažamečius vaikus nuo kraujo perpylimo? Kaip jūsų vaikai elgtųsi, jeigu iškiltų perpylimo grėsmė? Ar drauge su visa šeima pasitarėte, kaip galite išmintingai elgtis kritišku atveju, kai iškyla kraujo perpylimo pavojus?

² Šeimos paruošimas tokiems atvejams neturėtų sukelti nerimo ar įtampos. Neįmanoma numatyti visų galimų situacijų ir visoms pasiruošti, tačiau tėvai gali iš anksto daug padaryti, kad apsaugotų vaikus nuo perpylimo. Jeigu tuo nepasirūpintumėte, jūsų vaikui, prireikus gydymo, gali būti padarytas kraujo perpylimas. Ko galima imtis?

³ Svarbus tvirtas įsitikinimas. Turite atsakingai apsvarstyti, kiek tvirtai patys esate apsisprendę laikytis Dievo įstatymo dėl kraujo. Ar mokote savo vaiką klausyti Jehovos šiuo klausimu lygiai taip, kaip mokote jo įstatymų dėl sąžiningumo, dorovės, neutralumo ir kitų gyvenimo dalykų? Ar tikrai esate nusistatę klausyti žodžių iš Pakartoto Įstatymo 12:23 (Jr): „Tik tvirtai laikykis to, kad nevalgytum kraujo“? 25 eilutėje priduriama: „Tau nevalia jo valgyti, kad gerai klotųsi tau ir tavo vaikams po tavęs, nes darysi, kas teisu Viešpaties akyse.“ Gydytojas galbūt tvirtina, kad kraujas „padės pasveikti“ jūsų sergančiam vaikui, bet jūs dar neiškilus kritiškoms aplinkybėms jau turite būti tvirtai apsisprendę nesutikti, kad jums arba jūsų vaikui būtų daromas kraujo perpylimas, nes santykiai su Jehova brangesni už tariamą gyvenimo pratęsimą sulaužant Dievo įstatymą. Juk nuo to priklauso Dievo palankumas ir amžinasis gyvenimas!

⁴ Be abejo, Jehovos liudytojai brangina gyvybę. Jie nenori mirti. Jie nori gyventi, kad galėtų šlovinti Jehovą ir vykdyti jo valią. Būtent dėl to jie patys ir jų vaikai susirgę gulasi gydytis į ligoninę. Jie tikisi gydytojų medicininės priežiūros ir kai šie jiems sako, kad kraujo perpylimas yra standartinis ar rekomenduotinas gydymo metodas, liudytojai prašo būti gydomi alternatyviais metodais be kraujo. O tokių metodų yra daug ir juos taiko prityrę gydytojai. Tai ne šarlatanizmas, o išmintingi gydymo metodai ir procedūros, aprašyti autoritetinguose medicinos žurnaluose. Tūkstančiai gydytojų visame pasaulyje padeda mums teikdami medicininę slaugą be kraujo, nors kartais dar nelengva rasti gydytojų, sutinkančių gydyti be kraujo perpylimo liudytojų vaikus.

⁵ Kaip rasti gydytoją, sutinkantį padėti. Gydydami pacientus gydytojai turi nemažai rūpesčių, tad jeigu prašote jų gydyti jūsų vaiką be kraujo, tų rūpesčių yra dar daugiau. Kai kurie gydytojai sutinka tenkinti suaugusių pacientų pageidavimus dėl kraujo, jeigu šie yra parašę tinkamą atleidimą nuo atsakomybės. Kiti taip pat sutinka gydyti nepilnamečius, kurie parodė esą pakankamai brandūs, nes kai kurie teismai pripažįsta, jog brandūs nepilnamečiai turi teisę patys apsispręsti dėl gydymo. (Kas yra brandus nepilnametis, aptariama 1991 m. birželio 15 d. Sargybos bokšto numeryje anglų k., p. 16—17.) Tačiau gydytojai gali atsisakyti gydyti mažamečius vaikus, ypač kūdikius, jei neturi leidimo naudoti kraują. Apskritai tik nedaugelis gydytojų duotų šimtaprocentinę garantiją, kad gydydami vaiką jokiomis aplinkybėmis nepanaudos kraujo. Dėl medicininių ir teisinių priežasčių dauguma gydytojų mano negalį duoti tokio užtikrinimo. Vis dėlto vis daugiau gydytojų sutinka gydyti Jehovos liudytojų vaikus gerbdami, kiek tik, jų požiūriu, įmanoma, mūsų pageidavimus dėl kraujo.

⁶ Tad ką daryti, jeigu surandate gydytoją, iki šiol daug padėjusį Jehovos liudytojams ir ne vienam liudytojui jau atlikusį tą pačią procedūrą, tačiau manantį, jog įstatymai jam neleidžia duoti jums visiškos garantijos, kad kraujas nebus panaudotas? Vis dėlto jis patikina jus manąs, jog ir šį kartą neturėtų kilti komplikacijų. Galbūt jūs nuspręsite, jog tai geriausia galimybė. Tokiomis aplinkybėmis jūs galbūt nuspręsite duoti leidimą gydytojui imtis gydymo. Tačiau aiškiai pabrėžkite, jog duodami sutikimą gydyti jūsų vaiką jūs nesutinkate, kad jam būtų daromas kraujo perpylimas. Jūs sutinkate prisiimti atsakomybę už tokį sprendimą ir jis neturi būti laikomas kompromisu.

⁷ Žinoma, jeigu rastumėte kitą išmintingą gydymo alternatyvą, kuri padėtų dar labiau sumažinti arba visai pašalinti kraujo panaudojimo pavojų, tikriausiai ją pasirinktumėte. Tikimasi, jog visomis išgalėmis stengsitės rasti gydytoją ar chirurgą, kuris noriausiai sutinka gydyti be kraujo perpylimo. Geriausia gynyba — pasiruošimas problemoms. Visomis jėgomis stenkitės iš anksto surasti gydytoją, kuris sutinka padėti. Venkite, jei tik įmanoma, gydytojų bei ligoninių, kurie nėra linkę būti paslaugūs.

⁸ Kai kuriose šalyse kraujo perpylimo klausimas labai priklauso ir nuo kito veiksnio — nuo to, kaip bus sumokėta už ligoninės teikiamą slaugą. Jeigu tėvai turi sveikatos draudimą arba kitokias apmokėjimo garantijas, leidžiančias ieškoti pageidaujamo gydytojo, vaikus lengviau apsaugoti nuo nelinkusių bendradarbiauti gydytojų ir ligoninių personalo. Nuo deramo išlaidų apmokėjimo neretai priklauso gydytojų ir ligoninių teikiamų medicinos paslaugų rūšis. Be to, ligoninės ar gydytojo sutikimas priimti vaiką iš kitos gydymo įstaigos dažnai priklauso nuo tėvų pajėgumo apmokėti gydymo išlaidas. O būsimoms mamoms itin svarbu saugoti savo sveikatą nėštumo metu. Tai padeda išvengti ankstyvo gimdymo ir jo komplikacijų, nes slaugant pirma laiko gimusius kūdikius neretai panaudojamas kraujas.

⁹ Kartais gydytojai skundžiasi, kad Jehovos liudytojai neinformuoja jų apie savo nuostatą dėl kraujo iki paskutinės minutės. To neturi būti. Vienas pirmiausių dalykų, kuriuos tėvai turi padaryti kreipdamiesi į ligoninę arba prašydami gydytojo paslaugų, tai aptarti su medikais savo nuostatą dėl kraujo. Jeigu reikia operacijos, kuo anksčiau prašykite susitikimo su anesteziologu. Galbūt chirurgas galės padėti jums suorganizuoti tokį susitikimą. Priėmimo į ligoninę blankus reikia kruopščiai patikrinti. Jūs turite teisę išbraukti viską, kas jums nepriimtina. Kad neliktų abejonių, priėmimo blanke aiškiai įrašykite, kad dėl religinių ir medicininių priežasčių kraujas yra nepageidaujamas ir nepriimtinas jokiomis aplinkybėmis.

¹⁰ Jehovos organizacijos parama. Kokiomis priemonėmis Jehovos organizacija padeda jums apsaugoti savo vaikus nuo kraujo perpylimo? Daugeliu. Bendrija išspausdino įvairios literatūros, informuojančios apie kraują ir bekraujo gydymo metodus. Jau išstudijavote brošiūrą Kaip kraujas gali išgelbėti tavo gyvybę? ir kitus leidinius šia tema. Jūsų susirinkimo broliai bei seserys gali labai padėti ir paremti. Kritišku atveju vyresnieji gali nuspręsti suorganizuoti, kad kas nors budėtų ligoninėje ištisą parą, geriausia su vienu iš vaiko tėvų arba kitu artimu giminaičiu. Kraujo perpylimai neretai padaromi naktį, kai visi giminaičiai ir draugai yra išvykę į namus ilsėtis.

¹¹ Lietuvoje šiuo metu yra trys Ryšių su ligoninėmis komitetai, kurių atstovų yra visuose pagrindiniuose miestuose. Kiekvienas susirinkimas yra paskirtas kuriam nors vienam komitetui, sudarytam iš paruoštų brolių, pasirengusių padėti. Prireikus, prašom per savo vyresniuosius kreiptis į juos. Į juos nederėtų kreiptis dėl menkų problemų, tačiau neverta ir laukti per ilgai, jeigu įžvelgiate, kad kyla didelių problemų. Jie paprastai gali informuoti, kokie gydytojai yra linkę padėti ir kokių yra gydymo alternatyvų. Jeigu būtina ir įmanoma, tie broliai patys atvyksta į vietą padėti išspręsti problemą.

¹² Pasiruošimas galimam teismo įsikišimui. O kaip, jeigu gydytojas arba ligoninė ketina kreiptis į teismą nurodymo padaryti vaikui perpylimą? Ar dabar telieka nuleisti rankas, nieko nebegalima padaryti? Jokiu būdu! Galbūt vis dar įmanoma išvengti perpylimo. Tokiam atvejui reikia iš anksto pasiruošti. Kaip?

¹³ Ginantis labai naudinga žinoti kai kuriuos šios srities teisinius principus, kuriais vadovaujasi ligoninės ir teisininkai. Vienas itin svarbus principas yra tai, kad įstatymas nesuteikia tėvams neribotos teisės sutikti ar nesutikti, kad jų vaikas būtų gydomas tam tikru metodu. Nors suaugusieji paprastai turi teisę priimti ar atsisakyti tam tikro gydymo, tėvai neturi teisės drausti gydyti vaiką metodu, kuris laikomas būtinu vaiko gerovei, net jeigu jų atsisakymas pagrįstas nuoširdžiais religiniais įsitikinimais.

¹⁴ Šis esminis principas išreikštas 1944 metų JAV Aukščiausiojo teismo sprendime: „Tėvai gali savo valia tapti kankiniais. Bet tai nereiškia, kad jie gali tokiomis pat aplinkybėmis padaryti kankiniais savo vaikus, nepasiekusius pilnametystės, kai galės patys apsispręsti.“ Šiandien tas pats esminis principas yra išreikštas vaiko sveikatos ir gerovės įstatymuose. Šie įstatymai skirti apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo ir medicininės priežiūros nesuteikimo.

¹⁵ Saugoti vaikus nuo tėvų blogo elgesio ar aplaidumo, be abejo, krikščionims priimtina. Tačiau nesirūpinimo vaikais įstatymai ir cituotas Aukščiausiojo teismo sprendimas dažnai netinkamai pritaikomas Jehovos liudytojų vaikų gydymo atvejais. Kodėl? Pirma, liudytojai nė neketina padaryti savo vaikų „kankiniais“. Jeigu jie to norėtų, tai kam veža juos į ligoninę? Priešingai — liudytojai ieško medikų pagalbos savo vaikams. Jie myli vaikus ir nori, kad jie būtų sveiki. Tačiau jie mano esą Dievo įpareigoti atsakingai rinktis medicininį gydymą, kuris būtų geriausias vaikui. Jie nori, kad jų vaikai būtų gydomi be kraujo perpylimo. Toks alternatyvus gydymas be kraujo ne tik geresnis ir saugesnis. Dar svarbiau tai, kad taip vaikams išsaugomas didžiojo gyvybės Davėjo, Jehovos Dievo, palankumas.

¹⁶ Nors gydymas be kraujo perpylimo pranašesnis, daugelis gydytojų ir vaikų apsaugos pareigūnų perpylimą laiko standartine medicinine procedūra, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti būtina ar netgi išgelbėti gyvybę. Todėl liudytojams atsisakius rekomenduojamo perpylimo, gali kilti problemų. Apskritai gydytojams įstatymas nesuteikia teisės gydyti vaikų be jų tėvų sutikimo. Negavę iš tėvų sutikimo panaudoti kraują, gydytojai ir kitas ligoninių personalas gali kreiptis sutikimo į teismą. Toks teismo patvirtintas sutikimas gali būti gautas per vaikų rūpybos atstovus, jo gali kreiptis gydytojai arba kiti ligoninių darbuotojai, siekiantys apsaugoti vaiką nuo tariamo nesirūpinimo jo gydymu.a

¹⁷ Dažnai teismo nurodymas panaudoti kraują gaunamas labai greitai, tėvams apie tai beveik arba visai nieko nepranešus. Gydytojai, ligoninių administratoriai arba vaikų rūpybos darbuotojai stengiasi pateisinti tokį skubų teismo sprendimą tuo, kad dėl skubios padėties nėra laiko išsamiai paaiškinti tėvams, kas vyksta. Tačiau neretai teisėjų klausiami gydytojai pripažįsta, jog iš tiesų padėtis nėra kritiška ir kad jie nori gauti teismo nurodymą „dėl visa ko“ — jei, jų manymu, kokiu nors momentu prireiktų daryti kraujo perpylimą. Savaime būdami vaiko globėjais, jūs turite esminę teisę žinoti viską, ką gydytojai, ligoninių administratoriai ar vaikų rūpybos darbuotojai daro dėl jūsų vaiko. Įstatymas reikalauja, kad, jeigu tik įmanoma, būtumėte informuoti apie pastangas gauti teismo nurodymą ir galėtumėte pareikšti savo požiūrį teismui.

¹⁸ Šios teisinės aplinkybės rodo, kaip naudinga surasti gydytoją, linkusį padėti. Bendradarbiaukite su juo ir, padedami Ryšių su ligoninėmis komiteto narių, skatinkite gydyti jūsų vaiką be kraujo perpylimo arba pasirūpinkite, kad vaikas būtų perkeltas į kitą ligoninę arba perduotas kitam gydytojui, sutinkančiam taip gydyti. Tačiau jeigu kyla įtarimas, kad gydytojas, ligoninės administratorius arba vaikų rūpybos darbuotojas ketina gauti teismo nurodymą, turite pasiteirauti, ar to nemanoma daryti. Kartais tai slapta padaroma telefonu. Paaiškinkite, jog jeigu būtų manoma kreiptis į teismą, turite apie tai žinoti, kad galėtumėte paaiškinti teisėjui savo požiūrį. (Pat 18:17) Jeigu yra laiko, neretai patartina kreiptis pagalbos į advokatą. Kai kuriais atvejais advokatus paskiria teismas. Jeigu jūs patys įgaliojate advokatą arba jį paskiria teismas, Bendrijos juridinis skyrius gali pasidalinti su juo informacija, kuri padės geriausiai ginti bylą pagal esamas aplinkybes.

¹⁹ Jeigu jūsų atsisakymas priimti kraują apskundžiamas teisme, gydytojo požiūris, jog kraujas būtinas vaiko gyvybei ar sveikatai apsaugoti, gali skambėti labai įtikinamai. Teisėjas, pats nebūdamas medicinos žinovas, paprastai pasitiki gydytojo patirtimi. Tai dar labiau tikėtina, jeigu tėvams suteikiama mažai ar visai nesuteikiama progos paaiškinti savo požiūrį ir gydytojas gali nevaržomas tvirtinti, kad reikia „skubiai“ panaudoti kraują. Toks vienašališkas nagrinėjimas trukdo išsiaiškinti tiesą. Apskritai gydytojų supratimas, kada ir kodėl reikia panaudoti kraują, yra labai subjektyvus ir nepatikimas. Neretai vienas gydytojas tvirtina, kad kraujas yra tiesiog būtinas vaiko gyvybei gelbėti, o kitas, tokiais atvejais jau ne sykį apsiėjęs be kraujo perpylimo, sako, kad gydyti pacientą galima nenaudojant kraujo.

²⁰ Ką jūs darysite, jeigu advokatas arba teisėjas paklaustų, kodėl nesutinkate, kad vaikui būtų padarytas „gyvybę gelbstintis“ perpylimas? Nors norėtųsi paaiškinti savo įsitikinimus dėl prikėlimo ir išreikšti tvirtą tikėjimą, kad Dievas prikeltų jūsų vaiką, jeigu šis mirtų, toks atsakymas gali tik įtikinti teisėją, labiausiai susirūpinusį vaiko fizine sveikata, kad jūs esate religinis fanatikas ir jis turėtų imtis priemonių apsaugoti vaiką.

²¹ Teismui reikia žinoti, kad nors jūs ir atsisakote kraujo dėl tvirtų religinių įsitikinimų, jūs neatsisakote medicininės priežiūros. Teisėjas turi matyti, kad nesate nerūpestingi ar blogi tėvai, bet mylite savo vaiką ir norite, kad jis būtų išgydytas. Jūs tik nesutinkate, kad tariami kraujo pranašumai yra geriau už mirtinus pavojus bei komplikacijas, ypač kai yra gydymo alternatyvų, kurios tokių pavojų nekelia.

²² Jei dera pagal aplinkybes, galite paaiškinti teisėjui, jog tvirtinimas, kad reikia kraujo, yra vieno gydytojo nuomonė, ir kad gydytojų požiūriai skiriasi, o jūs norėtumėte rasti gydytoją, kuris gydytų jūsų vaiką taikydamas visiems prieinamus metodus be kraujo. Padedami Ryšių su ligoninėmis komiteto, jūs galbūt jau radote tokį gydytoją, kuris gydys vaiką nenaudodamas kraujo ir sutinka paliudyti teisme, pavyzdžiui, telefonu. Tikriausiai Ryšių su ligoninėmis komitetas galės pasidalinti su teisėju ir net su gydytoju, reikalaujančiu teismo nurodymo, medicininiais straipsniais, rodančiais, kaip jūsų vaiko ligos atveju galima sėkmingai gydyti be kraujo.

²³ Kai teisėjų prašoma išduoti teismo sprendimus skubotai, jie paprastai lieka neinformuoti ir neapsvarsto, kokių pavojų kelia kraujas, tokių kaip AIDS, hepatitas ir kitų. Galite nurodyti juos teisėjui ir paaiškinti, kad jūs, būdami krikščionys, kito asmens kraujo naudojimą gelbstint gyvybę laikote dideliu Dievo įstatymo pažeidimu ir kad prievartinį perpylimą laikytumėte tolygiu išprievartavimui. Jūs ir jūsų vaikas (jeigu pakankamai suaugęs turėti savus įsitikinimus) galite paaiškinti, jog bjauritės tokia organizmo invazija, ir prašyti teisėjo nesuteikti leidimo perpilti kraują, o leisti jums ieškoti galimybių gydyti vaiką be kraujo.

²⁴ Jeigu deramai ginamasi, teisėjai gali geriau suprasti ir kitą pusę — jūsų, tėvai. Tada jie nelinkę taip skubiai suteikti leidimą perpilti kraują. Buvo atvejų, kai teisėjai griežtai apribojo gydytojo teises panaudoti kraują, netgi reikalaudami, kad pirmiausia būtų išmėgintos alternatyvos arba tėvams suteikta teisė rasti gydytoją, kuris imsis gydyti be kraujo.

²⁵ Kalbantis su tais, kurie reikalauja perpylimo, būtina niekada neabejoti dėl savo įsitikinimų. Teisėjai (ir gydytojai) kartais klausia, ar tėvai negalėtų dėl sąžinės ramybės „perleisti“ jiems atsakomybės dėl perpylimo. Tačiau jiems reikia aiškiai pabrėžti, kad jūs esate tėvai, tad jaučiate pareigą stengtis visomis išgalėmis, kad būtų išvengta kraujo perpylimo. Tam jus įpareigojo Dievas. Ir niekam kitam šios pareigos perleisti nevalia.

²⁶ Todėl kalbėdamiesi su gydytojais ir teisėjais turite būti pasiruošę paaiškinti savo nuostatą aiškiai ir įtikinamai. Jeigu nepaisant visų jūsų pastangų teismas duoda nurodymą padaryti perpylimą, toliau prašykite gydytoją to nedaryti ir taikyti alternatyvius metodus. Toliau prašykite jo apsvarstyti medicininius straipsnius ir ką pataria gydytojai, kurie mielai pakonsultuotų, kaip išvengti kraujo perpylimo. Buvo ne vienas atvejis, kai, regis, nesukalbamas gydytojas, išėjęs iš operacinės, išdidžiai pareiškė nepanaudojęs kraujo. Tad net jeigu teismas išduotų nurodymą, jokiu būdu nepasiduokite! (Žiūrėkite 1991 m. birželio 15 d. Sargybos bokštą, skyrelį „Skaitytojų klausimai“.)

²⁷ Atminkite, kad Jėzus pasakė: „Sergėkitės žmonių, nes jie įskundinės jus teismams... Jūs būsite dėl manęs vedžiojami pas valdovus bei karalius liudyti jiems ir pagonims.“ Mus guodžia tolesni Jėzaus žodžiai, kad tokiomis aplinkybėmis šventoji dvasia padės prisiminti, ką derėtų ir būtų naudinga sakyti. (Mt 10:16-20)

²⁸ „Kas išmintingai tvarko reikalus, susilauks sėkmės; palaimintas, kuris pasitiki Viešpačiu.“ (Pat 16:20, Brb) Tėvai, iš anksto deramai pasiruoškite, kad apsaugotumėte savo vaikus nuo dvasiškai nešvaraus kraujo perpylimo. (Pat 22:3) Vaikai, būkite imlūs tėvų pastangoms padėti jums pasiruošti šiems atvejams ir priimkite jų pamokymus į širdį. Drauge su visa šeima ‘tvirtai laikykitės nusistatymo nevalgyti kraujo..., kad gerai klotųsi’ — turėtumėte Jehovos palaimą ir palankumą. (Įst 12:23-25)

[Išnaša]