Jie nesusilaikė nuo liudijimo
1 Mūsų vardas, Jehovos Liudytojai, identifikuoja ir charakterizuoja mus, ką mes darome. Mes liudijame apie mūsų Dievo Jehovos pranašumus (Iz 43:10, 12). Kiekvienas asmuo turi dalyvauti teikiant šį liudijimą, kad taptų susirinkimo nariu. Liudijimas visų pirma duodamas per mūsų viešąją tarnybą, kuri apima skelbimą po namus, liudijimą gatvėje, pakartotinius aplankymus ir vadovavimą Biblijos studijoms. Mes visi esame deramai skatinami stengtis visapusiškai dalyvauti (1 Kor 15:58).
2 Tačiau kai kurie susirinkimo nariai negali daug padaryti. Sunki liga arba negalia apriboja jų galimybes. Priešiškai nusiteikę giminaičiai galbūt daro dideles kliūtis. Jauną asmenį gali suvaržyti netikintis gimdytojas. Asmenys, gyvenantys izoliuotose vietose, kur nėra susisiekimo, galbūt galvoja, kad jiems beveik neįmanoma liudyti. Įgimtas drovumas nedrąsiam asmeniui gali būti neryžtingumo priežastis. Kai kurie skelbėjai, patys būdami tokiose ar panašiose situacijose, galbūt jaučia, kad jie nepatenkina reikalavimų kaip krikščionys, kadangi jų galimybės padaryti tiek kiek jie pajėgia, yra daug mažesnės negu kitų, ir mažesnės, kiek jie iš tikrųjų nori padaryti. Bet jiems nėra jokio pagrindo sumenkinti savo pačių pastangų (Gal 6:4). Jie gali rasti paguodą žinodami, kad Jehova džiaugiasi, kai jie atiduoda viską, ką turi geriausia, bet kokioje situacijoje, kurioje jie bebūtų (Lk 21:1-4).
3 Rasti būdą dalyvauti: Yra papasakota tūkstančiai patyrimo atvejų, parodančių, kaip asmenys sunkiomis aplinkybėmis įveikė kliūtis, trukdančias jiems liudyti. Savo iniciatyva jie surado daug įvairių būdų neformaliai liudyti. Tie, kurie negali išeiti iš namų, pasinaudojo telefonu, kad būtų atvertos plačios durys liudijimui. Kiekvienas svečias laikomas galimu klausytoju. Net jeigu žmona, kurios šeima priešinga, galbūt negali liudyti namuose, ji pasinaudoja progomis kalbėti su kaimynais arba kitais, kuriuos ji sutinka tvarkydama savo kasdieninius reikalus.
4 Jaunam žmogui netikintis tėvas gali uždrausti dalyvauti mūsų viešame liudijimo darbe. Užuot pripažinęs tai neįveikiama kliūtimi, jis galėtų žiūrėti į savo klasės draugus bei mokytojus kaip į savo asmenišką „teritoriją“, ir taip galėtų gerai liudyti ir galbūt net vesti Biblijos studijas. Daugelis gyvenančių izoliuotuose rajonuose gali liudyti rašydami laiškus. Tie, kuriuos skatina krikščioniškas uolumas, visada ras būdų vengti pasidaryti ‛neaktyvūs ar bevaisiai mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus tiksliame pažinime’ (2 Pt 1:8).
5 Kai kalbama apie mūsų dalyvavimą skelbimo darbe, Jehova nustato visiems vienodas normas, būtent, kad mes turime dirbti „iš širdies“ (Kol 3:23). Nors mūsų praleisto laiko apimtis ir tai, ką mes pasiekiame, skirsis, esminiai motyvai yra tie patys — nuoširdi meilė, kylanti iš „tobulos širdies“ (1 Krn 28:9; 1 Kor 16:14). Jei atiduodame tai, kas geriausia, mes neturėsime priežasties jaustis, kad mums trūksta tikėjimo arba kad esame nenaudingi susirinkimo nariai, kadangi mūsų darbas, kurį atliekame, yra mažas. Kaip ir Paulius, mes galime tikrai pasakyti, kad ‛nenutylėjome, kas jums naudinga, bet kalbėjome ir mokėme viešumoje’ (Apd 20:20).